Kthehu   DForum > Politikė > Politikė dhe aktualitete tė tjera politike / Politik und politische Aktualitäten

Libri24.com - Bota e diturise

Pergjigje
 
Opcionet e temes Pamje
  #1  
Vjetėr 08.06.2006, 05:57:00
zoguizi zoguizi ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 27.03.2006
Postime: 416
Standard


KOSHARA DHE PASHTRIKU ISHIN PJESĖ E OPERACIONIT”SHIGJETA”,
TĖ HARTUAR NGA SHP I UĒK-sė...

Shkruan: Jakup KRASNIQI

Lufta Ēlirimtare e popullit shqiptar, e organizuar nga Ushtria Ēlirimtare tė Kosovės dhe e udhėhequr nga SHP, ėshtė ngjarja mė e lavdishme e mė kulmore e historisė sonė mė tė re. Nga Shpallja e Pavarėsisė sė Shqipėrisė, nga 28 Nėntori i Lavdishėm i Vlorės e deri tė qershori i vitit 1999, kishin kaluar gati 87 vjet: 87 vjet robėri, 87 vjet luftėra tė pandėrprera pėr ēlirim e bashkim kombėtar, 87 vjet burgime, ndjekje, dėbime, vrasje, zhdukje mė shenjė e pa shenjė, luftėra, uzurpime tė pasurisė sė tundshme e tė patundshme, djegie, masakrime, gjenocid e pastrim etnik, 87 vjet rrugėtim nėpėr dhiaret e shpateve e tė monopateve deri tė agu i lirisė, 87 vjet nė kėrkim tė lirisė, tė pavarėsisė e tė demokracisė, 87 vjet katrahure, netė tė Bartolomeut, mote halokausti deri te fitorja e luftės ēlirimtare, 87 vjet tė pėrgjakur pėr liri, barazi e drejtėsi, 87 vjet lavdi tė paguar shtrenjtė, tepėr shtrenjtė, ashtu si e meritojnė liria, pavarėsia e demokracia. I pėrsėrita shpesh 87 vjetėt e robėrisė, jo pse e dėshirova, por pse dikujt iu kanė pėrzier koncepti i robėrisė dhe ai i lirisė. I janė pėrzier aq shumė sa dikush e ka vėshtirė tė bėjė dallimin e kėtyre dy nocioneve, jo vetėm nė aspektin teorik, por edhe nė atė praktik. E megjithatė jeta nė Kosovė, pas 21 qershorit, kur ėshtė nėnshkruar Marrėveshja mes gjeneral Xheksonit dhe kryetarit tė QPK-sė, Hashim Thaēit, ka fytyrė dhe pamje tjetėr pėr tė sotmen dhe pėrspektivėn e Kosovės. Edhe luftimet nė Kosharė, dy vjetorin e tė cilave po e kremtojmė, kanė vulėn dhe hisėn e tyre nė buzėqeshjen dhe perspektivėn e Kosovės.

Kjo buzėqeshje e kjo perspektivė i ka rrėnjet nė gjakun e Komandantit Legjendar tė UĒK-sė - Adem Jasharit, e gjithė Jasharėve legjendarė, i ka rrėnjėt nė gjakun e shumė komandantėve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, nė gjakun e dėshmorėve tė kombit, nė gjakun e gjithė tė rėnėve pėr liri e pavarėsi qė nga Merdari e Presheva, nė Koshare e Pashtrik. Rrėnjet e kėsaj lirie janė edhe nė gjakun e 84 dėshmorėve tė Kosharės, gjak qė ka ngjyrėn dhe aromėn e ushtarėve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės qė ia falėn jetėn popullit dhe tokės sė Kosovės. Asnjė betejė e veēantė e UĒK-sė, e madhe apo e vogėl qoftė, e shkėputur nga tėrėsia e luftės ēlirimtare nuk do t'i bashkonte 18 vendet e NATO-s, pėr tė bombarduar Serbinė dhe makinerinė e saj vrastare. Ėshtė strategjia politike dhe ushtarake e UĒK-sė, guximi, vendosmėria, lufta dhe heroizmi i luftėtarėve e komandatėve tė saj, ajo qė solli NATO-n dhe lirinė nė Kosovė. Kosharja edhe pse erdhi pas bombardimeve tė NATO-s, pas gjuajtėsve tė "UĒK-sė" nga ajri, ka vendin dhe rolin e saj nė historinė e lavdishme tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės e tė popullit shqiptar.

Kufirin shqiptaro-shqiptar, Ushtria Ēlirimtare e Kosovės, shprehur figurativisht e ka thyer disa herė. Thyerja e kufirit shqiptaro-shqiptar, nė fund tė fundit ishte pjesė e programit politik tė ēdo organizimi klandestin tė pas Luftės sė Dytė Botėrore, ishte pjesė e programit tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Shikuar realisht, kufiri shqiptaro-shqiptar, i vendosur mes pėrmes tokave shqiptare, nuk ėshtė thyer as nė Koshare e as nė Pashtrik. E vėrteta ėshtė nga ai kufi, edhe para qershorit 1999, janė larguar mė forcėn e armėve ata armiq, qė nė mes popullit shqiptar dhe tokave tė tij paten ngritur njė kufi tė akullt, pėrkatėsisht tė ēeliktė. Nė hapėsirat e atij kufiri pėr 87 vjet mė radhė janė mbjellur vdekje, ėshtė mbjellur urrejtje pėr armiqėsi ndėrshqiptare, qė dy vjet ėshtė krijuar njė realitet i ri, qė ka hapur perspektiva tė reja.

Po bėhen gati dy vjet, nga ai brez i kufirit, ku konstruktoheshin armiqėsi e vdekje, ėshtė kthyer nė kufi tė njė jete tė re, nė kufi qė ende formalisht ekziston njė akull, qė ruan ftohjen shpirtėrore mes njė kombi. Fati i kufirit, i akullsisė apo i ngrohtėsisė sė tij, do tė varet nga pėrcaktimi ynė si popull. Nėse pėrcaktohemi pėr lėvizje e ndryshime dinamike, pėr vlera kombėtare e intelektuale, pėr demokraci e mvehtėsi, nuk do tė kėtė akull nė Alpet Shqiptare, dhe aspiratės sė popullit do t'i hapen perspektiva tė reja, mė tė thella se kėto qė i kemi sot. Nėse pėrcaktimi i popullit tonė do tė jetė pėr amulli e inercion, pėr nostalgjinė e sė kalurės kosovare nėn Serbi, akulli do tė shkrihet nė pjesėn veri-lindore tė Kosovės, e ardhmja e aspiratės do tė jetė e zymtė. E bėra kėtė digresion, mė qėllim qė tė mėsohemi, ta bėjmė praktikė njerėzore zėvendėsimin e entuziazmit me realizmin, euforinė me strategjinė, dėshirat me vendosmėrinė e sė mundshmes.

Politika ėshtė si Maratona, fiton ai qė ka mė shumė kondicion dhe vendosmėri. Fuqia e atyre qė do tė vendosin pėr fatin e Kosovės dhe tė kombit nuk varet vetėm nė fuqinė e armėve, do tė varet shumė edhe nė vullnetin e shprehur tė popullit, nė pėrcaktimin orientimor tė tij. Armėt e kanė kryer pjesėn e tyre, radhėn tani e ka guximi, vendosmėria dhe kėmbėngulsia politike. Dhashtė zoti qė pėrcaktimi i popullit tė jetė: pėr vendosmėrinė dhe dinamizmin, pėr guximin dhe urtinė, pėr vlerat kombėtare, intelektuale e profesionale, pėr perspektivėn dhe ardhmėrinė, pėr gjakun dhe amanetin e dėshmorėve tė kombit, pėr Kosovėn e lirė, tė pavarur e demokratike.

Koshara dhe Pashtriku ishin pjesė e operacionit "Shigjeta", tė hartuar nga SHP i UĒK-sė, nga shefi i Shtabit, Agim Ēeku, dhe stafi profesional, me aprovimin e udhėheqėsit politik, Hashim Thaēit. Planifikimi i depėrtimit tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės nė Koshare ėshtė planifikuar tė bėhet mė herėt, por pėr arsye objektive, ėshtė shtyer pėr gati dy javė. Kjo vonesė bėri qė edhe plani i aksionit pėr depėrtimin qė do tė bėhej nė Koshare u bė pjesė e pandashme e operacionit "Shigjeta". Pėrgatitjet pėrfundimtare e mė serioze pėr operacionin nė fjalė janė bėrė nė fund tė marsit e nė fillim tė prillit 1999, pas fillimit tė bombardimeve tė NATO-sė mbi makinerinė ushtarake e policore serbe nė Kosovė dhe mbi infrastrukrurėn politike dhe ushtarake tė FJ tė Zhablakut, duke pėrfshirė: Beogradin, Novi Sadin dhe Podgoricėn, etj.

Bisedimet nė emėr tė SHP me Grupin ushtarak nė Babin e Popaj, tė komanduar nga Rrustem Berisha, Nasim Haradinajn e Agim Ramadani i bėra unė. Nė atė rast u vendosen lidhjet e reja mė SHP dhe mė SHOZD, mė komandantin e saj Ramush Haradinajn. Kėtu u morėm vesh qė gjithė ushtarėt e UĒK-sė, qė gjendeshin nė Shqipėri, tė formonin njė formacion tė pėrbashkėt, qė mė vonė u quajt Brigada 138, dhe pas rėnies sė Agim Ramadanit mori emrin e tij. Fillimisht ky formacion kishte mbi 300 ushtarė (200 tė Popajt e Babit e mbi 100 tė Cahanit). Pas shpalljes sė Mobilizimit nga Ministria e Mbrojtjes e QPK-sė, numri i ushtarėve do tė arrin 800 deri nė 1000 ushtarė. Ndihmė tė madhe nė teknikė dhe municion kanė dhėnė, drejtpėrdrejti ministri i Mbrojtjes, Azem Syla, e Xheladin Gashin qė aso kohe ishte komandant i zonės sė veriut nė Shqipėri. Po ashtu, ndihmė tė veēantė ka dhėnė komandanti i Garnizonit tė Kukėsit, gjenerali Kutisi Lame, pra shteti dhe Qeveria shqiptare. Pas aprovimit tė Operacionit "Shigjeta", komandėn e tė gjitha trupave nė Shqipėri do ta merr shefi i Operativės sė UĒK-sė, Bislim Zyrapi, komandanti i Operacionit "Shigjeta".

Bislim Zyrapi jo vetėm ishte profesionist, por ai kishte suksese e pėrvojė tė madhe operative nė luftimet nė Bosnje e Kosovė.
Operacioni "Shigjeta", ėshtė planifikimi mė serioz i SHP tė UĒK-sė dhe i Ministrisė sė Mbrojtjes sė QPK-sė, pėr depėrtimet mė luftė nga Koshara dhe Pashtriku. Kėto luftime janė mė seriozet pas shpalljes sė mobilizimit tė pėrgjithshėm ushtarak nga Ministria e Mbrojtjes dhe SHP i UĒK-sė.
E veēanta e kėtyre luftimeve ishte: U bėnė pas Konferencės Ndėrkombėtare tė Rambujesė pėr Kosovėn, ku populli shqiptar korri fitore politike dhe diplomatike mbi politikėn dhe diplomacinė Serbe, dhe pas fillimit tė NATO-s; Pas njė bashkimi mjaftė tė gjer nė shkallė kombėtare i nxitur edhe nga shkalla e pastrimeve enike;Pas njė angazhimi mė tė gjerė dhe shumėdimensional tė Shqipėrisė; Ushtarėt e UĒK-sė, nė luftimet nė Kosharė e Pashtrik, nė krahasim mė luftimet qė zhvilloheshin nė brendėsi tė Kosovės, pėrveē municionit tė pakursyer, dispononin armė edhe tė kalibrave mė tė mėdha tė armėve ofanzive. Pėrparėsi tjetėr ishte se prapavijėn, shpinėn e kishin tė sigurt. Luftimet dhe depėrtimet ishin tė vėshtira, pėr faktin se armiku nė brezin kufitar kishte grumbulluar forca tė shumta. Qėllimi dihej: bllokimi i depėrtimit tė armėve nga Shqipėria pėr nė Kosovė.

Luftimet nuk u zhvilluan sipas planifikimit dhe qėllimit tė Operacionit "Shigjeta": hapja e koridorit me shpartallim tė armikut, pėr dėrgimin e armėve dhe municionit nė zonat e brendshme tė luftės. Humbjet e armikut ishin tė mėdha. Luftohej edhe pėr njė pėllėmbė tokė. Pėrgatitja morale dhe profesionale e ushtarėve tė UĒK-sė ishte nė nivel tė lartė. Dashuria pėr lirinė dhe tokėn, si dhe urrejtja pėr armikun, kishte arritur kuotėn mė tė lartė tė mundshme.

Nė luftėn e Kosharės ranė 84 dėshmorė, nė mesin e tyre kishte shumė komandatė e veprimtarė politikė dhe ushtarakė. Ata ranė pėr ta ndėrprerė tragjedinė e robėrinė e popullit tė Kosovės, pėr t'a kthyer lirinė, buzėqeshjen, perspektivėn, pėr t'ia rikthyer nderin dhe dinjitetin popullit mė tė nėpėrkėmbur tė Evropės. Edhe humbjet e armikut ishin tė shumta dhe tė pėrditshme. Nė kėto luftime u dėshmua me fakte pjesėmarrja e ushtarėve dhe e oficerėve rusė, si mercenarė.
Burreli dhe Fekeni, pas Cahanit, Elshanit, Babinės dhe Popajt, qenė qendrat stėrvitore tė ushtarėve, qė pėrgatiteshin pėr Operacionin "Shigjeta", qė u pėrgatiten pėr Koshare e Pashtrik. Nė Burrel dhe Feken u pėrgatitėn mbi 10.000 ushtarė tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Pas stėrvitjes ushtarake tė kėtyre ushtarėve, njė ushtarak i huaj do tė deklarojė: "Nuk do tė dėshiroja tė isha ushtar serb, para shėnjestrės sė kėtyre ushtarėve". Kėtu ishte dhe shihet kontributi i pedagogėve profesionistė tė Shqipėrisė. Nė ushtrinė tonė, qė u pėrgatit nė Shqipėri, dominonin djemtė e vajzat qė kishin lėnė luksin nė vendet perėndimore dhe SHBA, nuk ishin ushtarė profesionistė, ishin njerėz qė luftonim mė zemėr dhe shpirt. Me zemėr e shpirt luftoi e gjithė UĒK-ja. Mbi zemėr dhe shpirt konsiston e gjithė fitorja e UĒK-sė. Me zemėr e shpirt fituam mbėshtetjen e NATO-s, tė SHBA-ve e tė Evropės sė Bashkuar.

Lufta e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės si nė Koshare e Pashtrik, ashtu dhe nė ēdo Zonė tė saj Operative ishte e hapur pėr tė gjithė ata luftėtarė apo ushtarė qė pranonin programin politik tė Lėvizjes Kombėtare, tė UĒK-sė, qė ishte program i luftės pėr liri, pavarėsi e demokraci. Janė munduar t'ia mveshin UĒK-sė nofkėn e sektarizmit, tė gjithė ata njerėz, politikė a profesionistė ushtarakė, qė nuk kanė pasur guximin pėr t'u ndeshur e pėrballur mė sakrificėn e luftės pėr liri, gjenin arsyetime pėr t'i ikur obligimit kombėtar e atdhetar. Edhe sot nuk ndalen tentimet, sidomos nga ato qarqe a subjekte qė asnjėherė nuk u pėrcaktuan pėr luftėn ēlirimtare, pėr t'i ndarė, ngjyrosur a pėrvetėsuar dėshmorėt e kombit. Dėshmorėt e kombit edhe kanė mundur tė jenė pjesėtarė tė kėsaj apo asaj partie politike, por sakrifica e tyre sublime pėr liri dhe atdhe, ju jep vetėm ngjyrėn e kombit.

Lavdi dėshmorėve tė kombit!

