Kthehu   DForum > Sociale/Shoqėrore > Feja dhe Besimet / Religion und Glauben

Libri24.com - Bota e diturise

Pergjigje
 
Opcionet e temes Pamje
  #1  
Vjetėr 26.09.2007, 15:22:00
Meni Meni ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 21.04.2001
Postime: 3,091
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Meni
Standard

Para pak ditėsh u pėrjashtuan tri nxėnėse nga shkolla pėr shkak se mbanin shamiat nė kokė.
Pyes: A duhet ndaluar shamitė e kokės nėpėr shkolla shqipe nė Kosovė?

Unė mendoj se duhet tė bėhet ligji dhe tė krijohen regulloret pėrkatėse qė pėrcaktojnė normat e veshjes, dukjes etj. tė nxėnėsve nė procesin mėsimor nė bazė tė kulturės dhe civilizimit europian.
Megjithė respektin qė kam pėr besimtarėt dhe simbolet fetare unė mendoj se shamia nuk ka cfare tė kėrkoj nė shkollat tona.
Ky ėshtė mendim im, po i juaji?

Meni

-----------------
njė informacion nė lidhje me temėn:

Ombudspersoni kėrkon lejimin e shamive nė shkolla

“Nxėnėsit nuk duhet tė privohen nga bartja e simboleve fetare siē janė shamitė e kokės nėpėr shkolla”.Kėshtu ka thėnė Ushtruesi i detyrės sė Ombudspersonit Hilmi Jashari nė njė letėr tė hapur drejtuar sot Kryeministrit Agim Ēeku dhe Ministrit tė Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė Agim Veliu.
Reagimi ka ardhur pas disa artikujve nė gazetat ditore nė tė cilėt thuhej se tri nxėnėseve tė cilat kishin bartur shami nė shkollė u ishte ndalur ndjekja e orėve mėsimore nė njė shkollė tė mesme nė komunėn e Skenderajt.Pasi Kuvendi i Kosovės nuk ka miratuar ndonjė ligj qė do tė ndalonte bartjen e shamisė dhe simboleve tė tjera nėpėr shkolla, ēdo vendim ekzekutiv qė imponon njė ndalesė tė tillė e shkel sundimin e ligjit dhe tė drejtėn e individėve pėr ta ushtruar besimin e tyre. Ushtruesi i detyrės sė Ombudspersonit, ka kėrkuar nė letrėn e tij qė rasti i komunės sė Skenderajt tė trajtohet urgjentisht.




<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: Meni mė 2007-09-26 16:23 ]</font>
Mit Zitat antworten
  #2  
Vjetėr 26.09.2007, 15:31:00
Apokalypse Apokalypse ėshtė jashtė linje
Moderator
Moderator
 
Anetar prej: 23.01.2002
Vendi: Republika e Kosovės
Postime: 4,513
Standard

Edhe une mendoj se ne institucione publike simbolet fetare nuk kan vend.
Mit Zitat antworten
  #3  
Vjetėr 26.09.2007, 16:05:00
Benutzerbild von gjithesia
gjithesia gjithesia ėshtė jashtė linje
Gesperrt
 
Anetar prej: 15.02.2002
Postime: 9,739
Standard



... te flas apo mos te flas ...



sa pyetje pa vend ...


Mit Zitat antworten
  #4  
Vjetėr 26.09.2007, 16:07:00
Benutzerbild von JaGuArJa
JaGuArJa JaGuArJa ėshtė jashtė linje
Super-Moderator
 
Anetar prej: 02.03.2006
Postime: 5,721
Standard

Esht e drejta e njerit, me vendos VET a don me ndu shami a jo, pa mar para sysh ne vende publike te punes apo ne jeten normale privat !! Kerkush as nje NJERI nuk ka te drejt me ja ndalu dikujna te drejten e vet per vetvendim !!
Jan do sene qe sun ndalohen..edhe pak keni me ja fillu mi ndalu njerzt me mar frym..kjo them nuk diskutohet bile!

PeAcE

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: JaGuArJa mė 2007-09-26 17:11 ]</font>
Mit Zitat antworten
  #5  
Vjetėr 26.09.2007, 16:41:00
emiri emiri ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 12.02.2004
Postime: 303
Standard


Apokalypse afishoj me 2007-09-26 16:31 :
Edhe une mendoj se ne institucione publike simbolet fetare nuk kan vend.


================================================== ==
Apo kalips! E a lejohet sexi neper shkolla ? nxanset tona , edhe ato te shkolles fillore kane fillue me te madhe te kerkojne ndihme nepere klinika private per abortim .
Mit Zitat antworten
  #6  
Vjetėr 26.09.2007, 17:18:00
Apokalypse Apokalypse ėshtė jashtė linje
Moderator
Moderator
 
Anetar prej: 23.01.2002
Vendi: Republika e Kosovės
Postime: 4,513
Standard

<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
JaGuArJa afishoj me 2007-09-26 17:07 :
Esht e drejta e njerit, me vendos VET a don me ndu shami a jo, pa mar para sysh ne vende publike te punes apo ne jeten normale privat !! Kerkush as nje NJERI nuk ka te drejt me ja ndalu dikujna te drejten e vet per vetvendim !!
Jan do sene qe sun ndalohen..edhe pak keni me ja fillu mi ndalu njerzt me mar frym..kjo them nuk diskutohet bile!

PeAcE

&lt;font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: JaGuArJa mė 2007-09-26 17:11 ]&lt;/font>
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>



Shume shpejt po te hype nervoza, ishte fjala per vende dhe institucione publike, si qe jan shkollat apo universitetet. Askush nuk tha qe ne jeten private nuk mund te mbulohesh me shami.

<font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: Apokalypse mė 2007-09-26 18:19 ]</font>
Mit Zitat antworten
  #7  
Vjetėr 26.09.2007, 17:24:00
Apokalypse Apokalypse ėshtė jashtė linje
Moderator
Moderator
 
Anetar prej: 23.01.2002
Vendi: Republika e Kosovės
Postime: 4,513
Standard

<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
emiri afishoj me 2007-09-26 17:41 :

Apokalypse afishoj me 2007-09-26 16:31 :
Edhe une mendoj se ne institucione publike simbolet fetare nuk kan vend.


================================================== ==
Apo kalips! E a lejohet sexi neper shkolla ? nxanset tona , edhe ato te shkolles fillore kane fillue me te madhe te kerkojne ndihme nepere klinika private per abortim .
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

Fatkeqsisht prind e atyre nxensave nuk ju spjegojne ceshtjen e seksit dhe as si te mbrohen femrat nga shtatzanija.
Dhe me duhet te shtoj se kjo pytje nuk ka te bej asgje me temen, por prap dhash mendimin tim.
Mit Zitat antworten
  #8  
Vjetėr 26.09.2007, 18:19:00
emiri emiri ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 12.02.2004
Postime: 303
Standard


Apokalypse afishoj me 2007-09-26 18:24 :
<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
emiri afishoj me 2007-09-26 17:41 :

Apokalypse afishoj me 2007-09-26 16:31 :
Edhe une mendoj se ne institucione publike simbolet fetare nuk kan vend.


================================================== ==
Apo kalips! E a lejohet sexi neper shkolla ? nxanset tona , edhe ato te shkolles fillore kane fillue me te madhe te kerkojne ndihme nepere klinika private per abortim .
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

Fatkeqsisht prind e atyre nxensave nuk ju spjegojne ceshtjen e seksit dhe as si te mbrohen femrat nga shtatzanija.
Dhe me duhet te shtoj se kjo pytje nuk ka te bej asgje me temen, por prap dhash mendimin tim.



================================================== ======
Demek keta prind duhet me ju kallxue femijve t'vet se qysh duhet m'rrxue a? ani de mire shume . Edhe mue me duhet te shtoje se ka te baj temen edhe shume bile , pse ty ste pelqen ajo tjeter eshte , ketu bahet fjale per at se cka eshte duke ndodhe me femijte tane .
Mit Zitat antworten
  #9  
Vjetėr 26.09.2007, 18:30:00
Desara
Gast
 
Postime: n/a
Standard

<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
gjithesia afishoj me 2007-09-26 17:05 :


... te flas apo mos te flas ...



sa pyetje pa vend ...



</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

....hmmm nuk eshte pytje pa vend oj zemer...po thuj ti s`po me pelqen...
Mit Zitat antworten
  #10  
Vjetėr 26.09.2007, 18:37:00
orion orion ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 04.02.2005
Postime: 488
Standard

Ne kosove duhet mu ndalu shamia , per shum arsye , ne menxi qe i hjekum e leje tash mi venu , nese femrat e bejn nga deshira edhe jargana le te qesin ne kry , por sma merr mendja qe kosova do te jet vend i trishtimit , se po me duket edhe keto grat e iranit se shpejti kan mi hjek ..
Mit Zitat antworten
  #11  
Vjetėr 26.09.2007, 18:37:00
orion orion ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 04.02.2005
Postime: 488
Standard

Ne kosove duhet mu ndalu shamia , per shum arsye , ne menxi qe i hjekum e leje tash mi venu , nese femrat e bejn nga deshira edhe jargana le te qesin ne kry , por sma merr mendja qe kosova do te jet vend i trishtimit , se po me duket edhe keto grat e iranit se shpejti kan mi hjek ..
Mit Zitat antworten
  #12  
Vjetėr 26.09.2007, 18:37:00
orion orion ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 04.02.2005
Postime: 488
Standard

Ne kosove duhet mu ndalu shamia , per shum arsye , ne menxi qe i hjekum e leje tash mi venu , nese femrat e bejn nga deshira edhe jargana le te qesin ne kry , por sma merr mendja qe kosova do te jet vend i trishtimit , se po me duket edhe keto grat e iranit se shpejti kan mi hjek ..
Mit Zitat antworten
  #13  
Vjetėr 26.09.2007, 18:37:00
orion orion ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 04.02.2005
Postime: 488
Standard

Ne kosove duhet mu ndalu shamia , per shum arsye , ne menxi qe i hjekum e leje tash mi venu , nese femrat e bejn nga deshira edhe jargana le te qesin ne kry , por sma merr mendja qe kosova do te jet vend i trishtimit , se po me duket edhe keto grat e iranit se shpejti kan mi hjek ..
Mit Zitat antworten
  #14  
Vjetėr 26.09.2007, 18:37:00
orion orion ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 04.02.2005
Postime: 488
Standard

Ne kosove duhet mu ndalu shamia , per shum arsye , ne menxi qe i hjekum e leje tash mi venu , nese femrat e bejn nga deshira edhe jargana le te qesin ne kry , por sma merr mendja qe kosova do te jet vend i trishtimit , se po me duket edhe keto grat e iranit se shpejti kan mi hjek ..
Mit Zitat antworten
  #15  
Vjetėr 26.09.2007, 19:58:00
Gast
 
Postime: n/a
Standard

Mu personalisht nuk me doket e logjikshme me bajt femna shami se floku nuk osht naj organ intim per me pase nevoje me mbulu nga bota mashkullore. Per mos me thane qe osht e damshme se nuk lejon ajrosjen shume te nevojshme per floke te shendosha. Po kjo normal qe nuk osht relevante per disa.
Sidoqe te jete, shamija nuk guxon mu ndalu neper shkolla, puna as cfaredo institucioni tjeter nese personi qe e ban ate beson se ajo osht e domosdoshme per mireqenjen e vet fizike apo shpirtnore. Osht e drejte e secilit te vishet ashtu si don derisa nuk i then rregullat elementare te nje shteti. Mu me kish pengu psh. nxansat me lshu oren e mesimit per me fale namazin, se shamija osht dicka personale dhe jo ne dam te dikujt tjeter, dhe per kete duhet te jemi ma tolerant. Ne perendim vec kane fillu me akceptu kete dukuri kudo. Pse na duhet me kane ma te mecem se tjeret?
Mit Zitat antworten
  #16  
Vjetėr 26.09.2007, 20:22:00
Premtim Premtim ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 23.02.2006
Postime: 575
Standard

Qeto me halloween maska ne kok, e pa breke (bythen jasht ) jan ma te
pamoralshmet !
Nuk jemi ne popull oriental, skemi nevoj per keto budallakina!



Mit Zitat antworten
  #17  
Vjetėr 26.09.2007, 20:27:00
Benutzerbild von Lui
Lui Lui ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 28.11.2001
Vendi: Shqipėria e Bashkuar
Postime: 2,240
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Lui
Standard


Nga kėndvėshtrimi psikologjik:
Gjithēka qė ndalohet - ėshtė nxitėse apo joshėse!

Prandaj dhe gjatė edukimit tė fėmijėve duhet patur shumė kujdes;
kur iu thuhet se kjo ėshtė e ndaluar apo e ndaluar rrepsisht!

Ngase njė kufizim i tillė i ashpėr zgjonė kurreshtjen!, dhe kjo ėshtė baras me njė reklamė tepėr joshėse...

Keni vėrejtur reklamat perfide tė industrisė sė cigarevet...
pėr t' iu hikur ballafaqimeve me paditėsit qė sėmuren nga kanceri pėr shkak tė duhanit - industia nė fjalė ka gjetur njė formulė qė me njė tė rame bėnė dy t' vrame...

1. Nė aspektin Ligjor pėrmbush normativin me vrejtjen e shtypor nė pakon e cigareve! dhe
2. Nė ate reklamues - joshės dhe nxitės pėr ta provuar pėr gjeneratat qė ende nuk e kanė ndezė ndonjė cingare...