Nė dyvjetorin e Kosharės
12 prill 2001
Mit Zitat antworten
  #2  
Vjetėr 08.06.2006, 09:38:00
Alfonsi Alfonsi ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 06.08.2003
Postime: 345
Standard

Bislim Zyrapi jo vetem se ishte profesionist......etj,

E shkoqita kete fjali vetem sa per ti treguar Tarasit e disave se ka pasur njerz te cilet kan sherbyer ne ate sistem qe ishte ateher te Jug.,por kur u ps..rr ai sistem ata te gjithe si Sllovenet,Kroatet, Shqipetaret filluan dhe u orientuan ne nje sistem tjeter.
Bislimin e njoh ,dhe eshte njeri nder ata i cili nuk luftoi per Karrige dhe per tu pasuruar,por thjesht luftoi per Popull te Kosoves dhe per Kosove.

Pervoja e tij ne APJ e lufte ne Bosnje beri qe ai te kete suksese me ushtaret e tij.Dhe qdokush qe e kishte kete pervoj si psh.Komandant Drini,Naim Maloku ndikonte dhe viktimat ishin me te vogla.

Por ja qe kishte edhe ateher njerz sikur sot qe po ata qe sherbyen ne at sistem konsiderohen ose UDB-sha ose shpijuna,marioneta e gjithqka.

Bislimi edhe sot ka autoritet ne Popull,po ashtu vllau i tij edhe pse kishte studiuar ne BG.edhe ai eshte shquar gjat luftes dhe sot une perulem para tyre,por jo edhe para disa qe kishin ne mendje me lufte te behen te pasur.

Pra desha te them se nuk mund dhe nuk gucojm te bejm perzierje apo krahsime te individit me sistemin.

Tung
Mit Zitat antworten
  #3  
Vjetėr 08.06.2006, 13:08:00
Benutzerbild von gentelmeni
gentelmeni gentelmeni ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 19.06.2001
Postime: 4,766
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek gentelmeni
Standard

Alfonsi

ai nuk u kane ne ldk [img]/forum/images/smiles/icon_lol.gif[/img]


Mit Zitat antworten
  #4  
Vjetėr 08.06.2006, 13:36:00
Alfonsi Alfonsi ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 06.08.2003
Postime: 345
Standard

Xhentellmen,

Uke Bytyqi ka qen ne LDK por kan luftuar bashke
Mit Zitat antworten
  #5  
Vjetėr 08.06.2006, 14:51:00
zoguizi zoguizi ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 27.03.2006
Postime: 416
Standard

Flet ushtaraku SPIRO BUTKA

OPERACIONI "SHIGJETA" U DREJTUA NGA SHP i UCK-se

Ened Janina

TIRANĖ- Spiro Butka, njė ish- ushtarak shqiptar qė ka marrė pjesė edhe nė luftėn e Kosovės, tregon si ka njohur Ramush Haradinajn, nė atė kohė luftėtar dhe tashmė ish- kryeministėr i Kosovės dhe i akuzuar nga Gjykata e Hagės pėr krime kundėr njerėzimit. Ai flet pėr luftėn nė Kosovė dhe mėnyrėn se si UĒK-ja ėshtė sjellė me banorėt vendas dhe serbėt. Sipas Butkės, Ramush Haradinaj dhe asnjė nga shqiptarėt e tjerė qė akuzohen nga Gjykata e Hagės nuk i kanė kryer ato krime. Ai e akuzon kėtė gjykatė si tė njėanshme ndėrkohė qė kriminelėt e vėrtetė, ushtarakėt serbė qė shkaktuan masakra tė papara nė popullsinė e Kosovės, janė ende tė lirė. Ai ėshtė takuar me Ramush Haradinajn nė kuadrin e operacionit “Shigjeta” mė 9 prill tė vitit 1999 dhe nga ajo ditė ka pasur kontakte e bashkėpunim tė vazhdueshėm.
Zoti Butka, si u lidhėt ju me Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės?
Millosheviēi, nėpėrmjet operacionit famėkeq “PATKOI”, nisi njė genocid tė paparė nė historinė e njerėzimit. Krimi dhe barbaria, si pjesė e makinės luftarake tė Beogradit , tronditėn zemrat e tė gjithė shqiptarėve. E ndieva pėr detyrė si dhe shumė tė tjerė, pėr tė luftuar krah pėr krah vėllezėrve tanė. Njė koleg i imi, Seit Berisha, mė lidhi me disa veprimtarė tė kėsaj ēėshtjeje. Me pas u takova me komandantin e UĒK-sė, Azem Syla, nga ku mora udhėzimet pėrkatėse pėr detyrat qė mė prisnin. Unė u ingranova nė organizimin dhe drejtimin e operacionit “SHIGJETA” pėrkrah Bislim Zyrapit, ish- shefit tė shtabit tė pėrgjithshėm tė UĒK-sė, nė kufirin shqiptaro- shqiptar pėr gjatė vijės Kukės- Tropojė.
Ju ishit vullnetar apo iu kėrkua qė tė merrnit pjesė nė luftė?
Unė dhe shumė shqiptarė tė tjerė ishim vullnetarė tė kėsaj lufte. Ne ishim ushtarakė tė liruar nga ushtria shqiptare dhe ndjemė se duhet tė shkonim e tė ndihmonim vėllezėrit tanė kosovarė. Me iniciativėn tonė u nisėm pėr nė Kosovė.
Si u njohėt me Ramush Haradinajn?
Njohja jonė fillon me operacionin “SHIGJETA”, tė udhėhequr nga Hashim Thaēi, Azem Syla dhe shefi shtabit tė pėrgjithshėm, Bislim Zyrapi. Me Ramushin mora kontakte indirekte pėr organizimin dhe bashkėrendimin e veprimeve luftarake tė frontit me ato nė thellėsi. Unė mbuloja zonėn e Kukėsit, Tropojės deri nė Pashtrik ndėrsa ai ndodhej nė zonėn e Dukagjinit. Kontaktet mbaheshin nėpėrmjet dy djemve tė xhaxhait tė tij, Nazif dhe Agron Haradinaj. Mė pas u takuam dhe personalisht. Midis nesh, prej fillimit tė veprimeve operacionale e deri nė largimin e plotė tė forcave serbe nga Kosova, ka pasur njė mirėkuptim tė plotė, sepse mbi tė gjitha, na lidhte ideali i pėrbashkėt. Nė fillimet e vitit 2000, detyrat na bashkuan sėrish nė shtabin e pėrgjithshėm tė T.M.K.-sė, ku komunikimi ynė u bė mjaft i ngushtė.

15/03/2005
Mit Zitat antworten
  #6  
Vjetėr 09.06.2006, 12:37:00
zoguizi zoguizi ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 27.03.2006
Postime: 416
Standard


Unė oficeri nga Tirana qė stėrvita UĒK-nė

Fatos Veliu

Lufta ēlirimtare e Kosovės, e cila u zhvillua pas operacionit shfarosės qė ndėrmorėn mbi tė forcat serbe nėpėrmjet operacionit tė famshėm "Patkoi", hyri nė histori si lufta mė e organizuar qė ėshtė zhvilluar ndonjėherė nga kosovarėt kundėr armikut tė tyre tradicional. Ajo bėri qė pėr herė tė parė tė tėrhiqej aq shumė vėmendja dhe angazhimi i diplomacisė botėrore pėr vetė faktin e rezultateve dhe tė profesionalizmit tė zhvillimit tė saj. Por cilat janė detajet e zhvillimit tė kėsaj lufte? Si u organizua Ushtria Ēlirimtare dhe stėrvitja e profesionalizuar e saj? Pjesėmarrja e shqiptarėve nga territori ynė, sidomos i ushtarakėve tė pėrgatitur nė atė luftė, qė mori pėrmasa tė mėdha? Kėtyre dhe shumė pyetjeve tepėr interesante qė lidhen me atė situatė, u pėrgjigjet sot nė intervistėn e mėposhtme dhėnė pėr gazetėn tonė, njėri prej ushtarakėve tanė tepėr tė pėrgatitur, i quajtur Spiro Butka, i cili ka qenė njė nga kuadrot kryesorė tė asaj ushtrie. Ai konkretisht ka qenė ndėr drejtuesit mė kryesorė tė operacionit mė tė madh disamujor tė ndėrmarrė nė shkallė vendi nga Ushtria Ēlirimtare e Kosovės, i quajtur "Shigjeta" . Mė pas kolonel Butka arriti deri nė krye tė ushtrisė sė Kosovės, duke drejtuar pėr njė kohė tė gjatė dhe shtabin e pėrgjithshėm tė saj.

Zoti Spiro? Kur ju lindi ideja pėr tė shkuar nė luftėn e Kosovės?
Ishte vjeshta e vitit 1998 , kur si rezultat i operacionit famėkeq "Patkoi", tė filluar nga ushtria serbe ndaj popullit tė Kosovės, kėta tė fundit erdhėn masivisht nė Shqipėri. Nė atė periudhė si tė gjithė edhe unė pata takim me shumė kosovarė qė kishin arritur deri nė Tiranė pėr t'u strehuar. Aty m'u forcua dėshira e lindur prej kohėsh pėr tė luftuar ndaj atyre qė po digjnin tė gjallė gra dhe fėmijė tė pambrojtur.

Si arritėt tė lidheni me autoritetet e luftės?
I kėrkova njė mikut tim kosovar tė quajtur Emin Kelmendi qė tė mė lidhte medoemos me komandantin e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, Azem Sulėn.

Po pse tė lindi pikėrisht atėherė ideja pėr tė ndihmuar kosovarėt?
Mendova se ai ishte momenti mė i volitshėm qė ne me tė vėrtetė tė mendonim pėr bashkimin kombėtar.

E takuat Azem Sulėn?
Patjetėr qė e takova. Qėllimi im personal ishte se nė qenien time kishin lindur mė shumė se kurrė ndjenjat patriotike. Nė njė kohė qė unė isha nga njerėzit qė kisha njė arsim tė plotė ushtarak, pėrfshi dhe shkollėn e mesme apo akademinė e shtabit tė pėrgjithshėm, nuk mund tė rrija ashtu duarkryq kur kishte ardhur momenti pėr tė treguar aftėsitė e mia ushtarake nė interes tė bashkėkombėsve tė mi. Edhe para se ta takoja Shefin e Shtabit tė Pėrgjithshėm tė UĒK-sė unė kisha filluar qė tė ndihmoja konkretisht. Deri nė muajin dhjetor, flasim pėr vitin 1998, merresha me sensibilizimin e situatės sidomos mes kolegėve tė mi ushtarakė nė Tiranė. U apasionova kaq shumė pas kėtij problemi, saqė kjo u bė ēėshtja ime e ditės.

A dha rezultat kjo lloj ndihme?
Dha shumė. Atė periudhė kanė shkuar pėr tė luftuar nė Kosovė vetėm nga Tirana me dhjetėra e dhjetėra veta, midis tė cilėve dhe shumė oficerė, madje dhe tė mirėpėrgatitur nė akademitė tona mė tė larta.

Kur e takuat komandantin e UĒK-sė?
Pėr herė tė parė me komandantin e UĒK-sė Azem Sula u takova nė nėntorin e vitit 1998. Atje mora udhėzime tė tjera nė drejtim tė sensibilizimit pėr tė dėrguar sa mė shumė njerėz nė luftė dhe i raportova ndėrkohė pėr punėn e kryer deri nė ato momente. Mė udhėzoi veēanėrisht se duheshin tė radhiteshin pranė UĒK-sė njerėz tė pėrgatitur ushtarakisht pėr tė drejtuar strategjitė e luftimit. Pas atij takimi erdhi takimi i dytė i bėrė mė datėn 20 janar 1999. Pikėrisht nė atė takim unė u vura nė dijeni pėr operacionin mė tė madh qė do tė niste nė shkallė tė gjerė nga forcat ēlirimtare tė Kosovės, i cili ishte emėruar "Shigjeta". Atje komandant Sula mė kėrkoi qė unė tė shkoja fizikisht nė Kosovė pėr tė marrė pjesė nė drejtimin kryesor tė atij operacioni, qė mė pas do tė mbushte me lavdi Kosovėn. Kur mė kėrkoi pėrgjigjen pėr atė ēka mė kishte propozuar, unė pa e bėrė tė gjatė i thashė se isha shumė dakord me propozimin e bėrė. Madje i shtova se kėtė ia kisha kėrkuar unė qė nė takimin e parė.

Pas atij momenti?
Ishte pikėrisht koha kur unė u nisa pėr nė Kosovė.

Nga kaluat dhe si?
Ishte fundi i marsit. Unė u nisa menjėherė pėr nė Tropojė. Ka qenė periudha pas fillimit tė bombardimeve nga forcat e NATO-s mbi zonat serbe. Fillimisht u mblodhėm nė Krumė tė Kukėsit. Kur arritėm atje, gjetėm edhe Azem Sulėn, i cili kishte ardhur bashkė me njė pėrfaqėsues tė UĒK-sė, i cili quhej Xheladin Gashi, dhe qė mė mbrapa mėsova se e kishte pseudonimin " Plaku". Qė tė nesėrmen e asaj dite, aty erdhi edhe shefi i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė, Byslim Zyrapi, me tė cilin, ashtu si dhe me komandantin e UĒK-sė, pata takim tepėr vėllazėror.

Ēfarė bėtė pasi shkuat aty?
Sa u takova me udhėheqjen mė kryesore tė Ushtrisė Ēlirimtare, u njoha hollėsisht me planin e operacionit qė pritej tė zhvillohej sė shpejti mbi ushtrinė serbe, i titulluar "Shigjeta".

Sa ndenjėt nė Krumė?
Ndenja rreth njė javė. Atje kam zbėrthyer dhe kam llogaritur nė detaje tė gjithė planizimin e luftimit tė atij operacioni, qė do tė hynte nė historinė e Kosovės si njė nga operacionet mė tė organizuara qė ėshtė zhvilluar nė trevat e saj nė atė periudhė. Ēdo gjė u llogarit dhe u dokumentua nė mėnyrėn mė shkencore.

Erdhėn shumė njerėz nė Krumė ato ditė?
Brenda asaj jave erdhėn aq shumė njerėz nga Shqipėria, midis tyre jo pak oficerė, saqė nuk na i kishte marrė mendja. Pas gjithė kėsaj dyndjeje, nuk na ngelej gjė tjetėr veēse tė emocionoheshim pėr kėtė solidaritet midis bashkėkombėsve.

Keni emra oficerėsh qė arritėn ato ditė nga Shqipėria?
Ishin shumė. Nga sa mė kujtohen, kanė qenė p.sh. Maliq Doēi, Arqile Mandro, Dritan Dervishi, Ermir Bega, Agim Sallaku etj.

Ku shkuan kėta?
Kėta u pėrqendruan menjėherė nė qendrėn stėrvitore nė Heshtan tė Krumės. Sepse aty u bė njė qendėr e madhe stėrvitore me njerėzit qė vinin nga Shqipėria. Ne shkuam pas njė jave.

Pse u bė grumbullimi i njerėzve nė Heshtan?
Nuk mund t'i ēonim nė luftė pa organizuar procesin e pėrshpejtuar stėrvitor tė gjithė atij masiviteti njerėzish qė shtoheshin pėrditė.

Pėrgjithėsisht, nga ishin njerėzit qė vinin nė Heshtan?
Kryesisht ishin nga rrethet e Veriut. Tė gjitha ato forca tė shumta qė po zgjeroheshin dita-ditės nė Heshtan do tė merrnin pjesė pikėrisht nė operacionin "Shigjeta", i cili do tė fillonte sa tė merrnim urdhrin, ndėrkohė qė gjithė planizimin, siē ju thashė, e kishim bėrė duke studiuar ēdo element tė luftimit mbi baza tė thella shkencore.

Zoti Butka, sa arriti numri i forcave nė atė qendėr stėrvitore?
Nė atė qendėr u arrit tė grumbullohen mbi 6000 ushtarė. Veē njerėzve qė po vinin nga Shqipėria, kishte edhe kosovarė qė arrinin nga Perėndimi, ku kishin shkuar nė emigrim. Ky numėr u rrit aq shumė, saqė nuk mund tė mbaheshin mė nė njė qendėr stėrvitore, kėshtu qė u vendos tė krijohej njė qendėr e tillė e re.

Ku e vendosėt kėtė qendėr?
U hap jo njė, por tre qendra stėrvitore, konkretisht nė Burrel, nė Feken tė Tiranės dhe njė qendėr nė Kolsh tė Kukėsit. Nė secilėn prej tyre kishte jo mė pak se njė mijė persona qė stėrviteshin intensivisht.

Nė sa faza u planifikua operacioni "Shigjeta"?
Ai operacion u planifikua nė dy faza, tė cilat u quajtėn "Shigjeta 1" dhe "Shigjeta 2".

Ēfarė u caktuat ju nė atė operacion?
Unė u caktova zėvendėskomandant, ndėrsa komandant u caktua Byslim Zyrati nga Kosova.

Dhe kur filloi saktėsisht operacioni?
Ishte saktėsisht ora 03.30 minuta duke u gdhirė 9 prilli i 1999-s, kur erdhi urdhri urgjent pėr tė filluar faza e parė e operacionit "Shigjeta". Nė atė fazė do tė pėrdoreshin vetėm forcat e qendrės stėrvitore tė Heshtanit, tė cilat ishin tė reshtuara nė formacion luftimi qė nė vijėn e kufirit pėrballė zonės sė Kosharės. Unė konkretisht kam qenė nė vendkomandėn e drejtimit. Sa morėm urdhrin luftarak, u nisėm menjėherė pėr tė kaluar matanė kufirit. Kuptohet qė lėvizja bėhej nė mėnyrėn mė tė organizuar, pasi tashmė ishim orientuar dhe kishim krijuar qė nė qendrėn stėrvitore strukturat.

Sa forca ishin?
Ishin 1500-2000 forca, apo tre brigada kėmbėsorie, tė cilat ishin organizuar dhe vendosur nė mėnyrė tė tillė pėr tė dhėnė goditje nė tre drejtime taktike.

Sa zgjati kjo fazė?
Kjo fazė ka zgjatur nga 9 prilli, kur na ka ardhur saktėsisht urdhri i luftimit, dhe vazhdoi deri nė 20 maj tė 1999-s. Gjatė asaj periudhe kemi pasur luftime tė pėrditshme dhe tepėr tė pėrgjakshme.

Si ishit me humbjet nė fushėn e luftės?
Nė krahasim me ushtrinė serbe, ne kemi pasur humbje tė pakta. Madje, po doni tė dini saktėsisht, mund t'ju them se raporti i humbjeve ka qenė njė me dhjetė (1:10) nė favorin tonė.

Cilėn keni konsideruar ditėn mė tė pėrgjakshme?
Ka qenė njė ditė qė unė nuk e kujtoj saktėsisht si datė, por mendoj se ka rėndėsi fakti qė janė vrarė 22 serbė, ndėrsa nga ana jonė kemi pasur 1 ose 2 tė vrarė nė javė.

Cili ka qenė rasti mė i dhimbshėm?
Ka qenė njė rast kur na goditėn forcat e NATO-s. Ata gjoja ngatėrruan objektivin dhe goditėn nė Koshare. Predha ra tamam brenda pėrqendrimit tė forcave tona. U vranė 5 persona menjėherė. Ndėrsa rast tjetėr ishte nė fazėn e dytė tė operacionit, ku u vranė 6 veta dhe u plagosėn rėndė 7 tė tjerė. Tė plagosurit i trasportuam me helikopter pėr nė Tiranė dhe Kukės, sipas shkallės sė dėmtimit qė kishin.

Mund tė ma shpjegoni situatėn kur u vranė 22 serbė?
Ishte njė situatė e krijuar nė Koshare, siē dhe tė tregova. Pėrballė nesh ishte njė brigadė serbe me 1500-1800 forca, qė quhej "Brigada elitė". Ata ishin tė vendosur nė formacion luftimi tė shtrirė gjatė gjithė vijės sė kufirit. Ne ishim pėrballė tyre po nė formacion luftimi me brigadėn e 138 tė kėmbėsorisė, e cila kishte rreth 1800-2000 forca. Ne, qė nė momentin e zbardhjes sė ditės sė re, kemi dhėnė njė goditje taktike nė mėnyrėn mė tė befasishme dhe me njė intensitet tė paparė. Qė nė momentin e parė, pėrballė entuziazmit tė jashtėzakonshėm tė forcave tona, serbėt u tėrhoqėn nė panik.

Sa larg u zmbrapsėn serbėt nga sulmi juaj?
Ata u zmbrapsėn mbi 1.5 km, ku lanė dhe 22 tė vrarėt. Ndėrsa siē ju thashė, ne lamė dy tė vrarė.

Zoti Spiro, si i identifikonin objektet forcat ajrore tė NATO-S kur bėnin bombardimet?
Ata kishin njė shtab operacional tė vendosur pranė forcave tona, tė cilėt mė mbrapa u zhvendosėn nė Kukės. Ndėrkohė, bashkėpunonin me ne pėr llojin e objekteve dhe i konstatonin dhe vetė nė terren. Pėr tė qenė informacioni i garantuar, e dėrgonin atė nė dy drejtime. E dėrgonin njė herė nė komandėn e NATO-s, e cila kishte filluar operacionin ajror, si dhe e dėrgonin gjithashtu dhe nė Uashington. Ishte data 25 maj kur, sa mbaruan bombardimet, ne u hodhėm nė njė sulm nė mėnyrėn mė tė befasishme, me tė gjitha forcat qė ishin pėrgatitur nė tė gjitha qendrat stėrvitore nė Shqipėri. Drejtimi i tij u organizua mbi zonėn e Pashtrikut. Nė kėtė moment kishte filluar tė zbatohej faza e dytė e operacionit.

Sa zgjati kjo fazė?
Kjo fazė zgjati deri nė 9 qershor, se pas kėsaj u nėnshkrua "Traktati i Kumanovės", ku forcat serbe pranuan tė tėrhiqen totalisht nga Kosova, pėr t'ua lėnė vendin forcave tė NATO-s.

Cili ishte bilanci i tė rėnėve nė atė luftė?
Serbėt lanė nė atė luftė mbi 180 veta, ndėrsa ne lamė 22 persona, tė cilėt menjėherė u shpallėn dėshmorė.

Pas pėrfundimit tė luftimeve, ēfarė bėnė forcat e operacionit "Shigjeta"?
Ndoqėn serbin kėmba-kėmbės deri nė kufi me Serbinė. Gjatė asaj ndjekjeje kemi pasur edhe dy tė vrarėt e fundit, qė ishin vėllezėrit Bytyēi, tė cilėt kishin ardhur qė nga Amerika pėr tė luftuar.

Me ēfarė personalitetesh keni pasur rastin tė takoheni gjatė kohės sė qėndrimit tuaj nė Kosovė?
Gjatė luftės kam pasur kontakte me Hashim Thaēin, Azem Sulėn, Byslym Zyratin, Fatmir Limėn etj.

Si vijoi aktiviteti juaj pas pėrfundimit tė asaj lufte?
Pas luftės kam qenė nė Ministrinė e Mbrojtjes tė Qeverisė sė Pėrkohshme tė drejtuar nga HashimThaēi, ndėrkohė qė ministėr i Mbrojtjes ishte Azem Syla.

Ēfarė detyre kishit?
Isha nė Drejtorinė e Politikės sė Mbrojtjes. Pastaj, nė fund tė dhjetorit tė vitit 1999, kur u shpėrbė Qeveria e Pėrkohshme e Kosovės, kalova nė Shtabin e Pėrgjithshėm tė Trupave Mbrojtėse tė saj, ku ndenja deri nė korrik tė vitit 2002. Aty, deri nė vitin 2001, drejtova Departamentin Operativ, dhe nga viti 2001 deri nė korrikun e 2002-shit u komandova nė detyrėn e shefit tė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Kosovės, ku zėvendėsova Agim Ēekun, i cili u emėrua Komandant i Trupave Mbrojtėse.

Kur erdhėt nė Shqipėri?
Nė korrik tė 2002-shit, me vendim tė KFOR-it, unė u shkarkova dhe kėshtu erdha nė Shqipėri, ku rri tashmė pa punė.

Gazeta Shqiptare 7/9/04
Mit Zitat antworten
  #7  
Vjetėr 09.06.2006, 12:55:00
zoguizi zoguizi ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 27.03.2006
Postime: 416
Standard

KOSOVAPRESS
Agjencia Shteterore Informative
Lajmet ditore date 26 Maj 1999
-----------------------------------------

Ushtria Ēlirimtare e Kosovės
Shtabi i Pėrgjithshėm

Komunikatė operative nr. 79
e Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės

Prishinė, 26 maj (Kosovapress)

Sikundėr ėshtė nė dijeni opinioni i gjėrė njerėzor, ushtria
serbe, pėrveē, se e ka zhvendosur me dhunė pjesėn mė tė
madhe tė popullsisė kosovare, ajo nė mėnyrė tė vazhdueshme
e ka provokuar, duke e goditur me artileri dhe aviacion atė
pjesė tė kėsaj popullsie qė ėshtė vendosur pėrkohėsisht nė
rrethet e Kuksit, Hasit e tė Tropojės nė Shqipėri.

Si rrjedhojė e kėtyre goditjeve tė herėpashershme, popullsia e
atjeshme ka pėsuar vrasje, plagosje dhe keqtrajtime tė tjera.
Nė kėto kushte, pėr tė pamundėsuar ushtrinė serbe tė vrasė
popullsinė e zhvendosur nė Shqipėri, nė afėrsi tė kufirit
politiko-shtetror, UĒK-ja planizoi, organizoi dhe ndėrmori
operacionin sulmues, tė quajtur "Shigjeta", me detyrė:
asgjėsimin e forcave serbe tė dislokuara nė afėrsi tė brezit
kufitar me Shqiprinė dhe pastrimin e kėtij brezi nga ushtria
serbe. ky operacion ėshtė ndėrmarrė nė koordinim midis
forcave tė Zonave Operative tė Pashtrikut dhe njėsive
autonome tė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė organizuara si forca tė
destinuara pėr veprime tė veēanta (FDVV).

Operacioni sulmues "Shigjeta" filloi sot, me 26 maj 1999, nė
ora 04.00 dhe po zhvillohet me sukses. Deri nė orėt e mesditės
sė ditės sė sotme forcat e Ushtirsė Ēlirimtare tė Kosovės kanė
marrė nėn kontrollė malin Pashtrik dhe pjerrėsitė veriore tė tij,
fshatin Milaj, kanė asgjėsuar disa posta kufitare dhe po
vazhdojnė luftimet pėr pastrimin e gjithė brezit kufitar me
Shqipėrinė, duke mėsyer gjithnjė e mė nė thellsi tė territorit tė
Kosovės.

Si rrjedhojė e luftimeve tė deritashme, armikut i janė vrarė 20
ushtarė dhe i janė kapur robė dy tė tjerė, pėrveē teknikė dhe
armatim tė shumtė tė dalė jashtė luftimit.
Nga forcat e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės ka njė tė vrarė dhe
dy tė plagosur.
Operacioni vazhdon.

SHEFI I SHTABIT TĖ PĖRGJITHSHĖM
AGIM ĒEKU
Mit Zitat antworten
  #8  
Vjetėr 09.06.2006, 17:11:00
zoguizi zoguizi ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 27.03.2006
Postime: 416
Standard


OPERACIONI „SHIGJETA“

Ky plan mori emrin e koduar “Shigjeta” dhe pėrfshinte brezin e mėsymjes: mali i Kallabakut – mali i Markofēes, Ferizaj-Prishtinė me dy drejtime operative. Drejtimi i parė; Padesh-Kosharė-Junik-Klinė. Drejtimi i Dytė; Helshan-Pashtrik-Rahovec-Malishevė-Prishtinė.


Eugen Shehu

27.06.2004

…

Nė marsin e vitit 1999, gjeografia e spastrimit etnik serbosllav kish pėrfshirė zona tė tilla si: nė Veri: Podujevė-Mitrovicė-Drenicė; nė Perėndim: Pejė-Gjakovė-Deēan; nė Jug: Malishevė-Suharekė-Prizėren. Ndėr objektivat kryesore tė beogradit shoven ishte egzodusi i dhunshėm i shqiptarėve etnik nga trojet e veta, pėr tė afruar deri diku njė ballancė banorėsh me pakicat serbe etj. nė Kosovė, ku mė pas lehtėsisht do tė bėhej njė referendum pėr shkrirjen e Kosovės nė territorin serb. Ndaj gjatė egzodusit tė paparė ndonjėherė, shqiptarėve u merreshin dokumentat e indentifikimit dhe hidheshin nė zjarr me qėllim qė kėta mos tė identifikoheshin si banorė tė atyre viseve. Marria e pushtuesve serb ka kaluar gjdo kufi. ”Aktualisht rreth 80 pėr qind e fshatrave tė Kosovės janė mbėshtjellė me tym e flakė. Ky zjarr i ėshtė vėnė Kosovės nga ushtria, policia dhe forcat paramilitare serbe me urdhėr tė Millosheviqit dhe me vendim tė parlamentit tė atij shteti. Politika e “tokės sė djegur” nuk po zbatohet pėr herė tė parė nė Kosovė nga pushtuesi serb. Unė e njoh mirė historinė e popullit tim, atė e kam mėsuar qysh nė fėmijėri, nė kėngėt e djepit kur gjyshja mė thoshte: U bėfsh trim pėr Kosovėn !” (“Burrat e Kosovės e kanė vendin nė UĒK” intervistė e Kolonel Bislim Zyrapit. Gazeta “Ushtria” Tiranė mė 8 mars 1999 ).

Agim Ramadani, nė ditėt e para tė marsit 1999, gjendet nė shtetin amė. Ndonėse nuk dinte gjė pėr fatin e prindėrve tė vet, ndonėse ndiqte me dėshprim eksodin biblik tė bashkėkombasve tė vet pėrmes zjarreve dhe krismave, ai me mprehtėsinė e njė ushtaraku tė vėrtetė, do tė bashkohej rreth idesė sė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė UĒK-sė pėr njė operacion mėsymės nė shkallė tė gjėrė kundėr makinės ushtarake pushtuese serbosllave. Ai do tė organizonte luftėtarėt e Brigadės 138, nė rrethina tė Kukėsit dhe ndėrkaq do tė influenconte tek eprorėt mė tė lartė tė tij pėr fillimin e menjėhershėm tė mėsymjes, pasi kjo mėsymje do tė krijonte parakushte tė favorshme pėr futjen e forcave tė NATO-s nė vise tė Kosovės. Pikėrisht nė kėto momente, falė guximit tė Agim Ramadanit dhe qindra prijėsve tė tjerė tė UĒK-sė, Shtabi i Pėrgjithshėm hartoi planin pėr ēlirimin e Kosovės, duke patur si bazė nisjeje, tokėn kufitare ndėrshqiptare. Ky plan mori emrin e koduar “Shigjeta” dhe pėrfshinte brezin e mėsymjes: mali i Kallabakut – mali i Markofēes, Ferizaj-Prishtinė me dy drejtime operative. Drejtimi i parė; Padesh-Kosharė-Junik-Klinė. Drejtimi i Dytė; Helshan-Pashtrik-Rahovec-Malishevė-Prishtinė. Sipas tė dhėnave qė ndodhen aktualisht nė arkivin e ministrisė sė Mbrojtjes, nė Tiranė, operacioni nė fjalė do tė zhvillohej nė tri faza. Faza e parė, do tė ishte lufta nė Koshare, e cila do tė fillonte me futjen nė luftim tė trupave tė pėrqėndruara nė Papaj. Faza e dytė kish tė bėnte me kalimin nė mėsymje nė drejtimet e Pashtrikut ndėrsa faza e tretė do tė ishte thellimi i mėsymjes drejt Koritnikut dhe Kallabakut.