Mbase, edhe ndalimi i shamijės mund tė ketė efekte tė njejta nėse ndalohet... ngase do nxiten fanatikėt tė reagojnė dhe ta aplikojnė mbartjenb e saj...
Edhepse edhe nė vėndet mė tė zhvilluara mund tė hasen foto tė 100 apo 200 viteve mė heret ku janė bartur shamijat edhe nė perėndim... por ato periudha kohore i kanė lėnė pas...
Ndėrsa dikush mundohet, ta ndalė kohen, apo t' na kthen 100 apo 200 vite pas... ku shamijat ishin tė "lira e tė mira"...
Edhepse - mė mirė me e mbulu leshin e kresė se me e zbulu leshin e pubisit apo kėrthizen en' lendinė...

Mit Zitat antworten
  #18  
Vjetėr 26.09.2007, 21:35:00
Benutzerbild von gjithesia
gjithesia gjithesia ėshtė jashtė linje
Gesperrt
 
Anetar prej: 15.02.2002
Postime: 9,739
Standard


Lui afishoj me 2007-09-26 21:27 :

Nga kėndvėshtrimi psikologjik:
Gjithēka qė ndalohet - ėshtė nxitėse apo joshėse!

Prandaj dhe gjatė edukimit tė fėmijėve duhet patur shumė kujdes;
kur iu thuhet se kjo ėshtė e ndaluar apo e ndaluar rrepsisht!

Ngase njė kufizim i tillė i ashpėr zgjonė kurreshtjen!, dhe kjo ėshtė baras me njė reklamė tepėr joshėse...

Keni vėrejtur reklamat perfide tė industrisė sė cigarevet...
pėr t' iu hikur ballafaqimeve me paditėsit qė sėmuren nga kanceri pėr shkak tė duhanit - industia nė fjalė ka gjetur njė formulė qė me njė tė rame bėnė dy t' vrame...

1. Nė aspektin Ligjor pėrmbush normativin me vrejtjen e shtypor nė pakon e cigareve! dhe
2. Nė ate reklamues - joshės dhe nxitės pėr ta provuar pėr gjeneratat qė ende nuk e kanė ndezė ndonjė cingare...

Mbase, edhe ndalimi i shamijės mund tė ketė efekte tė njejta nėse ndalohet... ngase do nxiten fanatikėt tė reagojnė dhe ta aplikojnė mbartjenb e saj...
Edhepse edhe nė vėndet mė tė zhvilluara mund tė hasen foto tė 100 apo 200 viteve mė heret ku janė bartur shamijat edhe nė perėndim... por ato periudha kohore i kanė lėnė pas...
Ndėrsa dikush mundohet, ta ndalė kohen, apo t' na kthen 100 apo 200 vite pas... ku shamijat ishin tė "lira e tė mira"...
Edhepse - mė mirė me e mbulu leshin e kresė se me e zbulu leshin e pubisit apo kėrthizen en' lendinė...


-----------------------------------------------------


ky rreshti i fundit m' pelqei tyben ,

se shembulli ke shum pa lidhje [img]/forum/images/smiles/icon_smile.gif[/img]


klimax te lehte te deshiron ,


gjithesia


Mit Zitat antworten
  #19  
Vjetėr 27.09.2007, 08:21:00
Benutzerbild von JaGuArJa
JaGuArJa JaGuArJa ėshtė jashtė linje
Super-Moderator
 
Anetar prej: 02.03.2006
Postime: 5,721
Standard

Apoka, kshtu e kam shkru:

Ø..pa mar para sysh ne vende publike te punes apo ne jeten normale privat !! Ø

po nejse, secili mendimin e vet..un spe shoh te logjikshme mi ja ndalu njerit drejtat e veta, kush don le ta ndojn, kush nuk don jo..EDHNE NE VENDET PUBLIKE ( si shkolla, universitete, ose puna) ..mdoket duhet me harru pak at koh, ku ndalohen do sene normale..

PeAcE
Mit Zitat antworten
  #20  
Vjetėr 27.09.2007, 10:43:00
Kushtrimi_ Kushtrimi_ ėshtė jashtė linje
i/e freskėt
 
Anetar prej: 25.01.2005
Postime: 90
Standard

<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
Meni afishoj me 2007-09-26 16:22 :
Para pak ditėsh u pėrjashtuan tri nxėnėse nga shkolla pėr shkak se mbanin shamiat nė kokė.
Pyes: A duhet ndaluar shamitė e kokės nėpėr shkolla shqipe nė Kosovė?

Unė mendoj se duhet tė bėhet ligji dhe tė krijohen regulloret pėrkatėse qė pėrcaktojnė normat e veshjes, dukjes etj. tė nxėnėsve nė procesin mėsimor nė bazė tė kulturės dhe civilizimit europian.
Megjithė respektin qė kam pėr besimtarėt dhe simbolet fetare unė mendoj se shamia nuk ka cfare tė kėrkoj nė shkollat tona.
Ky ėshtė mendim im, po i juaji?

Meni

-----------------
njė informacion nė lidhje me temėn:

Ombudspersoni kėrkon lejimin e shamive nė shkolla

“Nxėnėsit nuk duhet tė privohen nga bartja e simboleve fetare siē janė shamitė e kokės nėpėr shkolla”.Kėshtu ka thėnė Ushtruesi i detyrės sė Ombudspersonit Hilmi Jashari nė njė letėr tė hapur drejtuar sot Kryeministrit Agim Ēeku dhe Ministrit tė Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė Agim Veliu.
Reagimi ka ardhur pas disa artikujve nė gazetat ditore nė tė cilėt thuhej se tri nxėnėseve tė cilat kishin bartur shami nė shkollė u ishte ndalur ndjekja e orėve mėsimore nė njė shkollė tė mesme nė komunėn e Skenderajt.Pasi Kuvendi i Kosovės nuk ka miratuar ndonjė ligj qė do tė ndalonte bartjen e shamisė dhe simboleve tė tjera nėpėr shkolla, ēdo vendim ekzekutiv qė imponon njė ndalesė tė tillė e shkel sundimin e ligjit dhe tė drejtėn e individėve pėr ta ushtruar besimin e tyre. Ushtruesi i detyrės sė Ombudspersonit, ka kėrkuar nė letrėn e tij qė rasti i komunės sė Skenderajt tė trajtohet urgjentisht.




&lt;font class=editedby>[ Ky afishim u ndryshua nga: Meni mė 2007-09-26 16:23 ]&lt;/font>
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

PO MENI E KE ME VEND


Ne historine Islame dmth qysh kur All-llahu e beri te obligueshem mbulojen e femres qe prej ateher eshte krijuar nje egoizem tek te tjeret per heqjen e tije sepse femres muslimane nuk po i shihet trupi.

Ta ken me dije ata qe ndermarrin nje hap te tille po shpallin nje lufte direkte mes atij personi dhe All-llahut xh.sh

Ju kisha lutur qe te drejten e mbuleses mos tia mohoni askujt sepse besimi i njerezve eshte percaktim i tyre.

S'ka dyshim se mbulesa eshte Obligim Per Femren Muslimane qe ti mbuloje Bukurite e veta ne Publik !Ky eshte nje obligim i femres muslimane perpara All-llahut dhe kete duhet ta pranoni si te tille.

Ketu me poshte e keni nje spostim:
Muslimanja:
MBULESA NĖ GJERMANI NDĖRMJET TOLERIMIT SHOQĖROR DHE KUNDĖRSHTIMIT POLITIK

Shkruar nga Meriton Sejdiu

Mė se 6 vjet me radhė i ngjiti mėsuesja muslimane Fereshta Ludin shkallėt e hierarkisė juridike gjermane, pėr tė kėrkuar qė tė japė mėsim nė shkollat fillore me mbulesė. Me vendimin e datės 24 shtator 2003, Gjykata Kushtetuese Federale (GJKF) e Gjermanisė i dha asaj tė drejtė: nė Landin Baden-Wurttemberg Ć¢ā&amp;#130;¬“ vendin, tė cilin znj. Ludin e konsideron si vendlindjen e saj tė zgjedhur vetė Ć¢ā&amp;#130;¬“ nuk ka asnjė bazė ligjore, e cila ua ndalon mėsueseve tė japin mėsim duke qenė tė mbuluara.

Pavarėsisht nga ky vendim, e ardhmja e znj. Ludin pėr sa i pėrket punėsimit nė sektorin shtetėror mbetet e hapur, duke qenė se GJKF me kėtė vendim ua kaloi ēėshtjen pėrsėri parlamenteve tė Landeve pėr tė vendosur me ligj se a do u lejohet apo jo mėsueseve muslimane tė japin mėsim tė mbuluara. Sidoqoftė GJKF bėri tė qartė me kėtė vendim, se ēdo ligj i tillė nuk guxon tė prekė vetėm mėsueset muslimane, por edhe tė tėra simbolet dhe veshjet fetare, qofshin ato veshjet e murgeshave ose tė murgjve dhe priftėrinjve, qoftė edhe vetė mbulesa e kokės e mėsuesve ēifutė.

Pėr lexuesin shqiptar dhe pėr ēdo njeri, qė nuk e njeh sistemin politik gjerman, duhen sqaruar kėtu disa gjėra. Sistemi politik gjerman ėshtė sistem federal. Ky fakt ka si rrjedhojė, qė Gjermania ndahet nė 16 Lande, secili prej tyre me njė qeveri dhe me ministri tė veēanta. Politika arsimore, ajo e brendshme dhe ligjore bien nė pėrgjegjėsinė e qeverive tė Landeve. Prandaj ėshtė krejtėsisht e mundshme, qė nė njė Land mbajtja e mbulesės nga mėsueset nė shkollat shtetėrore tė jetė e lejuar, ndėrkohė qė nė njė tjetėr e njėjta gjė tė jetė e ndaluar. Nė kėtė rast bėhet fjalė vetėm pėr mėsueset nė shkollat shtetėrore, tė cilat gėzojnė statusin e nėpunėseve tė shtetit. Nuk flitet pra pėr shkollat private. Gjithashtu nuk diskutohet as pėr mbulesėn e nxėnėseve, gjė e cila ėshtė krejtėsisht e lejuar nė tėrė Gjermaninė.

Poashtu GJKF i dha tė drejtė njė shitėseje muslimane, e cila ishte kthyer nė vendin e punės e mbuluar dhe me kėtė rast u pėrjashtua nga puna, me arsyetimin, se mbulesa do tė kishte pasoja negative pėr dyqanin. Me kėtė vendim ėshtė sqaruar, se mbulesa si akt i praktikimit tė sė drejtės sė besimit nuk mund tė jetė shkak pėr pushim nga vendi i punės. Ajo qė e bėn tė sikletshme ēėshtjen e znj. Ludin ėshtė fakti, se shteti ėshtė i detyruar tė mbajė qėndrim neutral nė pikėpamjet fetare. Modeli shekullar gjerman ndryshon nga modeli laicist francez ose ai turk, pasi neutraliteti i shtetit praktikohet si njė bashkėpunim i shtetit me bashkėsitė fetare, pra nuk do tė thotė pėrjashtimin e plotė tė besimit nga sfera shtetėrore dhe kontrollin e kėtij tė fundit mbi fenė. Nga kjo politikė neutrale e shtetit gjerman muslimanėt pėrfitojnė mė shumė sesa nga vetė politikat e disa vendeve tradicionalisht muslimane, si Turqia ose edhe Shqipėria. Rasti mė i mirė pėr kėtė neutralitet ėshtė mėsimi fetar nė shkollat shtetėrore, i cili garantohet me kushtetutė dhe jepet si mėsim-besimi ose si komunikim i njė tė vėrtete absolute, dhe jo si lėndė relativuese ose krahasuese, histori feje etj. Pėr fat tė keq, muslimanėt nė Gjermani nuk pėrmbushin kushtin e dhėnies sė kėtij mėsimi, pasi ata nuk kanė arritur tė organizojnė njė bashkėsi fetare, e cila do tė ishte e pėrgjegjshme dhe partner i shtetit jo vetėm pėr kėtė mėsim, por edhe pėr tė gjitha ēėshtjet qė prekin muslimanėt nė Gjermani, pėrfshirė edhe ēėshtjen e mbulesės.

T'i kthehemi ēėshtjes Fereshta Ludin. Ajo ka lindur nė vitin 1972 nė Kabul, Afganistan si vajzė e njė diplomati dhe ish-ministri tė brendshėm afgan. Jeton nė Gjermani qė nga viti 1985 dhe ėshtė e martuar me njė gjerman musliman. Qė nga viti 1995 znj. Ludin ėshtė nėnshtetase gjermane. Nė verėn e vitit 1998, pak kohė pas pėrfundimit tė Praktikės Pedagogjike me notėn 1,8 (nota mė e lartė 1; mė e ulta 5), Drejtoria e Pėrgjithshme e Arsimit e Landit Baden-Württemberg i deklaroi, se ajo nuk mund tė vihej nė punė si mėsuese, pėr sa kohė do tė kėmbėngulte nė mbajtjen e mbulesės. Kėtij qėndrimi iu bashkua edhe ministria e arsimit e kėtij Landi, znj. Annete Schavan, e cila njėkohėsisht ėshtė edhe nėnpresidente e Komitetit Qendror tė Katolikėve.