Nė operacionin “Shigjeta” (po sipas tė dhėnave nė Ministrinė e Mbrojtjes nė Tiranė) parashikohej njė bashkėveprim i ngushtė i forcave tė UĒK-sė qė mėsynin pėrballė, me ato qė vepronin nė shpinė tė armikut, nė mėnyrė tė veēantė nė zonėn e Pashtrikut dhe Dukagjinit. Pėr drejtimin e operacionit, nė frontin e vėshtirė tė Koshares dėrgohet Brigada 138 e komanduar prej Rustem Berishės dhe Agim ramadanit. Ndėrsa pėrfaqsues pranė kėtij formacioni luftarak, nga ana e Shtabit tė Pėrgjithshėm tė UĒK-sė u dėrgua Nasim Haradinaj. Nė memoaret e luftės shėnohet; ”Forcat e drejtimit tė parė operativ, nėn komandėn e Rustem Berishės, me shef shtabi Agim Ramadanin, nė mirėkuptim tė plotė me pėrfaqsuesin e shtabit tė Pėrgjithshėm Nasim Haradinaj, morėn detyrėn luftarake nga SH.P.UĒK-sė me kėtė pėrmabjtje, pasi tė shpėrthenin kufirin Shqipėri-Kosovė, tė kapnin pikėn strategjike Rasėn e koshares dhe tė hapnin korridorin e furnizimit, duke u lidhur me zonėn e Dukagjinit, nėn komandėn e Ramush Haradinajt. Nė tė pastajmen, me krahmarrjen nga e majta, tė rrethonin dhe asgjėsonin forcat armike nė qytetin e Gjakovės e rrethina dhe tė vazhdonin mėsymjen nė drejtim tė Klinės” (H.Katana “Tri dimensionet e luftės ēlirimtare tė Kosovės” Tiranė 2002 , faqe 69-70 ).

Nė muzgun e ftohtė tė 8 prillit 1999, Agim Ramadani do tė shkonte pothuajse pozicion nė pozicion ku rrinin tė gatshėm bashkėluftėtarėt, vėllezėrit e tij. Ndonėse e dinte realisht ēdo tė ndodhte tė nesėrmen, ndonėse pati biseduar me komandant Rustemin pėr rreziqet qė duhej tė kalonin, pėrsėri nė sytė e tij i ngazzėllente njė dritė e ēuditshme. Prej asaj drite buronin shpresė e besim qė pėrcilleshin tė tilla, tek luftėtarėt nė llogoret e Papajt. Prej asaj drite, 320 djemtė trima tė UĒK-sė, do tė merrnin zemėr e do tė shndrroheshin nė 320 shqiponja nė mbrojtje tė viseve arbėrore. Ato biseda miqėsore gati nėn zė, ato rrahje shpatullash vėllezėrore, ajo heshtje qė jo rrallė, flet sa mijėra fjalė sė bashku, do tė ishin ndėrkaq parathėnie e njė lirie qė vinte mundimshėm tok me pėrrenjtė e gjakut.

Tė nesėrmen, ende pa zbardhur mirė, gurėt dhe drurėt e Koshares do tė jetonin krismat e papara ndonjėherė tė armėve tė UĒK-sė. Vonė, nė mbrėmjen e asaj dite, Shtabi i Pėrgjithshėm i UĒK-sė do tė njoftonte nė Tiranė e ma gjėrė se; ” Nė orėn 03:30, datė 9 prill 1999, forcat e UĒK-sė, qė veprojnė nė rajonin e Junikut ndėrmorrėn njė sulm tė befasishėm kundėr forcave serbe qė ishin tė stacionuara nė fshatin Koshare dhe ato tė Karakollit, 100 metėr nė perėndim tė Kashares. Fillimisht u goditėn forcat e karakollit, ku u vranė rreth 38 ushtarė serb dhe u rrethuan forcat serbe tė strehuara nė shtėpitė e fshatit Koshare. Nė agim tė ditės, forcave serbe u vinė nė ndihmė forca tė tjera nga fshati Batush, por tanket u goditėn nga forcat tona dhe u asgjėsua 1 tank, 1 transportues i blinduar dhe dy makina me ushtarė. Atėherė forcat serbe u tėrhoqėn nė fshatin Batush dhe goditėn me artileri forcat tona qė kishin rrethuar fshatin Koshare tė banuar nga ushtarėt serb. Djemtė e Kosovės po luftojnė me kasapėt e Serbisė qė janė tė veshur me blind dhe po fitojnė mbi kėtė pėrbindsh me fytyrė njeriu. Fitojnė djemtė e Kosovės se luftojnė pėr lirinė e atdheut tė tyre, ndėrsa ushtarėt serb u ngujuan nė bodrumin e Karakollit dhe dridhen nga frika. Nė kėtė luftim prej disa orėsh, na kanė rėnė nė fushėn e nderit luftėtarėt Bashkim Jashari, Agush Logu, Ramiz Krasniqi, Rifat Qehaj dhe na kanė plagosur Bujar Maloku e Smajl Trofaj. Forcat tona kanė bėrė dy rrethime dhe njė vijė mbrojtėse, pėr tė mos mundėsuar ardhjen e forcave serbe nga Batusha... Luftimet vazhdojnė” ( Gazeta “Ushtra “ mė 10 prill 1999 ).

Nė luftimet e egra tė 9 prillit, Agim ramadani do tė udhėhiqte grupin e tij tė luftėtarėve, pikėrisht nė frontin mė tė rrezikshėm, aty ku makina ushtarake serbe mbrohej me tė gjitha llojet e armėve. Luftėtari dhe artisti i madh, ndonėse e shihte se marrja e Koshares ishte tejet e vėshtirė, nuk u lėkund pėr asnjė ēast edhe atėherė kur vrapoi pėr tė mbyllur sytė e puthur nė ballė bashkėluftėtarėt e vet tė rėnė nė fushė nderi, tė rėnė nga breshėrit e armikut. Njė ditė mė pas, atėherė kur Beogradi shoven, e ndjeu se po i rrėshiqiste toka nėn kėmbė, u hodh nė sulm me gjithė arsenalin e vet tė forcave dhe mjeteve luftarake. Sėrisht djemtė e Brigadės 138, bashkuan gjokset dhe supet duke u shndrruar nė karakolle tė pėrjetshėm lavdie dhe heroizmi pėr kombin e tyre. Por nė kėtė qėndresė emblematike, do tė binte i pėrgjakur predhash, kryeqėndrestari, Agim Ramadani. Ai qė e donte aq shumė jetėn e kombit, falte tani jetėn e vet, blatonte shpresėn e madhe tė artistit tek e nesėrmja e atdheut. Fronti i ēarė i koshares pati pėrparsitė e veta nė ngjarjet qė rrodhėn mė pas. Jehona e epopesė sė Koshares u pėrcuall tejembanė viseve etnike shqiptare, madje kudo nė ēdo ēip tė globit ku shqiptarėt ndiqnin me ankth nė shpirt fatin e vėllezėrve tė tyre tė UĒK-sė. Thyrja e kufirrit shqiptaro-shqiptar, ishte mesazhi i madh i shpresės sė popullit shqiptar, e sidomos atij tė shpėrngulur nga trojet arbėrore tė Kosovės, i cili tashmė shpresonte nė kthimin e tij nė vatrat e veta dhe bashkimit tė trojeve etnike shqiptare. Luftėtarėt e frontit tė Koshares ishin tė parėt qė dhuruan jo vetėm gjakun por edhe shpresėn e madhe pėr popullin e Kosovės, nė ato ditė tė shpėrnguljes masive: Kėshtu, ndėrsa eksodi biblik i shqiptarėve ndalej, kortezhi pambarim i njerėzve i drejtohej qytetit tė Bajram Curit me trupat pa jetė tė trimave nė krahė. E dhimbshme ajo ditė e 12 prillit 1999. E dhimbshme tė mbaje nė shpatulla trupin e burit tė Karadakut. Qysh mund ta nxinte atė zemėr tė madhe, ay arkivol? Por zemra dhe amaneti i Agim Ramadanit nuk ka heshtur. Ajo rreh diku si dikur, nė faqe tė flamurit tė lirisė sė Kosovės. Pėrjetėsia e burrit fitoi ardhmėrinė sublime. Brigada 138 mori emrin Agim Ramadani, ndėrsa Kosova tashmė nuk e ndjen kėmbėn e pushtuesve shoven serbosllav
Mit Zitat antworten
  #9  
Vjetėr 09.06.2006, 17:30:00
zoguizi zoguizi ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 27.03.2006
Postime: 416
Standard

Llapi
[SYRI I SHQIPONJES]

Anėtarėsuar: 08-08-2002
Postime: 4,246

Planet e SHP tė UĒK-sė nė operacionet ushtarake nė Koshare dhe Pashtrik,finalizues tė thyerjes sė kufirit shqiptaro-shqiptar...!!!

NGA SHTUTGARTI NĖ PASHTRIK-NĖ LUFTĖN PĖR ĒLIRIMIN E KOSOVĖS !!!

Me rastin e gjashtė vjetorit tė operacionit”Shigjeta”,flet ish-eprori i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės z.Bilall Syla,me banim nė Shtutgart tė Gjermanisė.

Intervistoi:Sheradin BERISHA

Bilall Syla ka lindur mė 14 mars 1965 nė fshatin Gerbavc tė komunės sė Medvegjės.Nė vitin 1973 familja e tij shpėrngulet nė Prishtinė dhe Bilalli aty do ta kryen shkollėn fillore me sukses tė shkėlqyeshėm.Ndonėse kishte interesim tė madh pėr artin ushtarak,nė vitet 1980-1988 nė Beograd e kryen gjimnazin dhe akademinė ushtarake.Nga viti 1988 deri nė vitin 1991 shėrbeu nė Vėrrnik tė Sllovenisė nė brigadėn tankiste,ndėrsa pas shpėrthimit tė konfliktit nė Slloveni,mė 16 gusht 1991 dezerton nga APJ-ja dhe kthehet nė Kosovė.Nga vjeshta e vitit 1991 deri ne vitin 1993 si ushtarak merrė pjesė nė pėrgatitjen teorike dhe ushtarake tė tė rinjėve pėr luftė.Nė shtator tė vitit 1993 arrestohet nga UDB-a serbe dhe pas dhjetė muajve “lirohet “nga burgu,por jo edhe nga akuza. Pėr tė mos rėnė sėrish nė duart e UDB-ės,z.Syla largohet nga Kosova dhe emigron nė Gjermani.Atje bjen nė kontakt me veprimtarė tė Lėvizjes Popullore tė Kosovės dhe fillimisht do tė angazhohet nė grumbullimin e mjeteve financiare pėr Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės.Nė mars tė vitit 1999 edhe fizikisht do t“i bashkohet radhėve tė UĒK-sė.Merrė pjesė aktivisht nė stėrvitjen e vullnetarėve tė rinj qė vinin nga diaspora,ndėrsa nė maj-qershor 1999 si komandant i Brigadės”Feken” pėrfshihet nė operacionin ”Shigjeta” tė pėrgatitur nga SHP i UĒK-sė.
-------------------------------------------------

Pyetje:Z.Syla,pas konfliktit tė armarosur nė Slloveni(1991)ju do tė kėtheheni nė Kosovė. Cili ishte angazhimi juaj,asokohe nė Kosovė?
B.Sylaerisa isha nė Slloveni e kisha tė qartė se Jugosllavia po shkonte drejtė shpėrbėrjes sė saj, prandaj gjithnjė mendoja se herėt a vonė njė luftė e armatosur ēlirimtare do tė zhvillohet edhe nė Kosovė. Meqė s“doja t“i shėrbeja “armatės jugosllave” e cila komandohej tashmė kryesisht nga eprorėt serbo-malazez, pa hezitim u largova nga radhėt e saj dhe u ktheva nė Kosovė. Me tu kthyer nė Kosovė, nė tetor 1991 rash nė kontakt me disa veprimtarė politik(ish tė burgosur)si me: Shemsi Veselin, Shukrie Rexhėn, Zijadin Hoxhėn,Fatmir Humollin...dhe pėr njė kohė tė shkurtė ne, nė Prishtinė dhe nė Besianė formuam disa grupe tė rinjėsh, tė cilėt fillimisht i pėrgatitėm nė aspektin teorik, ndėrsa mė vonė edhe praktikisht, bėnim stėrvitje me armė. Me kėto stėrvitje kishim pėr qėllim edhe tė aftėsonim komandues tė skuadrave(si njėsi tė para ushtarake),sepse pėrhapja e luftės nga Sllovenia nė Kroaci pėr ne ishte njė alarm, se duhet tė pėrgaditeshim pėr rrethana tė luftės. Nė verėn e vitit 1992 pėrmes Abedin Bytyqit njoftohem edhe me Hajzer Hajzerajn, i cili asokohe kishte nisur formimin e”Ministrisė sė Mbrojtjes”por nė fakt unė s` kam pas ndonjė aktivitet nė kėtė ministri, pėr faktin se s“kishte gadishmėri pėr veprime konkrete dhe gjithmonė mė sugjeronin se duhet tė pres... pėr t“u angazhuar konkretisht!!

Pyetjehe pėrkundėr kėtij sugjerimi ju do ta vazhdonit aktivitetin tuaj ,apo...?
B.Syla:Po pa dyshim...e kam vazhduar aktivitetin tim, deri sa u arrestova nga punėtorėt e sigurimit serb.

Pyetje:Kur u arrestuat dhe si ka rrjedhur procesi hetues dhe ai gjyqėsor?
B.Syla:Unė u arrestova mė 17 shtator 1993 nė fshatin Tupallė, derisa isha nė njė vizitė familjare, ndėrkohė qė njė natė pėrpara, policia serbe e kishte bastisur shtėpinė time nė Prishtinė. Me kėtė rast kanė konfiskuar disa materiale dhe e kanė marrė peng babain tim me kusht qė t“ju dorėzohem. Por mua siē thash mė lartė mė arrestuan dhe mė sollėn nė burgun e Prishtinės. Dihet mirėfilli se nė gusht-shtator tė vitit 1993 pasoi njė fushatė e egėr burgosjesh tė veprimtarėve tė Lėvizjes Popullore tė Kosovės dhe pjesėtarėve tė tė ashtuquajturės ”ministri e mbrojtjes” gjithėandej Kosovės.Dhe nė Prishtinė,nė tė njėjtėn kohė zhilloheshin hetimet ndaj pjestarėve tė”ministrisė...” dhe grupit tė LPK-sė prej nėntėmbdhjetė vetėsh.
Gjatė procesit hetimor,ashtu sikur tė tjerėt, u keqtrajtova pamėshirshėm nga udbashėt serb, dhe me kėtė rast medje pata marrė lėndime tė rėnda trupore,dhe sidomos nė kokė(kėtė e konfirmon edhe Amnesty-International nė raportin e shkurtit 1994). Pas 5 muajve, pikėrisht mė 11 shkurt 1994 mora aktakuzen e ngritur nga zv.prokurori Jovica Jovanoviē dhe pėr ēudi mua mė kishin futur nė grupin e ministrisė, a nė tė vėrtet tėrė veprimtarinė e kisha kryer me pjesėtarėt e ”nėntėmbdhjetshes”, ku bėnin pjesė Shemsi Veseli, Ismet Mahmuti, Sali Salihu, Bajrush Xhemajli, Raif Ēela, Nehat Selimi, Hajredin Hyseni etj. Kjo ka ndodhur, siē e kam kuptuar me vonė, pėr arsye se,meqė isha epror(toger)me kanė futur nė grupin e “ministrisė” ku qenė pėrfshirė eprorė tė lartė tė ish-armatės jugosllave, siē ishin Hajzer Hajzeraj, Zaim Berisha, Haxhi Ferati, Ejup Dragaj, Agim Krasniqi ,Ibush Kelmendi etj . Pavarėsisht nga kjo,mund tė them se kėto dy grupe edhe pse tė burgosur pėr tė njejtin qėllim, s“ kanė pas asnjė veprimtari tė pėrbashkėt.
Pas njė procesi gjyqėsor, qė zgjati pėr afėr 2 muaj, mė 15 korrik `94 trupi gjykues i drejtuar nga Dragolub Zdravkoviq,mua, Heset Sahitin dhe Xhelil Ramėn na “liruan”,por jo edhe nga akuza e prezentuar nė gjykim.