Njė vit mė parė po kjo ministre i ishte kundėrvėnė vendimit tė po kėsaj drejtorie pėr ta larguar znj. Fereshta Ludin nga Praktika me argumentin, se muslimanes i duhej dhėnė mundėsia ta pėrfundonte shkollimin e saj. Kurse tani argumenti i pėrbashkėt ishte, se gjoja mbulesa qenka edhe vetė brenda Islamit simbol kufizimi dhe distancimi dhe si i tillė simbol politik. Kėtė pozicion mbėshtetėn edhe tre gjykata, pavarėsisht nga vėshtirėsitė e shkaktuara nga avokati i znj. Ludin: nė Shtutgart jep mėsim qė prej 5 vjetėsh njė mėsuese e mbuluar pa patur problem; po nė tė njėjtin Land punon si mėsuese njė murgeshė Ć¢ā&amp;#130;¬“ e mbuluar! Megjithatė, as kėto fakte nuk ndryshuan gjė nė qėndrimin e gjykatave. Ndėrkohė znj. Ludin jep mėsim nė njė shkollė private nė Berlin tė financuar nga njė bashkėsi islame.

Sidoqoftė, znj. Ludin nuk ka qenė e para, e cila ka ecur rrugėn e gjatė tė gjykatave. Pėrveē rastit tė sipėrpėrmendur tė shitėses muslimane ka pasur edhe disa raste tė tjera, nė tė cilat gjykatat gjermane nė pjesėn mė tė madhe u kanė dhėnė tė drejtė muslimaneve pėr mbajtjen e mbulesės. Kėshtu Gjykata e Punės i ka dhėnė tė drejtė njė edukatoreje kopshti tė punojė e mbuluar. Gjithashtu nė Landin e Hamburgut dhe nė Nordrhein-Westfalen Ć¢ā&amp;#130;¬“ Landi mė i populluar dhe me njė popullsi tė konsiderueshme muslimanėsh Ć¢ā&amp;#130;¬“ ka disa mėsuese, qė japin mėsim tė mbuluara nė shkolla shtetėrore. Kjo tregon, se nė Gjermani nuk zotėrojnė kondita franceze, tė cilat po i pėrjetojmė nė kėto momente nė rastin e dy motrave me baba ēifut dhe nėnė me origjinė algjeriane, tė dy afetarė. Duhet thėnė, se, pas gjithė propozimeve qesharake nga ana e kėshillit tė mėsuesve Ć¢ā&amp;#130;¬“ p.sh. mbulesa do tė ishte e lejueshme, nėse vajzat do tė nxirrnin nė pah balluket, veshėt dhe qafėn Ć¢ā&amp;#130;¬“ nė rastin e tyre vendimi pėr t'i pėrjashtuar nga shkolla nuk ėshtė marrė nga kėshilli i mėsuesve vetė, por ka qenė njė direktivė nga qeveria. Por, pėr tė pėrjetuar konditat franceze, muslimanet nuk kanė nevojė tė shkojnė deri nė Francė, por mund ta pėrjetojnė njė presion tė ngjashėm edhe nė Turqi ose Shqipėri.

Nė krahasim me kėto vende, Gjermania ende ėshtė oazė sigurie juridike pėr sa i pėrket mbulimit tė muslimaneve, pavarėsisht se tendenca e kėtij debati i shqetėson muslimanėt me tė drejtė. Konteksti shoqėror, nė tė cilin u zhvillua procesi gjyqėsor i znj. Ludin ishte nė njėrėn anė ai i njė frikė ndaj tė huajve nė Gjermani. Nė anėn tjetėr, procesi gjithashtu u ndikua nga konteksti i politikės sė barazimit tė grave. Ky fakt solli nė skenė njė feministe ekstremiste gjermane si Alice Schwarzer, e cila nė mbulesėn e grave muslimane sheh njė shenjė tė shtypjes sė grave prej burrave. E pėrballur me pohimin e znj. Ludin, se mbulesa pėrbėn njė aspekt tė personalitetit tė saj, kjo feministe e akuzoi znj. Ludin, se po e pėrdorte mbulesėn si akt politik, gjė qė u mohua nga znj. Ludin.

Njė kontekst tjetėr ishte gjithashtu edhe ai i marrėdhėnies ndėrmjet shtetit dhe feve. Nė seancėn e hapjes nė korrik 2003, kryegjykatėsi kushtetues deklaroi, se nė kėtė proces do tė vendosej ndėr tė tjera, se sa fe tė huaja duron shteti gjerman. Kjo deklaratė, e cila u pranua si e tillė nga publiku gjerman, ėshtė problematike, sepse implikon qė Islami ėshtė shenjė e njė shoqėrie tė huaj nė dallim me Krishterimin si shenjė dalluese e shoqėrisė vendase. Kjo pėrsėri nuk merr parasysh, se pėrveē gjermanėve muslimanė tė konvertuar, tė cilėt janė mbi 100 000, numri i shtetasve gjermanė me besim islam po rritet mbi njė milionė me anė tė gjeneratės sė dytė dhe tė tretė me origjinė turke dhe nėnshtetėsi gjermane. Prezenca e kėtyre njerėzve me nėnshtetėsi gjermane, por me paraqitje, zakone dhe besim tė ndryshėm nga "Shtamkultura" - kėshtu e karakterizoi njėherė njė politikan demokristian kulturėn vendase nė dallim nga kulturat e tjera; kjo fjalė mund tė pėrkthehet pak a shumė me "kulturė origjinale" ose "vendase" Ć¢ā&amp;#130;¬“ aktualizon pėrsėri ēėshtjen e integrimit tė tė huajve, aq e shumėfolur dhe gjithėprezente nė qarqet politike gjermane. Aq gjithėprezente sa ėshtė, po aq e padefinuar dhe e paqartė mbetet. Jo vetėm politika, por edhe pjesa mė e madhe e muslimanėve e pohojnė dhe pranojnė parimisht integrimin nė shoqėrinė gjermane. Por, mungesa e njė politike dhe koncepti tė qartė mbi integrimin ka bėrė qė thirrjet pėr integrim nga ana e politikės tė interpretohen jo pa bazė edhe si tentim pėr asimilim tė popullsisė muslimane nė Gjermani.

Ėshtė interesant pėr t'u pėrmendur fakti, se integrimi i fundit i suksesshėm nė Gjermani ka qenė ai i ēifutėve tė paraluftės sė parė botėrore. Ky integrim ka qenė aq "i suksesshėm", saqė ēifutėt gjermanė e shihnin veten si tė shekullarizuar dhe nė radhė tė parė si gjermanė nė dallim nga ēifutėt e Evropės Lindore, tė cilėt e karakterizonin veten nė radhė tė parė fetarisht dhe etnikisht si ēifutė. Ky dallim ēoi deri aty, saqė ēifutėt e Mynihut ishin kundėr mbajtjes sė kongresit tė parė cionist nė Mynih, e qė pėr kėtė arsye u mbajt nė Bazel tė Zvicrės, pasi ata e shihnin Gjermaninė si atdheun e tyre dhe kombin gjerman si kombin e tyre, e jo Palestinėn dhe ēifutėt e mbarė botės. Mund tė thuhet, se tek ēifutėt gjermanė tė asaj kohe kishte ndodhur ajo, tė cilėn shumė muslimanė sot duan ta shmangin: asimilimi. Vetėm Lufta e Dytė botėrore dhe holokausti i dhanė fund kėtij asimilimi tė suksesshėm. Ndėrkohė, debati pėr integrimin e muslimanėve sa ka filluar. Sidoqoftė, nė mungesė tė njė politike tė qartė ndaj tė huajve, ndaj muslimanėve dhe ndaj besimeve fetare, ky debat ka pak shanse qė tė japė fryte.

Pėr t'iu kthyer edhe njėherė ēėshtjes Ludin pas kėtij ekskursi: vedimi i GJKF ishte njė fitore e vogėl dhe e njėherėpėrnjėherėshme pėr znj. Ludin. Gjykata vendosi, se znj. Ludin ėshtė cėnuar nė tė drejtat e saj, tė cilat rrjedhin nga Ligji Themelor gjerman (Art. 33), i cili garanton pėr ēdo gjerman dhe ēdo gjermane nė tė gjithė vendin tė njėjtat tė drejta dhe detyra. Gjithashtu kėto tė drejta, gjithnjė sipas vendimit tė Gjykatės nė bazė tė Ligjit Themelor, dhe pranimi nė detyrat shtetėrore janė tė pavarura nga pėrkatėsia fetare e personit nė fjalė; dėmet pėr shkak tė pėrkatėsisė fetare janė tė papranueshme. Mbajtja e mbulesės nė mėsim nga znj. Ludin garantohet nga e drejta themelore e lirisė sė besimit, e quajtur ndryshe e drejta pozitive e besimit. Kėtu vlen parimi, se tė drejtat themelore mund tė shfuqizohen vetėm nga tė drejta tė tjera themelore me mė shumė peshė. Pėr kėtė rast, Gjykata pėrmend tė drejtėn themelore tė detyrės sė prindėrve pėr edukim tė fėmijėve si edhe tė drejtėn e vetė nxėnėsve pėr liri negative tė besimit, d.m.th. lirinė pėr tė mos qenė nėn ndikimin e njė besimi.

Gjithashtu pėrmendet, se neutraliteti i shtetit nuk do tė thotė njė ndarje tė rreptėsishme ndėrmjet shtetit dhe fesė, por njė qėndrim, i cili inkurajon tė gjitha pikėpamjet fetare dhe shekullore. Prandaj, edhe shkollat duhet tė jenė tė hapura, jo vetėm ndaj ndikimeve tė krishtera, por edhe ndaj vlerave tė tjera fetare dhe shekullore. Kėshtu interpretohet sipas gjykatės mė tė lartė gjermane marrėdhėnia ndėrmjet shtetit dhe fesė, njė marrėdhėnie, e cila mund tė shėrbente si shembull edhe pėr vende tė tjera evropiane si Franca, Shqipėria, por edhe Turqia. GJKF, siē shihet, ka shmangur njė pėrgjigje pėrfundimtare, duke ua kthyer barrėn e vendimit mbi mbulesėn e mėsueseve muslimane politikės dhe parlamenteve tė Landeve. ēėshtja do tė varet kėshtu nga raportet partiake nė parlamentet pėrkatėse. Sidoqoftė duhet thėnė, se tė tėra partitė politike gjermane deklarohen kundėr mbulesės sė mėsueseve muslimane. Si tek socialdemokratėt, ashtu edhe tek demokristianėt, liberalėt dhe te tė gjelbėrtit mbizotėron mendimi, se mbulesa e mėsueseve duhet ndaluar me ligj. Edhe socialdemokratėt, tė cilėt qeverisin Landin Nordrhein-Westfalen me popullsinė mė tė konsiderueshme muslimane, kanė sinjalizuar se ka nevojė pėr rregullim ligjor. Kjo do tė shkaktonte probleme pėr mėsueset e shumta me mbulesė, prej tė cilave njėra ėshtė drejtoreshė e njė shkolle. Pėrgatitjet ligjore pėr ndalimin e mbulesės sė mėsueseve kanė nisur tashmė nė shumė Lande. Pak prej tyre kanė deklaruar, se nuk kanė nevojė pėr ndalesa tė tilla, pasi ose nuk shohin probleme me mėsueset muslimane tė mbuluara, ose kėto nuk ekzistojnė nė kėto Lande. Sidoqoftė, duhet sqaruar se cilido Land, i cili sjell njė rregullim ligjor tė ēfarėdo formė, do tė prekė nė bazė tė vendimit tė Gjykatės Kushtetuese jo vetėm muslimanet, por edhe veshjet e murgeshave, tė ēifutėve, kryqet nė qafat e mėsuesve dhe ēfarėdo lloj simboli. ēdo ndalesė do tė vlejė pėr tė tėra bashkėsitė fetare, pėrndryshe do tė jetė antikushtetuese dhe do tė pėrfundojė pėrsėri para Gjykatės. Kjo vlen edhe pėr ndalesat e simboleve fetare nė sektorin administrativ, tė cilat po planifikohen paralelisht nė disa Lande.

Juristėt gjermanė paralajmėrojnė pėr pasojat, tė cilat mund tė sjellė debati i komplikuar mbi simbolet. Ky debat ėshtė i pafund pėr shkakun se edhe vetė pas njė ngjyrė mund tė dallohet njė simbol, i cili si i tillė duhej ndaluar. Ndėrkohė, njė nga pozicionet mė radikale mbahet nga Kisha Protestante, e cila tek mbulesa sheh njė shenjė antikushtetuese, gjė qė e shpall znj. Ludin dhe tė tėra mėsueset muslimane me mbulesė si armike tė kushtetutės. Nga ky pozicion deri tek qėndrimi i feministeve ekstremiste, sipas tė cilave mbulesa ėshtė shprehje e shtypjes sė gruas prej burrit dhe e agresionit tė kėtij tė fundit, s'ėshtė veēse njė hap. Por, nuk mungojnė as zėrat nė publikun jomusliman gjerman, tė cilėt pohojnė kuptimin emancipues tė mbulesės, shpesh duke kuptuar edhe lidhjen ndėrmjet rolit tė mbulesės nė shoqėrinė e parė muslimane nė Medinė dhe kontekstit tė sotėm tė ndėrgjegjėsimit, tė cilin po e pėrjetojnė muslimanėt dhe muslimanet.