Pyetje:Pas daljes nga burgu qėndruat nė Kosovė,apo dolėt jashtė...?
B.Syla:Ndonėse s“u lirova plotėsisht nga aktakuza, pėr t“i ikur arrestimit tė dytė, ndėrkohė vendosa tė largohem nga Kosova. Fillimisht kalova nė Shqipėri dhe pastaj emigrova nė Gjermani. Nė fillim kisha pak kontakte me bashkėatdhetarėt tanė atje, sepse kushtet e jetės nė tė ashtuquajturat”hajme” ma impononin njė gjė tė tillė. Mirėpo mė vonė kur e fitova tė drejtėn e strehimit u njoha me shumė veprimtarė tė Lėvizjes Popullore tė Kosovės,si me Fehmi Lladrovcin, Fazli Veliun, Abdullah Prapashtican, Jashar Salihun e shumė tė tjerė dhe natyrisht merrja pjesė nė tė gjitha manifestimet, demonstratat, tubimet me bashkėatdhetarėt,homazhet tek varrezat e Jusuf e Bardhosh Gėrvallės dhe Kadri Zekės nė Shtutgart,... qė organizoheshin nga Lėvizja popullore e Kosovės.

Pyetje: Dihet mirėfilli se nė vitet 1993-1999 Ushtria Ēlirimtare e Kosovės do tė kryej dhjetra aksione-beteja, kundėr forcave policore e ushtarake serbe...se fundi pėrballen edhe frontalisht, ndėrsa diaspora shqiptare ishte ajo qė e financoi kėtė ushtri. Cili ishte angazhimi juaj nė kėtė drejtim?
B.Sylaaljen e UĒK-sė nė skenė e kam pritur me entuziazėm tė jashtėzakonshėm,pėr faktin se aksionet e kryera nga radhėt e saj e thyen “status quon”e krijuar nga ata qė druanin tė mos e”provokojnė situatėn...”duke menduar se kishin ndėrtuar njė klimė demokratike nėn pushtimin serb.Aksionet e UĒK-sė gjithashtu kanė ngjallur edhe interesimin e bashkėsisė ndėrkomėtare pėr Kosovėn,dhe kjo do tė dėshmohet nė ngjarjet e mėvonshme.
Duke e ditur se rrita UĒK-ja kishte nevojė financiare, me kohė u angazhova nė fondin”Vendlindja thėrret”qė grumbullonte mjete pėr te, madje pėr kėtė qėllim e formova edhe njė kėshilė tė kėtij fondi nė Vaihingen me rrethinė,aty ku jetoja asokohe. Sė kėndejmi, qė nga fillimi i vitit 1998 e deri nė shkurt 1999, kam marrė pjesė nė dhjetra tubime me bashkėatdhetarėt tanė,tė organizuar nga Kėshilli Qėndror i Fondit”Vendlindja Thėrret” pėr Baden Württemberg, tė cilėt i informonim pėr rrjedhat e luftės ēlirimtare nė Kosovė dhe nevojėn pėr ta ndihmuar financiarisht UCK-nė. Ofensivat e pėrgjakshme tė verės sė vitit 1998 dhe masakrat e shumta tė ushtrisė e policisė serbe, qė ushtronin ndaj popullatės sė pafajshme shqiptare,e qė kulminacioni i tyre do tė arrijė me masakrimin e mbi 40 mashkujve tė Reēakut mė 15 janar 1999, pėrveēse nxitėn pėrfshirjen e bashkėsisė ndėrkombėtare e sidomos tė SHBA-ve,nė procesin e zgjidhjes sė ēėshtjes sonė, ku rezultoi me organizimin e konferencės sė Rambujesė, kėto ngjarje pėr mė tepėr ndikuan fuqishėm,pėr t“ju bashkuar radhėve tė UĒK-sė edhe fizikisht.

Pyetje: Dhe ju e braktisėt Gjermaninė,pėr t“ju bashkuar UCK-sė?
B.Syla:Po pas krijimit tė kėtyre rrethanave unė s“e ndjeja veten mė tė qetė.Kėshtu qė vendosa pėrfundimisht t“i bashkohem radhėve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės nė fillim tė marsit 1999.
Nė shkurt tė atij viti,takohem me kolegun tim Shaban Musliu,i cili qė nga fillimi i vitit 1998 ishte nė luftė dhe nė Gjermani kishte ardhur pėr t“i kryer disa punė. Ai mė informojė detalisht pėr rrjedhat e luftės sė UĒK-sė nė Kosovė dhe nevojėn e pėrfshirjes sė ushtarakėve nė radhėt e saj. Ndonėse ishim pėrgaditur pėr tė shkuar nė Kosovė, ato ditė kontaktuam edhe me Bashkim Lladrovcin, i cili ishte me qėndrim nė Belgjikė dhe pėrfundimisht nė fillim tė marsit,ne tė tre nga Zyrihu udhėtuam pėr Tiranė. Nė Tiranė, paraqitemi nė selinė e UĒK-sė dhe takohemi me Shaip Mujėn, Adem Grabovcin, Halim Krasniqin(vėllaun e Xheve Krasniqit), Ramiz Lladrovcin etj. Aty do tė qėndrojmė njė javė dhe gjatė kėsaj kohe u informuam detalisht pėr ecurinė e zhvillimeve nė Kosovė si dhe morėm informacione tė duhura pėr detyrat tona, qė do t“i kryenim. Pas njė jave ne do tė udhėtojmė nė zonėn kufitare dhe ndaluam nė fshatin Vlanė tė Hasit. Aty gjetėm njė qendėr tė vogėl stėrvitore e cila shėrbente pėr mobilizimin, pėrgaditjen dhe pėrcjelljen e luftėtarėve tė lirisė pėr Kosovė.

Pyetje:Kush ju priti nė Vlanė?
B.Syla:Nė Vlanė takuam Xheladin Gashin-Plakun,i cili ishte pėrgjegjės i armatimit nė atė zonė ...por ndėrkohė do tė takohemi edhe me Azem Sylėn-ministrin e atėhershėm tė mbrojtjes. Me ta biseduam gjerėsisht pėr organizimin tonė dhe u ngarkuam me detyra konkrete:gjetjen e rrugėve pėr t“u futur me armatim brenda nė Kosovė.

Pyetjehe ju do tė futeni nė Kosovė?
B.Syla: Jo..., ndryshuan planet pėr futjen tonė me ushtarė dhe armatim nė Kosovė. Kjo ndodhi pėr faktin se, nė gjysmėn e dytė tė marsit 1999 nė Tropojė: Azem Syla, Xheladin Gashi-Plaku dhe Shaban Musliu mbajtėn njė takim me Rrystem Berishėn-komandantin e Brigadės 138, qė operonte nė Koshare dhe aty pasi analizojnė gjendjen e krijuar pėrgjatė kufirit, ku forcat serbe kishin pėrqėndruar trupa tė mėdha ushtarake,merret vendimi pėr t“i koordinuar veprimet ushtarake rreth thyerjes sė kufirit shqiptaro-shqiptar.Dhe si rrjedhojė, pas kėtij takimi filluam stėrvitjet intenzive me ushtarėt e rinj.

Pyetje:Kush ishin eprorėt qė morėn pjesė nė stėrvitjen e ushtarėve nė Vlanė?
B.Syla: Nė Vlanė ishim disa eprorė: unė, Shaban Musliu, Bashkim Lladrovci, Agim Haziri, Esat Krasniqi, Fadil Demiri etj. Ky stafė eprorėsh i pėrgaditi ushtarėt e rinjė, ashtu qė nė fillim tė prillit dėrguam grupin e parė prej 70 ushatrėsh nė frontin e Koshares,i cili ishte hapur mė 9 prill 1999 me vendim tė ShP tė UĒK-sė.

Pyetje:A kishte edhe qendra tjera stėrvitore,pėrveē asaj nė Vlanė?
B.Syla: Po,pas shpalljes sė mobilizimit tė pėrgjithshėm, nga Qeveria e Pėrkohėshme dhe SHP i UĒK-sė(nė fund tė marsit 1999),u shtua numri i vullnetarėve,kėshtu qė me kohė u hapėn edhe disa qendra tė reja stėrvitore, si nė:Burrel, Kolsh, Dukagjin, Kalimash, Helshan(afėr Krumės)...dhe sė fundi edhe nė “Feken”nė qendrėn e Akademisė Ushtarake”Skėnderbeu”nė malet e Dajtit..

Pyetje:Si rrodhėn ngjarjet pas shpalljes sė mobilizimit tė pėrgjithshėm...?
B.Syla:Nė fillim tė prillit,meqė nė Helshan u rritė numri i ushtarėve, mua, Bashkim Lladrovcin dhe Ibėr Elezajn na caktuan qė tė shkojmė nė kėtė qendėr stėrvitore, komandant i sė cilės ishte koloneli Maliq Doēi. Ndėrkohė nė Helshan do tė na bashkohen edhe disa eprorė tjerė tė ushtrisė shqiptare si: kolonel Spiro Butka, kolonel Arqileu dhe togerėt: Agim Sallaku, Ermir Begaj dhe Dritan Durmishi.
Ky stafė komandues dha kontribut tė madhė nė aftėsimin fizikė e luftarak tė rreth 1000 vullnetarėve, qė kishin ardhur nga anė tė ndryshme tė trojeve shqiptare dhe nga shumė vende tė botės perėndimore.Nė mesin e vullnetarėve ishte edhe eprori Ibrahim Shaqiri nga fshati Llojan i Kumanovės, i cili na u bashkua nė stėrvitjen e ushtarėve.Nė fillim kushtet e pėrgjithshme nė qendrėn stėrvitore ndonėse nuk ishin tė mira, ato do tė pėrmirėsohen dukshėm pas vizitave qė i bėnė qendrės sonė, disa anėtarė tė SHP tė UĒK-sė.

Pyetje:Kush e koordinonte aktivitetin e komandave pėrkatėse nėpėr qendrat stėrvitore?
B.Syla:Ministria e Mbrojtjes e Qeverisė sė Pėrkohshme tė Kosovės dhe Shtabi i Pėrgjithshėm i UĒK-sė. Qendrėn tonė e kanė vizituar disa herė eprorėt e SHP tė UĒK-sė:Fatmir Limaj, Bislim Zyrapi, Musa Jashari, Rifat Sylejmani, Fadil Zejnullahu, Enver Rrustemi, Nexhmidin Kastrati etj, madje edhe gjenerali i ushtrisė shqiptare Kudusi Lama-Komandant i Divizionit tė Kukėsit,i cili ka merita tė jashtėzakoshme nė koordinimin e aktiviteteve ushtarake nė gjithė zonėn kufitare.

Pyetje:Pas, thyerjes sė kufirit nė Koshare,a keni dėrguar ushtarė tjerė nė vijat e frontit ku zhvilloheshin luftime tė pėrgjakshme?
B.Syla:Meqenėse fronti i Koshares ishte pjesė e operacionit tė pėrgjithshėm,qė zhvillohej nė gjithė zonėn kufitare, ishte obligim i qendrave stėrvitore qė tė dėrgojnė ushtarė atje. Prandaj kah mesi i prillit 1999 nga qendra stėrvitore e Helshanit pėr Koshare kemi dėrguar edhe 204 ushtarė tė stėrvitur mirė, ndonėse interesimi pėr tė shkuar nė front ishte shumė i madh. Nė pėrcjellje tė ushtarėve ishim : Maliq Doēi, unė,Alush Shala dhe Shaban Musliu dhe nė fshatin Papaj tė Tropojės ushtarėt ia dorėzuam eprorit Nasim Haradinaj...

Pyetjehe pastaj...si u zhvilluan ngjarjet?
B.Sya: Nė fund tė prillit nga Helshani rreth 650 ushtarė i transferuam nė qendrėn stėrvitore tė akademisė ushtarake “Skėnderbeu” nė Feken,ku kushtet pėr stėrvitje ishin mė tė mira. Nė kėtė qendėr gjetėm edhe qindra ushtarė-vullnetarė,tė cilėt ato ditė kishin ardhur nga disa vende tė Evropės perėndimore,por kishte edhe nga Shqipėria. Nė kuadėr tė konsolidimit tė komandės ushtarake,nga Shtabi i Pėrgjithshėm i UĒK-sė u emrova komandant i gjithė efektivit tė UCK-sė nė kėtė qendėr stėrvitore.Ndėrkohė,stafi komandues bėri edhe strukturimin ushtarak dhe formuam njė brigadė me tre batalione,e cila do tė merrte pjesė aktivisht nė operacionin “Shigjeta”qė do tė zhvillohet nė malet e Pashtrikut.Me kėtė rast Brigadės ia dhamė emrin e qendrės stėrvitore”Feken”. Nė radhėt e brigadės kishim edhe vullnetarė gjermanė, anglezė,njė sllovake e cila ishte e martuar me njė shqiptar etj. Nė “Feken”,stėrvitjet ushtarake(ushtrimet taktike dhe gjuajtjet luftarake me armėt personale dhe ato tė pėrbashkėta)planifikoheshin,udhėhiqeshin dhe realizoheshin drejtpėrdrejtė nga eprorėt e akademisė.Dhe kontribut tė madhė nė mbarėvajtjen e kėtyre stėrvitjeve,ka dhėnė padyshim edhe komandanti i akademisė z.Flamur Skarparlliu me tėrė stafin drejtues tė tij.

Pyetje:Ndonėse asokohe nė Shqipėri ishin tė pėrqėndruar edhe shumė ekspetė ushtarak tė NATO-s,a kishit kontakte mė pjestarė tė saj?
B.Syla:Po,kemi pasur.Me kėtė rast dua tė pėrkujtoj njė vizitė,qė ato ditė na bėnė atashtė ushtarake tė SHBA-ve dhe tė Anglisė.Gjatė qėndrimit tė tyre nė qendėr,ne bėmė njė demonstrim ushtarak me emrin”togu kėmbėsorik nė sulmė”dhe nga ky demonstrim yni u ndanė shumė tė kėnaqur...madje nė shenjė admirimi,para nesh deklaruan se:”sikur ta kishim moralin e lartė tuajin pėr luftė,me armatimin tonė modern qė kemi do tė arrinim deri nė Beograd”.