Problemi kryesor nė marrėdhėniet ndėrmjet muslimanėve dhe shoqėrive jomuslimane, nė tė cilat ata jetojnė, ėshtė niveli i akceptancės i shumicės jomuslimane ndaj tyre. Kur ky nivel ėshtė shumė i ulėt, si nė rastin e mospranimit parimor tė mbulesės nga politika Ć¢ā&amp;#130;¬“ por jo nga shoqėria gjermane, nė shumicėn e sė cilės mbizotėron njė spektėr i gjerė mendimi nga indiferenca deri nė pranim Ć¢ā&amp;#130;¬“, nė rast akceptance tė ulėt pra nuk mbetet tjetėr veēse t'i besohet ēėshtja njė instance, e cila tradicionalisht gėzon mirėbesimin e shoqėrisė dhe tė politikės dhe ka aftėsi pėr tė krijuar akceptancė. Njė instancė e tillė nė Gjermani ėshtė Gjykata Kushtetuese Federale, e cila kishte rastin dhe mundėsinė ta integronte mbulesėn si pjesė pėrbėrėse tė shtetit, por iu shmang kėtij vendimi, duke hapur njė debat, i cili pėr shkak tė sistemit federal gjerman do tė shpallet nė 16 fronte tė ndryshme.

Ėshtė e kotė tė shpresosh, se nė fund tė kėtij debati politik do tė ketė njė happy-end (pėrfundim tė kėnaqshėm), pasi politika gjermane qė tani ka sinjalizuar, se ndalesat do tė prekin vetėm muslimanet, dhe jo besimet e tjera. Nė kėtė pikė mbetet pėr tė shpresuar, se kjo ēėshtje do tė zgjidhet nė mėnyrėn mė tė mirė pėr muslimanet nė tė njėjtin vend, i cili s'pati guximin ta ndėrmerrte kėtė hap qė herėn e parė.


Mit Zitat antworten
  #21  
Vjetėr 27.09.2007, 10:52:00
Benutzerbild von Lui
Lui Lui ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 28.11.2001
Vendi: Shqipėria e Bashkuar
Postime: 2,240
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Lui
Standard


<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
gjithesia afishoj me 2007-09-26 22:35 :

ky rreshti i fundit m' pelqei tyben ,
...
klimax te lehte te deshiron ,

gjithesia
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

e nderuara gjithėsia,

me nder me thėnė para kosaqve - ma lodhe mullarin (c-arin) me atė klimax tėndin... [img]/forum/images/smiles/icon_biggrin.gif[/img]
Megjithate mos e hudh krejt posht klimaxin, se ka ca pėrparėsi lidhur me sex me gratė nė kėtė fazė tė jo-plleshmėrisė.

Ēka ėshtė (klimakterium-i) apo si quhet shpesh - klimaxi?

klimaxi ėshtė fazė nė tė cilėn ndodhin ndryshime hormonale ke femrat! Gjegjėsisht, faza kur pėrveq ndryshimeve hormonale (ndėrpriten menstruacionet), pra "prodhimi" i vezoreve dhe shkėputja e tyre nga ovulet.
Njėherit muskujt vagjinal nuk janė mė aq aktiv dhe nuk hapen si mė parė (pėrparėsi pėr akt seksual, ngase vagjina me kėtė rast ėshtė mė e ngushtė, pra mė joshėse pėr akt seksual).
Pėrveq kėtyre ndryshimeve fizio-anatomike, ka dhe njė mori ndryshimesh psiko-somatike, qė nė tė shumtėn e rasteve nuk ka nevojė pėr tretman medicinal, pėrveē ndonjė analgetik (tableta pėr dhėmbje koke)... e sene vene...

qeshtu me msuesin - znj. gjithėsia

Gjithė tė mirat
Lui

P.S.
Nėse ke nevojė pėr shpjegime shtesė - prit sa tė kalon muaji i zahmetit...
dhe eja atje ke rubrika pėr sex, ku flitet pėr punėt rreth uqkurit..., e t' i spjegon bali gjėrat pa "temsil" fare...
Mit Zitat antworten
  #22  
Vjetėr 27.09.2007, 12:23:00
Benutzerbild von gjithesia
gjithesia gjithesia ėshtė jashtė linje
Gesperrt
 
Anetar prej: 15.02.2002
Postime: 9,739
Standard

Lui afishoj me 2007-09-27 11:52 :

e nderuara gjithėsia,

me nder me thėnė para kosaqve - ma lodhe mullarin (c-arin) me atė klimax tėndin... [img]/forum/images/smiles/icon_biggrin.gif[/img]


----------------------------------------------------------------


ta besoi , ta besoi i nderuari lui

nuk ke faj ti jo , mosha qe besa edhe pasojat e saj qe i mbart me vete ,

po keshtu e ka kjo jete , sot ti neser dikush tjeter


braavoo , te paska informuar google bukur mire sa i perket kesaj faze fatbardhesisht kalimtare por me pasoja te medha


te shnet ,


gjithesia



ps. kete shkresen tende tjeter po e ruaj si evidenc dhe ndoshta do me duhet ndonje informat kurr te arrij deri atje sa do kem nevoj per ligjerata te tilla [img]/forum/images/smiles/icon_wink.gif[/img]


Lui afishoj me 2007-09-27 11:52 :


Megjithate mos e hudh krejt posht klimaxin, se ka ca pėrparėsi lidhur me sex me gratė nė kėtė fazė tė jo-plleshmėrisė.

Ēka ėshtė (klimakterium-i) apo si quhet shpesh - klimaxi?

klimaxi ėshtė fazė nė tė cilėn ndodhin ndryshime hormonale ke femrat! Gjegjėsisht, faza kur pėrveq ndryshimeve hormonale (ndėrpriten menstruacionet), pra "prodhimi" i vezoreve dhe shkėputja e tyre nga ovulet.
Njėherit muskujt vagjinal nuk janė mė aq aktiv dhe nuk hapen si mė parė (pėrparėsi pėr akt seksual, ngase vagjina me kėtė rast ėshtė mė e ngushtė, pra mė joshėse pėr akt seksual).
Pėrveq kėtyre ndryshimeve fizio-anatomike, ka dhe njė mori ndryshimesh psiko-somatike, qė nė tė shumtėn e rasteve nuk ka nevojė pėr tretman medicinal, pėrveē ndonjė analgetik (tableta pėr dhėmbje koke)... e sene vene...

qeshtu me msuesin - znj. gjithėsia

Gjithė tė mirat
Lui

P.S.
Nėse ke nevojė pėr shpjegime shtesė - prit sa tė kalon muaji i zahmetit...
dhe eja atje ke rubrika pėr sex, ku flitet pėr punėt rreth uqkurit..., e t' i spjegon bali gjėrat pa "temsil" fare...
Mit Zitat antworten
  #23  
Vjetėr 27.09.2007, 15:10:00
emiri emiri ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 12.02.2004
Postime: 303
Standard


Lui afishoj me 2007-09-27 11:52 :

<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
gjithesia afishoj me 2007-09-26 22:35 :

ky rreshti i fundit m' pelqei tyben ,
...
klimax te lehte te deshiron ,

gjithesia
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>

e nderuara gjithėsia,

me nder me thėnė para kosaqve - ma lodhe mullarin (c-arin) me atė klimax tėndin... [img]/forum/images/smiles/icon_biggrin.gif[/img]
Megjithate mos e hudh krejt posht klimaxin, se ka ca pėrparėsi lidhur me sex me gratė nė kėtė fazė tė jo-plleshmėrisė.