Pyetje:z.Syla,nė kėtė qendėr stėrvitore do tė organizohet edhe ceremonia e dhėnjes sė betimit.A mund tė na thoni si u zhvillua kjo ceremoni ushtarake?
B.Syla:Njė nga ngjarjet mė mbresėlėnėse pėr mua dhe gjithė efektivin ushtarakė tė UĒK-sė, ishte padyshim dhėnja e betimit. Atė ditė maji,e dhanė betimin 1180 ushtarė.Nė kėtė ceremoni pėrveē dhjetra prindėrve tė ushtarėve,morėn pjesė pėrfaqėsues tė SHP tė UĒK-sė dhe tė strukturave shtetėrore tė Shqipėrisė:Jakup Krasniqi, Sabit Brokaj, Xhavit Haliti, Raif Gashi e shumė tė tjerė

Pyetje:Mė lartė theksuat se Brigada”Feken”ka marrė pjesė nė operacionin “Shigjeta”.A mund tė na thoni se, kush e pėrpiloi planin e operacionit”Shigjeta” dhe si u zhvillua ky operacion pėrgjithėsisht?
B.Syla:Planin operativ tė operacionit”Shigjeta” e ka pėrpiluar Ministria e Mbrojtjes dhe Shtabi i Pėrgjithshėm i UĒK-sė me qėllim tė thyerjes sė forcave tė shumta serbe qė ishin pėrqėndruar nė zonėn kufitare dhe depėrtimin tonė nė drejtime tė caktuara nė thellėsi tė Kosovės,pėr t“u lidhur pastaj me njėsitė e UĒK-sė qė operonin nė Zonėn Operative tė Dukagjinit dhe Zonėn Operative tė Pashtrikut, tė cilat kishin shumė nevojė pėr ushtarė dhe armatim.
Pasi dhamė betimin,me urdhėr tė SHP tė UĒK-sė batalioni i parė dhe i dytė i Brigadės“Fekeni”me gjithė efektivin e saj do tė marshoj nė drejtim tė Pashtrikut,ndėrsa batalioni i 3 i kėsaj brigade nėn komandėn e Bashkim Lladrovcit do tė marshojė si pėrforcim nė frontin e Koshares.Nė bjeshkėt e larta tė Pashtrikut arritėm mbas njė marshimi tė gjatė e tė mundimshėm nė drejtimin:Mali i Dajtit-Malėsi e veriut-Helshanė(Krumė)-Cahan-Maja e Pashtrikut,me komplet paisjet ushtarake qė kishim.Detyrėn luftarake tė Brigadės”Feken”nė Cahan e pranova nga komandanti Nexhmedin Kastrati,ndėrsa aty ishin edhe eprorėt:Musa Jashari,Rifat Sylejmani,Enver Rrystemi etj.
-Nė kuadėr tė Operacionit,njėsitė e brigadės”Feken”ishin caktuar tė operonin nė Drejtimin e dytė Taktik(D2T)ku njė ditė pėrpara nė kėtė zonė ishte futur nė luftime me armikun,njėsia e ashtuquajtur “Taktik Force-0”(TF-0) e komanduar nga Fadil Zejnullahu dhe njė pjesė e Brigadės 126 e Hasit.
-Nė krahun e majtė,nė drejtim tė “qafės sė mullarit”(D3T)operonte batalioni”Atlantiku”nėn komandėn e Hysni Sylės,ndėrsa nė vijim mbi fshatin Nikoliq ishte njėsiti tjetėr nėn komandėn e Binak Gashit.
-Nė krahun e djathtė nė drejtim tė fshatrave tė Hasit tė Thatė dhe pėrgjatė Drinit tė Bardhė(D1T e D4T) operonin njėsitė ushtarake tė komanduara nga Kemail Shaqiri dhe Ruzhdi Saramati.
Me kėtė rast vlen tė theksohet,se ne operacionin“Shigjeta” ka marrė pjesė edhe efektivi i Divizionit tė Kukėsit,i cili ka vėnė nė dispozicion tėrė arsenalin ushtarak.
Brigada jonė pra ka operuar nė qendėr tė forcave tona,pikėrisht nė majėn e Pashtrikut dhe ka mbuluar 3 km tė vijės sulmuese.Atje tereni ishte jashtėzakonisht i vėshtirė,i zhveshur nga malet e me thyerje tė thella,ēka e vėshtirėsonte lėvizjen,furnizimin,por edhe bartjen e tė plagosurve gjatė luftimeve.Megjithatė forcat e UĒK-sė nė fund tė majit 1999 patėn pėrparime dhe u futėn disa kilometra nė thellėsi tė territorit,ku operonin forcat serbe.Mirėpo,mbas kėsaj,armiku shumė shpejt solli pėrforcime tė reja nga forcat elite parashutiste tė Brigadės 549 tė korpusit tė Prishtinės si dhe aktivizoi helikopterė tė shumtė pėr tė pėrballuar situatėn.Madje ajo pėrdori edhe artilerinė e rėndė duke gjuajtur shpesh herė edhe predha me helme kimike,por fatmirėsisht pėr shkak tė lartėsisė mbidetare(1990 m)era e barte shpejt helmin ashtu qė ne nuk patėm pasoja.Nė fillim tė qershorit,pas konsolidimit tė forcave tona,ndėrmorėm njė seri sulmesh tė rrufeshme kundėr forcave serbe,pėr tė qėndruar nė pozicionet e marra.Gjatė luftimeve tė pėrditshme nė Pashtrik kemi pasur njė bashkėpunim dhe koordinim tė veprimeve edhe me forcat e NATO-s,ku nė shumė raste ua kemi dhėnė koordinatat identifikuese pėr babmardimin e pozicioneve serbe nga ajri,ndėrkohė qė njėsitė tona sulmonin vazhdimisht nga toka.

Pyetje: Dhe pas njė lufte tė pėrgjakshme pėrgjatė tėrė vijės sė kufirit,mė 9 qershor 1999 forcat pushtuese serbe kapitullojnė me nėnshkrimin e marrėveshjes tekniko-ushtarake nė Kumanovė. A pati luftime pas kėsaj marrėveshje...?
B.Syla:Me nėnshkrimin e marrėveshjes sė Kumanovės,ra intensiteti i luftimeve,por megjithatė akoma kishte gjuajtje sporadike nga forcat serbe,dhe kėtė e bėnin,tani jo se donin tė rezistonin,por nga frika se si do tė tėrhiqeshin mbrapa pėr Serbi.

Pyetje:Sa ishte numri i tė rėnėve dėshmorė,gjatė kėtij operacioni ?
B.Syla:Po nė kėtė operacion ranė dėshmorė shumė ushtarė.Vetėm nga brigada ime gjatė operacionit”Shigjeta” nė altarin e lirisė ranė pesė ushtarė:Florim Rushiti,Avdi Xhaēku,Lulzim Llugiqi,Bedri Gashi qė tė tre nė Pashtrik,ndėrsa Fatmir Ratkoceri nė frontin e Koshares.

Pyetje:Po...pas pėrfundimit tė luftės,cili ishte itinerari i njėsive tė UĒK-sė?
B.Syla:Pas pėrfundimit tė plotė tė luftimeve,ne organizuem homazhe tek varrezat e deshmorėve, dhe mė pastaj me urdhėr tė komandės sė operacionit,mė 16 qershor 1999 gjithė efektivi i brigadės marshuam pėr Kosovė nė drejtimin: Kushnin-Rogovė e Hasit.Njė natė kemi fjetur nė shkollėn e fshatit Rogovė dhe tė nesėrmen sipas planit,rreth 700 ushtarėt u transferuan nė zona tė ndryshme operative tė UĒK-sė,sipas pėrkatėsive teritoriale tė ushtarėve.Ndėrkohė eprorėt e Brigadėsritan Durmishi, unė,Ermir Begaj, Ibrahim Shaqiri, Rrahim Bekteshi dhe Florim Balaj udhtuam pėr nė Kleēkė dhe nė selin e Shtabit tė Pėrgjithshėm tė UĒK-sė u takuam me komandantin e shtabit Agim Ēeku.Nė kėtė takim komkandantin Ēeku e informuam hollėsisht pėr rrjedhat e pėrgjithshme tė operacionit”Shigjeta”dhe nga aty dolėm me detyra tė reja,tanimė nė rrethana paqe.Unė meqė isha nga Prishtina u transferova nė Zonėn Operative tė Llapit,mirėpo pas njė kohe,pėr shkaqe familjare u demobilizova dhe u ktheva nė Gjermani.

Pyetje:Cili ishte angazhimi juaj,pasluftės nė Gjermani?
B.Syla:Gjatė kėtyre gjashtė vjetėve tė pas luftės,sė bashku me disa kolegė dhe bashkėatdhetarė organizuam disa aksione humanitare pėr familjet e dėshmorėve,tė cilat pėr fat tė keq nuk kishin njė pėrkujdesje tė veēantė nga institucionet tona,qė dolėn nga vota e popullit.Kryesisht kemi ndihmuar familje tė dėshmorėve,nė Prizren,Dardanė,Ferizaj dhe Prishtinė,bijtė e tė cilėve ranė dėshmorė nė frontet e luftės nė Pashtrik dhe Koshare.Aksione tė tilla do tė organizojmė edhe nė tė ardhmen.
__________________
*Prej lufte veē ai largohet
Qė ėshtė lindur tradhėtor*

E botume ne Forumin shiptar
Mit Zitat antworten
  #10  
Vjetėr 09.06.2006, 20:01:00
zoguizi zoguizi ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 27.03.2006
Postime: 416
Standard


OPERACIONI” SHIGJETA”
...

Kemajl Shaqiri: Dua ta flas tė vėrtetėn (10)

Nė frontin e luftės nuk ka politikė, aty luftohet pėr jetė a vdekje

Komanda kryesore, qė ka qenė nė bjeshkėt e Berishės, ku ka udhėhequr dhe komanduar gjeneral Agim Ēeku, ka qenė ēdoherė nė lidhje edhe me frontin e Koshares, edhe me frontin e Pashtrikut, nėpėrmjet eprorėve kompetentė. Dhe, nė ēdo kohė janė dhėnė raporte, ėshtė ditur se si po zhvillohen operacionet luftarake, kemi marrė sugjerime nė dhėnien e kordinatave edhe tė aviacionit tė NATO-s. Pasi qė ėshtė bėrė thyerja e kufirit nė Koshare, me njė potencial njerėzor, me njė efektiv tė fuqishėm dhe me njė armatim tė themi modern, me urdhėrin e Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, njė pjese tė Shtabit me njerėz eminentė, siē ishin Azem Syla, Bislim Zyrapi e tė tjerė, sepse SHP i UĒK-sė, nė atė kohė, ishte i vendosur mė nė thellėsi tė Kosovės, ėshtė bėrė thyerja e kufirit nė Zonėn e Pashtrikut. Kjo ėshtė meritė e Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės


Feim TAHIRSYLAJ

“24 Orė”: “Argumenti” pėr njė kontribut tė madh dhėnė luftės nė ēdo aspekt, edhe sot zihet ngoje si shumė pas pėrfundimit tė luftės nga Bukoshi, ashtu edhe nga Rugova. Sidomos kjo ėshtė fare e tejdukshme gjatė fushatave zgjedhore nė Kosovė. A ėshtė fjala pėr vjelje meritash, pėr pastrim faturash, pėr pėrfitimin e elektoratit apo cila, sipas jush, mund tė jetė e vėrteta?

Shaqiri: Bukoshi ka dashur dhe ka ofruar pėrkrahje morale dhe materiale. Mirėpo, meritat e luftės i shoh brenda kufijve tė Kosovės. Aty ku ėshtė derdhur gjaku, aty ku ėshtė luftuar, aty ku janė zhvilluar operacionet luftarake. Pėrse ai konkretisht, nė krye me atė ministri tė Mbrojtjes, pa veēuar emra, dhe me atė shtabin e pėrgjithshėm nuk u pėrfshinė drejpėrdrejt nė operacionet luftarake, kėto as sot nuk i kam tė qarta dhe nuk kam qenė nė njohuri se si po ecin punėt, ngase nė atė kohė isha brenda nė Kosovė dhe s`kam mundur ta pėrcjell situatėn atje. Tė paktėn, edhe nuk e kam pasur obligim t’i pėrcjell veprimet jashtė Kosovės, sepse kam qenė nė front i zėnė me luftimet e drejtpėrdrejta, meqė duhej ta pėrcillje situatėn aty, brendapėrbrenda, aty ku ishe dhe ku veproje nė operacione luftarake. Andaj, se ku kanė ngelur dhe ku kanė ēaluar gjėrat, unė nuk di.

“24 Orė”: Gjatė rrėfimit, shpesh e keni pėrmendur togfjalėshin “disa oficerė mė militarė u futėn nė front”, fjala ėshtė gjatė fushatės ajrore tė NATO-s mbi caqet e forcave serbe. Ky grup i oficerėve e bėri kėtė veprim me vetiniciativė, apo ky urdhėr ishte nga ai shtabi i FARK-ut nė Tiranė?

Shaqiri: Mund ta them me pėrgjegjėsi se dekrete ose urdhra pėr nė Koshare ka pasur edhe nga Ministria e Mbrojtjes e qeverisė sė Bukoshit…

“24 Orė”: …kush e drejtonte nė atė kohė atė ministri?

Shaqiri: Halil Bicaj.

“24 Orė”: Po z.Shaqiri, mund tė vazhdoni nė atė pyetjen paraprake, ngase sikur tė ndėrpreva me kėtė ndėrhyrje?

Shaqiri: Desha tė them se nė anėn tjetėr ka pasur dekrete, ka pasur udhėzime pėr zhvillimin e operacionit nė Koshare edhe nga Shtabi i Pėrgjithshėm i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Tė gjitha kėto, komandanti i atėhershėm i Brigadės 138, Rrustem Berisha, me eprorėt e tjerė Agim Ramadanin, Sali Ēekun, Fadil Hadėrgjonajn, Musė Gjakovėn dhe tė tjerėt, i ka pėrfillur tė gjitha. Por, ėshtė njė e vėrtetė se operacioni faktikisht nė vijėn e frontit nuk mund tė diktohet nga njė shtab ose ministri. Rrustem Berisha ka bėrė pėrgatitje 7-8 mujore me efektivin e tij, ka bėrė stėrvitjen e oficerėve, trajnimin e ushtarėve. Ai, me stafin e tij tė ngushtė, e ka marrė vendimin pėr thyerjen e kufirit nė Koshare Z.Berisha nuk i ka interesuar se nga cila vijė ka ardhur ushtari. Ai u ka thėnė ushtarėve: “Ke ardhur nė frontin e Koshares dhe kėtu nuk ka politikė, kėtu ka luftė dhe kėtu duhet tė luftohet pėr jetė a vdekje”. Nė kėtė drejtim, Rrustem Berisha ka dalė i suksesshėm, por e kanė ndihmuar Shtabi i Pėrgjithshėm i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės dhe edhe Ministria e Mbrojtjes.
Pasi qė ėshtė bėrė thyerja e kufirit nė Koshare, me njė potencial njerėzor, me njė efektiv tė fuqishėm dhe me njė armatim tė themi modern, me urdhrin e Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, njė pjesė tė Shtabit me njerėz eminentė, siē ishin Azem Syla, Bislim Zyrapi e tė tjerė, sepse SHP i UĒK-sė, nė atė kohė, ishte i vendosur mė nė thellėsi tė Kosovės, ėshtė bėrė thyerja e kufirit nė Zonėn e Pashtrikut. Aty kam qenė prezent gjatė pėrpilimit tė planit, njė kohė tė shkurtėr nė Kukės e pastaj kam kaluar nė vendkomandėn e quajtur Cahan dhe mė 26 maj `99 ėshtė bėrė thyerja e kufirit. Kjo ėshtė meritė e Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, e eprorėve qė e kanė drejtuar operacionin e quajtur “Shigjeta”, nė radhė tė parė e Bislim Zyrapit, komandant i operacioneve nė tėrė hapėsirėn ku janė zhvilluar luftimet, pastaj komandantėve tė njėsive. Nė krahun e majtė ose nė frontin verilindor (Koshare) ka vepruar edhe brigada 138 “Agim Ramadani” dhe disa oficerė tė Brigadės 134. Ndėrkaq, nė frontin jugor kanė vepruar rreth 6000 ushtarė dhe shumė oficerė, tė cilėt e kanė pasur komandėn nė Cahan. Aty ishte komandant Ēeliku, Fatmir Limaj, i cili ka komanduar nė mėnyrė mjaft tė pėrpiktė, pastaj komandanti i operacionit nė Pashtrik Nexhmedin Kastrati, zėvendėskomandanti i operacionit “Shigjeta”, kolonel Musa Jashari, dhe shumė oficerė tė tjerė. Nė fillim, deri nė pėrgatitjen e operacionit “Shigjeta”, e pata rolin e operativės dhe pastaj kalova si komandant i drejtimit taktik nė Pashtrik, nė pjesėn jugore deri nė Qafė tė Morinės, pėrkatėsisht nė kufirin Kosovė-Shqipėri. Kėshtu, pas atyre pėrgatitjeve disaditėshe, konkretisht edhe u bė thyerja e kufirit nė rajonin e Pashtrikut. Nė kėtė mėnyrė u ndihmua edhe krahu ynė nė zonėn e Koshares. Duke i sulmuar dhe shpartalluar forcat serbe pėrgjatė kufirit shqiptaro-shqiptar, ne ua imponuam atyre mbrojtjen nė njė hapėsirė tė gjerė qė nuk u lejonte rigrupimin e forcave dhe mbrojtje efikase nga sulmet tona. Kjo ka qenė edhe esenca qė kam propozuar tė hapet edhe fronti i Pashtrikut, me ēka janė pajtuar, por kjo strategji nuk ėshtė meritė vetėm imja, por e tė gjithė eprorėve, e ushtarėve pjesėmarrės nė operacionin “Shigjeta”, shumica e tė cilėve vinin nga mėrgata jonė nė Perėndim, si dhe ėshtė meritė kryesore e Shtabit tė Pėrgjithshėm tė UĒK-sė.
Merita tė mėdha pėr koordinimin e veprimeve dhe tė operacioneve luftarake ka edhe komandanti i Divizionit tė Kėmbėsorisė tė Kukėsit, gjenerali i mirėnjohur Kudusi Lame. Ai ka bėrė gjithė ē`ėshtė e mundur, ka ndihmuar pėrtej mase operacionin nė Koshare, operacionin “Shigjeta” nė zonėn e Pashtrikut.

“24 Orė”: Cila ka qenė qendra kryesore komanduese e kėtyre operacioneve qė i pėrmendėt, tė zhvilluara nė atė kohė, ta quajmė finale tė luftės?

Shaqiri: Komanda kryesore, qė ka qenė nė bjeshkėt e Berishės, ku ka udhėhequr dhe komanduar gjeneral Agim Ēeku, ka qenė ēdoherė nė lidhje edhe me frontin e Koshares, edhe me frontin e Pashtrikut, nėpėrmjet eprorėve kompetentė. Dhe, nė ēdo kohė janė dhėnė raporte, ėshtė ditur se si po zhvillohen operacionet luftarake, kemi marrė sugjerime nė dhėnien e kordinatave edhe tė aviacionit tė NATO-s.

....
Mit Zitat antworten
  #11  
Vjetėr 09.06.2006, 23:02:00
kombi kombi ėshtė jashtė linje
i/e freskėt
 
Anetar prej: 24.04.2005
Postime: 49
Standard



TAHIR SINANI - Dėshmor i atdheut etnik

(2004-12-19)

Shkruan: Eugen SHEHU
________________________________________
Tahir SINANI
Rritur erėrash e stuhish, pėrkundur gjėmimesh e krismash, liria e shqiptarit ka ardhur sė pari duke gjetur rrugėn e zemrės. Mandej atdheun e kanė matur me largėsinė prej vatrės atėrore, nė shėnjestėr tė pushkės. Mandej fisheku i pushkės ka mbajtur turravarapin nė brigjet e pėrgjakur tė Shqipėrisė etnike. Ky rit i lashtė nuk ka qenė askurrė legjendė. Pėrkundrazi njė realitet sa i dhimbshėm aq madhėshtor, sa i prekshėm aq edhe fluid, ai do tė egzistonte kurdoherė si kundėrpėrgjigje e mednimit dhe veprimit vrastar tė fqiut tė lindjes e perėndimit, tė veriut dhe jugut.