Ēka ėshtė (klimakterium-i) apo si quhet shpesh - klimaxi?

klimaxi ėshtė fazė nė tė cilėn ndodhin ndryshime hormonale ke femrat! Gjegjėsisht, faza kur pėrveq ndryshimeve hormonale (ndėrpriten menstruacionet), pra "prodhimi" i vezoreve dhe shkėputja e tyre nga ovulet.
Njėherit muskujt vagjinal nuk janė mė aq aktiv dhe nuk hapen si mė parė (pėrparėsi pėr akt seksual, ngase vagjina me kėtė rast ėshtė mė e ngushtė, pra mė joshėse pėr akt seksual).
Pėrveq kėtyre ndryshimeve fizio-anatomike, ka dhe njė mori ndryshimesh psiko-somatike, qė nė tė shumtėn e rasteve nuk ka nevojė pėr tretman medicinal, pėrveē ndonjė analgetik (tableta pėr dhėmbje koke)... e sene vene...

qeshtu me msuesin - znj. gjithėsia

Gjithė tė mirat
Lui

P.S.
Nėse ke nevojė pėr shpjegime shtesė - prit sa tė kalon muaji i zahmetit...
dhe eja atje ke rubrika pėr sex, ku flitet pėr punėt rreth uqkurit..., e t' i spjegon bali gjėrat pa "temsil" fare...

--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Lui lugati qe po lypshe me ta lue ,... po fliiqani qe koke , masi ktu kush smun me t'identifikue munesh cka dush me thone , veq me keto pune tregon se sa i lige je
Mit Zitat antworten
  #24  
Vjetėr 27.09.2007, 21:00:00
milliondollarbaby milliondollarbaby ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 31.08.2005
Postime: 3,344
Standard

<TABLE BORDER=0 ALIGN=CENTER WIDTH=85%><TR><TD><font class=postbody>Quote:</font><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR><TR><TD><FONT class=quote><BLOCKQUOTE>
Jam ajo qė jam afishoj me 2007-09-26 20:58 :
Mu personalisht nuk me doket e logjikshme me bajt femna shami se floku nuk osht naj organ intim per me pase nevoje me mbulu nga bota mashkullore. Per mos me thane qe osht e damshme se nuk lejon ajrosjen shume te nevojshme per floke te shendosha. Po kjo normal qe nuk osht relevante per disa.
Sidoqe te jete, shamija nuk guxon mu ndalu neper shkolla, puna as cfaredo institucioni tjeter nese personi qe e ban ate beson se ajo osht e domosdoshme per mireqenjen e vet fizike apo shpirtnore. Osht e drejte e secilit te vishet ashtu si don derisa nuk i then rregullat elementare te nje shteti. Mu me kish pengu psh. nxansat me lshu oren e mesimit per me fale namazin, se shamija osht dicka personale dhe jo ne dam te dikujt tjeter, dhe per kete duhet te jemi ma tolerant. Ne perendim vec kane fillu me akceptu kete dukuri kudo. Pse na duhet me kane ma te mecem se tjeret?
</BLOCKQUOTE></FONT></TD></TR><TR><TD><HR width=100% color=#333333 SIZE=1></TD></TR></TABLE>


Edhe une mendoj ashtu... esht diqka personale!
Mit Zitat antworten
  #25  
Vjetėr 28.09.2007, 11:15:00
Artisti_79 Artisti_79 ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 13.07.2007
Postime: 544
Standard

Mendoj qe deri sa nje shumic e kalbsinave te Ks (qeveritart) qe nuk e kan te kjart konceptin mbi Allahun... mundohen t;a luajn rolin ma katolik se pappa.

Para se gjithash dhe mbi te gjitha eshte urdheri Allahut Krijuesit...
Allahu xh.sh eshte jasht kohe, jasht perceptimit ,jasht materjes, jasht levizjes, deri sa logjika e njeriut i jep vti perparsi t'i ve Allahut kushte,se qka o mire e qka o keq per neve...(ashtu si dhe jahudit e Musait) atehere jemi ku jemi dhe i kemi si i kemi punert ne pergjithsi... civilizimi modern evropian... Njerzi kurr mos mendoni se nese nuk i kryejm obligimet ndaj Allahut dhe i ikim ne nje menyre ose tjeter, kine jemi te lire dhe te pavarur, kurr perjet ama bash kurr hiq tak... kurr nuk mundesh me kon i pamvarur nga Allahu, i zbat5ove urdherat e Allahut qe jan per te miren tone, apo nuk i zbatove... gjithmon do te jemi te mvarur nga Allahu,sepse me mesdhiren e Tij, dhe vullnetin e Tij.. ne jetojm, Ai na furnizon...vetem njerzit pa logjik,njerzit qe jan te vdekur lkinikisht qe jan veq figur njeri mendojn se lirtohen dhe jan te pamvarur dhe nuk i nenshtrohen Krijuesit...dhe i vejn kushte kishe na po dijm qka o mire e qka JO...,qfar konisiderohet morale e qka JO sa mohues jemi ne dhe sa kryeneq ndaj Allahut Krijusit. paramendo tani kur them se Allahu eshte jasht Materjes dhe koihes,perceptimit te njeriut,jasht levizjes si mendojm ne..., t'krishteret Isain.a.s e quajn djal te Zotit,apo ortodokset e quajn Isain..a.s. vet Zoti ne figuren e njeriut)materje)

E mos kup...

Une jo qe mendoj mbulesa, por edhe edukata islame(ore fetare) te hyn ne plan programin e shkollave ne Ks... kete qeshtje duhet ta rreh Kuvendi i Ks se brithyemt nuk e lejojn kete duke rene servil te perendimorve.. wanabi properendimor...
Mit Zitat antworten
Pergjigje

favorit leximi

Opcionet e temes
Pamje

Rregullorja
Nuk lejoheni tė krijoni tema tė reja.
Nuk lejoheni tė pergjigjeni nė shkresa.
Nuk lejoheni tė ngarkoni shtojca.
Nuk lejoheni tė editoni shkresat tuaja.

BB-Code ėshtė an.
Fytyrat janė Hapur
[IMG] Codi ėshtė an.
HTML-Code ėshtė jo aktiv.
Shko te


Koha nė GMT +1. Tani ėshtė ora 03:16:48.


Mundėsuar nga: vBulletin Versioni 3.7.4 (Albanian-Shqip)
©2000 - 2014, Jelsoft Enterprises Ltd. ( Albamatrix.com )

Te gjitha te drejtat jane te rezervuara!
Ndalohet kopjimi dhe shumefishimi i permbatjes se ketij forumi ne cdo medium!

Alle Rechte vorbehalten.
Vervielfältigung im Ganzen oder in Teilen ist ohne ausdrückliche Genehmigung von AlbamatriX GbR jeglicher Form auf jedem Medium verboten.