Kufijtė tanė etnikė tė rudhur nė decenie, nuk mund tė na akuzojnė ne shqiptarėt pėr sjellje burrecėsh. Pėrkundrazi, ne i kemi ėndėrruar tė pashkelshėm ata kufij edhe nė ēastet e lume tė flijimit. Ata kufij akuzojnė tjetėrkėnd qė prej kohėsh kanė dashur tė na shtijnė nė humbellat e historisė. Por ne nuk jemi pajtuar me kėtė fat tė mbrapsht, ne kemi ngarendur kurdoherė nė emėr tė legjendės sė lirisė. Nė vargun e madh tė burrave tė Shqipėrisė, nė plejadėn e ndritur tė pararendėsve, mban vendin e vet tė merituar, trimi, luftėtari, vėllai, prindi i dhemshur, komandanti- vetėtimė, Tahir Sinani.
U lind mė 6 maj 1964, nė fshatin Gri tė Tropojės, nė shtetin amė shqiptar. Fshati Gri, mban nė gurėt dhe drurėt e tij, njė histori luftrash tė pėrgjakshme, nė mėnyrė tė veēantė me fqinjėt tanė veriorė, serbėt. Aty nė kullėn e madhe tė Sinanajve nė vitet 30 tė shekullit qė lamė pas, Mal Halili, i jati i Tahirit, do tė luftonte kundėr intervencioneve ushtarake serbe, pėr t’u renditur mė pas nė rreshtat e luftėtarėve shqiptarė kundėr okupatorit. Mal Halili ishte prej sė jėmės, nip i Mic Sokolit, kėtij burri qė u shndrrua nė legjendė, nė vitet e lavdishme tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit. Me vrullin luftarak, menēurinė nė biseda dhe fjalėn e rėndė si guri, Mal Halili do tė respektohej nė vitet e Luftės sė Dytė Botėrore jo vetėm nė fshatin Gri por edhe mė gjerė.
Nė kėtė mjedis pothuajse epik, ku natyra e bukur shqiptare pat derdhur gjithė mrekullinė e saj, Tahir Sinani do tė kalonte fėmijėrinė e vet, ashtu sikundėr gjithė fėmijėt e tjerė nė shtetin amė. Por, nė vetėedijen e djaloshit truphedhur, pak nga pak do tė zinte vend ligėshtimi. Pėrkrah babės Mal, ndėrsa shkonte verės nėpėr kullota alpine, do tė shihte ushtarėt e armatosur deri nė dhėmbė qė ruanin kufirin. Ēfarė ironie paska mbajtur nė thellėsi kohrash fati i shqiptarėve. Vėllezėr tė ndarė mė dysh, me mure gjaku lartėsuar me tela gjembash, sprovė e flliqėsive evropiane qysh nė fillime tė shekullit tė njėzet. Qysh atėhere nė shpirtin e madh tė Tahir Sinanit lindej e rritej ideja e rrafshimit tė kufijve midis shqiptarėve, ajo qė rėndom quhet bashkimi i kombit nė kufijtė e vet etnikė.
Mėsimet e para Tahiri i merr nė shkollėn e fshatit, ndėrsa tė mesmet nė gjimnazin e qytetit Bajram Curri. Tashmė ai ka njė ėndėrr, tė studiojė artin e luftės dhe nė bashkėbisedim me tė jatin, Malin ja shpreh hapur atij dėshirėn. Vet Mal Halili mbushet me krenari sepse njeri nga nėntė fėmijėt, i gjashit, Tahiri sypatrembur dhe plot gjallėri do tė studionte artin e luftės. Pėr plakun trim, kjo do tė thoshte qė ai do tė ecte padyshim nė gjurmė tė gjyshit tė vet, trimit Mic Sokoli. Burrėria e njohur e atyre anėve pėrcillej nė kėtė mėnyrė nga gjenerata nė gjeneratė duke marrė kuptime dhe dimensione tė reja.
Artin ushtarak, Tahir Sinani do ta mėsonte nė bangat e shkollės si edhe poligonet taktike tė Zall-Herrit, kėshtu quhej qendra stėrvitore, pak kilometra nė veri tė Tiranės. Shtatlartė dhe shumė i gjallė Tahiri do tė fillonte qysh nė fillim respektin e shokėve dhe tė komandės eprore. Nė mbarim tė vitit tė parė mėsimor, nė shkresėn qė pėrcillte studentėt pėr nė vitin pasardhės, pėrbri emrit tė Tahir Sinanit, pos tė tjerave shkruhej: “Studion dhe thellohet nė mėnyrė tė veēantė nė ligjet e Artit tonė Ushtarak Popullor. Ka mardhėnie shumė tė mira me eprorėt dhe shokėt e vet. Pėrpiqet nė ēdo rast tė ndihmojė ndonjė student tė dobėt.” (Arkivi i Ministrisė sė Mbrojtjes- Tiranė. Fondi “Shkolla Zall-Herr” viti 1983)
Bashkėnxėnėsit e Tahirit, ata qindra djem tė shkuar nė Zall-Herr pėr tė studiuar artin e luftės, nuk mund tė harrojnė kurrsesi djaloshin nga Tropoja, me atė theksin e bukur verior, i cili ishte bėrė mjeshtėr i pėrdorimit tė tė gjitha llojeve tė armėve. Nė kėtė mėnyrė Tahir Sinani me kureshtjen qė e ndiqte pas, u bė nė dy vitet e shkollės nė Zall-Herr jo vetėm njohės nė perfeksion i kėtyre armėve, por edhe zotėrues i tyre. Emri dhe fotua e djaloshit tė Tropojės do tė rrinte kurdoherė nė krye tė studentėve tė tjerė, ndėrsa me mbarimin e shkollės, komanda ushtarake aty do tė vendoste: “Titullimin oficer tė Tahir Mal Sinanit pėr rezultate tė larta nė tė gjitha nivelet e pėrgatitjes ushtarake.” (Arkivi i Ministrisė sė Mbrojtjes-Tiranė. Fondi “Shkolla Zall-Herr” Reparti... viti 1984)
Ē’prej kėtij viti dhe deri nė mars tė vitit 1998, Tahir Sinani ka kryer disa detyra nė efktivat e ushtrisė shqiptare. Pavarėsisht prej qėllimeve politike qė udhėhiqnin ushtrinė e kėtyre viteve, pavarėsisht prej ideologjisė qė kishte kapluar klasėn politike nė shtetin amė, djaloshi tropojan kreu me pėrkushtim dhe aftėsi tė rralla tė gjitha detyrat e ngarkuara, nė tė gjitha frontet. Nėse vėzhgon me kujdes dhe imtėsi ēdo lėvizje dhe prirje tė tij, vėren se Tahir Sinani ėshtė indiferent ndaj propagandave boshe nė radhėt e ushtrisė shqiptare. Ai si pakkush, u ėshtė larguar detyrave qė mund ta lidhnin me politikėn dhe ka pranuar pėrherė vėshtirėsitė, qofshin kėto edhe tė mėdha, vetėm e vetėm tė jetė pranė shokėve tė vet, apo pranė vartėsve qė deri nė fund i konsideroi si vėllezėrit mė tė vegjėl.
Nė fillim tė vitit 1998, nė mėnyrė tė veēantė pėr shqiptarėt pranė kufijve me ish-Jugosllavinė, u duk qartė se makina e dhunės serbe po ndizte motorėt pėr tė filluar kasaphanėn. Dhjetėra djem tė Kosovės, tė shkuar nė pranverėn e vitit 1998 nė shtetin amė, dėshmuan pėr maltretimet e shkallėzuara me njė ftohtėsi matematike tė Beogradit. Tahir Sinani i vėmendshėm ndaj kėtyre ngjarjeve, ndjen sė brendshmi se ka ardhur ora e apelit tė madh. Fshehtas ai bisedon me njėrin prej vėllezėrve tė tij dhe i kumton se sė shpejti do tė jetė pėrkrahė djemve tė Kosovės, nė mbijetesėn e tyre ndaj dhunės gjenocidale tė Beogradit.
Dhe bijtė e Kosovės martire, ata qė u rreshtuan nė radhėt e Uēk-sė, do ta njihnin Tahir Sinanin qė nė aksionin e parė, nė Qafėn e Pagarushės, ku brenda 1 orė e gjysėm luftimi, falė intuitės dhe zgjuarsisė sė Tahirit, do tė asgjėsohej njė bandė prej 19 vetėsh e paraushtarakėve serbė, tė cilėt patėn terrorizuar pėr dy javė rresht banorėt e asaj treve. Nė ditėt dhe javėt qė rrodhėn mė pas, komanda e lartė e UĒK-sė do tė shihte nė personalitetin e spikatur tė Tahir Sinanit jo vetėm ushtarakun e talentuar dhe guximtar, por edhe vėllanė mė tė madh tė bijve tė Kosovės, tė cilėt linin familjet, kullat, shkollat dhe qytetet evropianė dhe rreshtoheshin nėn komandėn e burrit tė Tropojės, pėr lirinė e amėshuar tė trojeve shqiptarė.
Dihet tanimė se nė marsin e vitit 1998, Adem Jashari sė bashku me pjesėn dėrmuese tė familjes sė tij, u shndrrua nė legjendė jo vetėm tė Prekazit e Drenicės, por tė krejt Kosovės martire. Situata pas kėsaj pėrleshje mund tė pėrkeqėsohej nga ēasti nė ēast. Nė kėto momente, Tahir Sinani kthehet nė qytetin e Kukėsit dhe ndėrhyn pranė komandės ushtarake tė divizionit aty, qė tė njoftohen sa mė parė ushtarėt zbulues rezervistė dhe tė dėrgohen ata nė buzė tė kufirit. Nė bashkėpunim po me kėtė komandė, Tahir Sinani merr masa tė menjėhershme pėr forcimin e vrojtimit dhe tė zbulimit, nė mėnyrė tė veēantė nė fshatrat kosovarė qė ndodheshin nė kufi me shtetin amė. Kur nė 16 prill tė po kėtij viti, njė repart i ushtrisė serbe hapi zjarr nė afėrsi tė Qafės sė Morinės, kundėr kufitarėve shqiptarė pėr tė parė reagimin e tiranės, nė vendin e quajtur Pobreg kufitarėt shqiptarėu kundėrpėrgjigjen, ndėrsa nė brendėsi tė Kosovės, u kryen edhe dy-tre veprime ilegale, me ē’rast ranė nė kurth dy-tre ushtarė serbė. Aty ishte dora dhe mendja e Tahir Sinanit.
Mjeshtėr i manovrės taktike por edhe i zbulimit, kalkulues i ēuditshėm i pritave, parashikues i veprimeve tė armikut, Tahir Sinani brenda pak javėve do tė udhėhiqte njė efektiv prej 120 luftėtarėsh, nė detyra luftarake tė njė rėndėsie tė veēantė. Emri i tij do tė pėrcillej me respekt jo vetėm nė Tropojė e Kukės ku njihej qysh mė parė, por sidomos nė shtabin e UĒK-sė. duke parė pikėrisht kėto karakteristika si dhe duke njohur dashurinė e madhe tė Tahirit pėr vise tė Kosovės dhe krejt Shqipėrisė etnike, komanda e lartė e UĒK, e emėron atė komandant tė repartit “Arbėri” duke i dhėnė detyra speciale nė prapavija tė ushtrisė sėrbe. “Efektivat e njėsitit special “Arbėri” po kryejnė detyra tė rrezikshme nė prapavija tė armikut sa duke i ardhur nė ndihmė popullsisė civile tė paarmatosur, aq edhe duke organizuar dhe kryer aksione tė befasishme, tė shpejta, vdekjeprurėse pėr formacione serbe qė veprojnė tė shkėputur.” (Sipas informacionit nė Ministrinė e Mbrojtjes-Tiranė, dt.19 qershor 1998)
Nė janarin e vitit 1999, Evropa nuk mund tė fshihte mė mizoritė e kasapit tė Ballkanit. Diplomacia amerikane nėpėrmjet kanaleve tė shumtė pati nxjerrė nė dritė tė diellit masakrėn e Reēakut, duke i treguar botės se rreziku qė u kanosej shqiptarėve dhe gjithė myslimanėve tė Ballkanit ishte eminent. Grupi i Kontaktit pati vendosur pėr bisedime nė Rambuje, ndėrsa Milosheviēi bėnte hesape tė tjerė. Rreth 70 mijė forca serbe pėrgatisnin nė dimrin e vitit 1999, njė mėsymje tė fshetė dhe frontale tė trupave tė Beogradit, nė mėnyrė tė veēantė nė pjesėn qendrore dhe lindore tė Kosovės. Kjo mėsymje do tė shėrbente pėr dy qėllime. Sė pari, tė goditeshin formacionet e UĒK-sė nė kėto treva dhe pas kėsaj tė fillonte spastrimi etnik i popullsisė sė pambrojtur civile. Pas kėsaj, cilatdo qė tė ishin vendimet e marra nė Rambuje, Beogradi nuk do t’i lėshonte askurrė kėto troje, duke iu rikthyer ėndrrės sė vjetėr shovene pėr “Stara Serbinė”. Pėrballė kėsaj gjendjeje tejet tė rėndė, trupat e UĒK-sė duhej tė kryenin sfida tė tjera. Nė mėnyrė tė veēantė nė marsin e vitit 1999, serbėt po “pastronin” etnikisht nė Kosovė, duke pėrshkallėzuar operacionet e tyre. Kufijtė shqiptarė me Kosovėn, si ata tė shtetit amė dhe ata me Maqedoninė apo Malin e Zi, u populluan me banorė kosovarė tė pambrojtur qė largoheshin frikshėm nga vendlindja vetėm e vetėm pėr t’i shpėtuar terrorit tė Millosheviēit. Tahir Sinani nė kėto momente shumė tė vėshtira pėr UĒK-nė, jo vetėm qė do tė ndėrmerrte operacione tė guximshėm tė qėndresės por do tė mbante lart moralin e vartėsve, duke udhėhequr me gjakftohtėsinė dhe trimėrinė karakteristike tė tij. Ai do tė merrte nė disa raste nė mbrojtje vargun e gjatė tė njerėzve qė i drejtoheshin Kukėsit, duke bashkėrenduar detyrat edhe me kuadro tė tjerė tė ushtrisė shqiptare nė kėtė rajon. Nė frontin e luftės, i cili shtrihej prej Kalasė sė Dodės e deri nė Doberdol emri i Tahir Sinanit do tė pėrcillej me respekt nga qindra luftėtarė tė UĒK-sė tė ardhur nga tė gjitha anėt e botės.
Por nė mėnyrė tė veēantė, talenti ushtarak i Tahir Sinanit do tė potencohej nė luftėn e Pashtrikut, e cila ishte padyshim njė prej fragmenteve mė heroik tė operacionit tė planifikuar nga Shtabi i Pėrgjithshėm i UĒK-sė dhe qė mbante emrin e koduar “Shigjeta”. Nė bazė tė planizimit tė kėtij operacioni parashikohej qė lufta guerile e deriathershme tė shndrrohej nė njė luftė frontale pėrgjatė kufirit Kosovė-Shqipėri. Faza e parė e kėtij operacioni ishte sulmi pėr hapjen e korridorit tė Koshares, i cili u kurorėzua me sukses, ndėrsa faza e dytė parashihte luftėn e rregullt nė frontin e Pashtrikut. Nėse mbrojtja e fuqishme serbe nė Pashtrik do tė ēahej, atėhere sipas planit nė fjalė mėsymja do tė vazhdonte mė tej nė drejtim tė Rahovecit ku do tė mund tė rimerrej qyteti i Prizrenit. Mė pas, forcat operative tė Pashtrikut, tė Komanduara nga Tahir Sinani do tė bashkėvepronin edhe me njėsitė e tjera luftarake tė Rrafshit tė Dukagjinit dhe Drenicės dhe tė ndihmuar nga forcat ajrore tė NATO-s do tė mund tė ndalnin pėrfundimisht dhunėn e makinės ushtarake serbe.
Dihet tanimė se ditėt e para, operacioni i Pashtrikut nuk mund tė realizohej sipas planizimit luftarak. Armiqtė tanė, duke parandjerė rrezikun, u pėrpoqėn tė mbanin me ēdo kusht Pashtrikun, duke vėnė nė dispozicion tė mbrojtjes tanke dhe autoblinda. Tahir Sinani, nė bashkėpunim tė ngushtė edhe me prijės tė tjerė tė UĒK-sė, duke parė se mund tė derdhej gjak i panevojshėm, vijuan luftimet me artileri, duke e kombinuar kėtė me grupe snaiperash, tė cilėt patėn depėrtuar diēka nė territoret e Pashtrikut dhe kryenin ende luftime tė tipit guerril. Nė ditėt qė vijuan mė pas, forcat operative tė Pashtrikut realizuan me sukses edhe luftėn frontale. “Provat e vėshtira si instruktor i stėrvitjes sė trupave dhe i kuadrove, si komandant i njėsitit special si komandant i Brigadės, ishin tė mjaftueshme pėr Shtabin e Pėrgjithshėm tė UĒK-sė, pėr ta emėruar Tahir Sinanin, komandant tė zonės sė Pashtrikut... Luftimet dhe betejat nė malet e Shkozės, nė majėn e Kikės, nė luginėn e Smonicės, betejat e Mollopovcės, Homocit, Rahovecit, Mileshės, sidomos pėrgatitja e zhvillimi i operacionit “Shigjeta” lartėsuan mė tej aftėsitė dhe figurėn e komandantit Tahir Sinani dhe shtabit tė drejtuar prej tij.” (Revista “Pavdeksia” Tiranė shtator 2002)
Ofensiva trimėrore e luftėtarėve tė UĒK-sė nė prill-majin e vitit 1999 do tė bėnte qė forcat serbe tė linin me shpejtėsi teritoret e pushtuara nė Kosovė. Me intuitėn dhe zgjuarsinė e tij, Tahir Sinani do tė ndikonte edhe tek prijės tė tjerė tė UĒK-sė qė ofensiva tė mos kishte luhatje, ajo tė ishte kurdoherė nė rritje sepse vetėm kėshtu mund tė shndrrohej ortek tė fuqishėm pėr tė shkuar deri nė kufijtė e amėshuar tė lirisė. Lidhur me luftimet heroike tė kėtyre ditėve, kapiteni serb Vukashin Gajiē, i kapur rob nga luftėtarėt e UĒK-sė, midis tė tjerave do tė shkruante tekstualisht nė fletoren e shėnimeve: “Mjaft nga ushtarėt tanė duan tė braktisin frontin por policia ushtarake dhe forcat speciale na rrethojnė garnizonet ushtarake dhe tentativa mė e vogėl pėr dezertim shpėrblehet me pushkatim.” (A.Imaj “Feniksi i lirisė” Tiranė 2001, faqe 157)
Dihet tanimė se nė mesin e qershorit 1999, forcat sėrbe po largoheshin plotėsisht nga Kosova. Tė parėt kosovarė u dukėn nė kufijtė me shtetin amė duke dashur t’i jepnin fund sa mė shpejt eksodit biblik tė tyre. Kur serbėt firmosėn Marrėveshjen e Kumanovės (e cila nė tė vėrtetė ishte akti i turpshėm i kapitullimit tė tyre) gėzimi i mijėra ushtarėve tė UĒK-sė ishte i pandalshėm. Ēuditėrisht ky gėzim nuk ravijėzohej nė ata sytė e mprehtė tė Tahir Sinanit. Burri dhe ushtaraku i talentuar, i thėrrisnin njėherėsh arsyes pėr tė gėzuar por edhe trishtimit pėr pjesė tė tjera tė truallit arbėror, tė mbetura jashtė kufijve etnikė dhe qė shtypja sllave vepronte me po atė egėrsi sa nė Kosovėn e dikurshme.
Tahir Sinani kthehet nė vendlindje pėr pak kohė. Ai ēmallet me prindėrit, vėllezėrit, gruan, fėmijėt. Trimi i Preshevės dhe Pashtrrikut, i Prizrenit dhe Rahovecit, mund t’i gėzohej tani lirisė, duke u prehur pranė vendlindjes dhe duke treguar “bėmat” e luftės nėpėr baret e Tropojės apo faqet e gazetave. Kjo mund tė ishte tejet e lehtė. Por Tahir Sinani, nė tetor tė vitit 1999, iu drejtua sėrish formacioneve tė UĒK-sė i bindur se djemtė qė do mbeteshin aty (shumė u larguan drejt Perėndimit nga patėn ardhur) do tė ndjenin mungesėn e profesionalizmit, kurajos dhe pėr mė tepėr tė atdhetarizmit tė tij. Kėshtu, nė krye tė njė rparti special, Tahir Sinani drejtohet nė drejtim tė Bujanovc-Preshevė-Medvegjė, tė cilat ende mbaheshin nėn vėzhgimin dhe kontrollin a armatosur tė forcave serbe.
Natyrisht fitorja epokale e UĒK-sė, e ndihmuar fuqimisht nga sulmet ajrore tė NATO-s, kishte rritur sė tepėrmi moralin e luftėtarėve. Por nė rastin e krijimit tė asaj force, e cila mė pas u quajt Ushtria e Preshevės, Bujanovcit dhe Medvegjės, do tė ndihej sė brendshmi pjekuria e komandantit Tahir Sinani. Ai do tė ndiqte me seriozitetin e duhur tė gjitha hapat e politikė dhe diplomatikė tė liderve tė Kosovės lidhur me kėtė trevė, duke dashur tė shmangė sa mė shumė luftėn e armatosur. Pikėrisht nė zemėr tė kėsaj treve, me fshehtėsinė e duhur ai ngriti repartin special dhe filloi nga pėrgatitja e ofensivės, e cila fillonte me njohjen e terrenit pėllėmbė pėr pėllėmbė, pėr tė vijuar mė pas me organizimin e luftimeve. Edhe nė luftimet e mėpasme nė Preshevė, Bujanovc, Medvegjė do tė spikatnin guximi karakteristik dhe pjekuria e Tahir Sinanit.
Ndėrkaq, nė pranverėn e viti 2000, sizmika parandjeu lėvizje nė nėndheun e pėrgjumur tė trojeve tė Maqedonisė shqiptare. Tė paėrfillur nė vite, tė denatyruar, tė goditur pikėrisht nė gjuhėn dhe simbolet e tyre kombėtarė, shqiptarėt etnikė e panė vehten tė rrethuar keqazi nga politika. Madje jo vetėm nga politika sllavomaqedonase por edhe ajo shqiptare. Njė lojė politike qė thellonte krizėn e mardhėnieve ndėretnike, jo vetėm qė nuk mund tė vlente, jo vetėm qė nuk mund tė duartrokitej, por pėrkundrazi duhej t’i paraprihej me tė vetmen bashkėudhėtare tė shtrenjtė tė shqiptarėve, pushkėn.
Pikėrisht nė kėto momente, kalon me urdhėr tė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Armatės Kombėtare, nė Luginėn e Vardarit. Kėtu, shqiptarėt etnikė tė ngritur nė mbrojtje tė interesave tė tyre jetėsore, kėrcėnoheshin nga prania e trupave ushtarakė maqedonas, kėto vegla tė verbėra tė krimit qė ideohej nė zyrat e Beogradit dhe Shkupit. Njėsiti luftarak i udhėhequr nga Tahir Sinani kryen stėrvitje nė kushte tė fshehtėsisė dhe tė terrenit tė panjohur prej maqedonasve, duke patur si piksynim pėrballimin e situatave mė tė vėshtira. Sigurisht qė organizimi i tillė i Armatės Kombėtare Shqiptare, nuk do tė mund tė kalonte nė heshtje prej segmenteve tė caktuara tė politikės sė Shkupit. Kėshtu, nė deklaratėn e vet tė 7 qershorit 2000, Antonia Milloshovski, zėdhėnėse e qeverisė sllavomaqedonase, midis tė tjerave do tė shprehej pėr formacionet dhe prijėsit e Armatės Kombėtare Shqiptare se: “kėta janė kundėr bashkėjetesės sė popullit maqedonas dhe shqiptarėve...ndėrsa qėllimi pėrfundimtar i tyre ėshtė ndryshimi me dhunė i kufijve dhe rikompozimi i rajonit sipas ideve etnike.” (“Flaka” Shkup, 8 qershor 2000)
Atėherė kur ndihej nevoja e njė riorganizimi tjetėr, Tahir Sinani emėrohet komandant i Brigadės 116, veprimi luftarak i tė cilės parashihte zgjidhjen e emergjencave nė zonėn Tetovė-Gostivar-Radikė. Pothuajse ēdo ditė, nga agu deri nė mbrėmjen e vonė, komandant Tahiri, me thjeshtėsinė qė e karakterizonte do tė punonte pa u kursyer qė ushtari mė i fundit i brigadės sė tij, tė dinte pėrse luftonte, tė njihte historinė e trojeve ku vepronte, tė njihte dhe tė pėrdorte nė prefeksion armėt qė dispononte. Brenda pak muajve me jetėn dhe veprėn e tij, me vėnien e vehtes nė rrezik duke qenė nė radhėt e para tė luftimeve me paramilitarėt maqedonas, emri i Tahir Sinanit u pėrcuall me respekt nė krejt vise tė Vardarit. Pėr mė tej, nė fillim tė vitit 2001, komandanti i Brigadės 116 thirrej Tahir Tetova. Ky ishte shpėrblimi mė modest qė burrat e Maqedonisė shqiptare i bėnin mikut, vėllait, komandantit tė tyre, burrit tė Tropojės qė i donte aq shumė kufijtė tanė etnikė.
Nė pranverėn e vitit 2001, nėnqielli ballkanik nė vise tė Maqedonisė shqiptare ishte tejet i trazuar. Shqiptarėt etnikė kėtu nddheshin tė shtypur nga zgjedha shovene sllavomaqedonase, mė fortė se askurrė. Kjo zgjedhė pos tė tjerave, pos plagėve dhe tragjedisė morale, ishte e institucionalizuar nėpėrmjet kushtetutės. Sipas kėsaj kushtetute ishte vendosur shteti nacional, anipse shoqėria qė pėrbėnte shtetin nė fjalė ishte multinacionale. Shteti maqedonas, i reflektuar deri atėherė si pronė e grupit nacional tė sllavomaqedonasve, jo vetėm qė nuk respektonte tė drejtat e gjysmės tjetėr qė janė shqiptarėt, por edhe pati ndėrmarrė aksione tė dhunshme ndaj revoltės sė natyrshme tė shqiptarėve. Pėrballė kėsaj gjendjeje, Tahir Sinani sė bashku me veprimtarė tė tjerė tė shquar tė Armatės Kombėtare, krahas organizimit brenda radhėve tė tyre, marrin pjesė edhe nė disa aksione luftarake duke u pėrballur trimėrisht me paramilitarėt dhe forcat ushtarake tė shtetit “demokratik” maqedonas. Miti i lansuar grigorovjan, pėr kinse Maqedoninė si “oaz i paqes” tanimė kishte pėrfunduar.
Ka qenė sigurisht diplomacia amerikane ajo qė ndėrhyri energjikisht tek udhėheqja shovene e IR JM-sė lidhur me njė lloj amnistie pėr luftėtarėt e UēK-sė. ndėrkaq, pėrpara opinionit tė shqiptarėve etnikė aty shtrohej pyetja: “A thua edhe shqiptarėt duhet t’i japin dikujt amnisti pėr vrasjen e qindra shqiptarėve tė pafajshėm nė Maqedoni, fjala ėshtė pėr civilėt. Kush ėshtė fajtor pėr plagosjen e qindra shqiptarėve tė pafajshėm, pėr djegien e shtėpive, plaēkitjen e pronės sė fituar me shumė djersė e mund nėpėr minierat e Perėndimit?” (Gazeta “Flaka”, 21 qershor 2001) bashkėluftėtarėt e Tahir Sinanit mbajnė mend mirė se si nė kėto momente ka jehuar aty nė shkrepa tė Sharrit zėri i burrit tė Tropojės: “Vėllezėr ne s’kemi bėrė krime qė tė na gėzojė amnistia e Lubēo Gjeorgjevskit. Njė shekull kena duru veē krimet e tyre nė shpinė. Tė mos mbyllim sytė pėrpara kėsaj paqeje tė rreme!” fjalėt e tij u vėrtetuan vetėm dy ditė mė pas, atėhere kur forca tė Armatės sė Republikės sė Maqedonisė, filluan sulmet nė shpatet pėrgjatė rrugės Tetovė-Kodra e Diellit. Ndaj kėtyre sulmeve, Tahir Sinani reagoi menjėherė vetėm me njė pjesė tė efektivit tė Brigadės sė vet, ndėrsa pjesėn tjetėr e mbajti nė gatishmėri, 4-5 kilometra mė larg. Rreth orės 7 tė mėngjesit forcat sllavomaqedonase e lanė rajonin e sulmuar. Ndėrsa natėn ata bombardonin dhe digjnin fshatra, ditėn ekranet televizivė shfaqnin fytyrat e qeta tė Gjorgji Eftemovit apo Stojan Andovit, tė cilėt i servirnin kombit tė tyre, zbulimet e fundit tė akademis shkencore, siē ishte ndarja e re territoriale apo “Konventa” qė kėrkonin “reciprocitet” pėr pakicat maqedonase nė Shqipėri dhe “pakicat” shqiptare nė Maqedoni
Nė fund qershorin e vitit 2001, forcat ushtarake maqedonase, tė pėrforcuara nė mėnyrė tė fshehtė edhe me rrogėtarė sllavė tė ardhur nga Uralet e largėt, granatuan qindra shtėpi nė zonėn e Likovė-Kumanovės, me pretekstin se nė kėto zona ka provokatorė kundėr qeverisė. Vendi u ndez nga gjėmimet e artilerisė dhe predhat e avioneve duke shkaktuar njė katastrofė tė vėrtetė humanitare. Komiteti Ndėrkombėtar i Kryqit tė Kuq, ndonėse pati marrė lejen pėrkatėse, nuk u lejua nga forcat e ARM pėr tė depėrtuar nė zonėn e Likovės, pasi gjėndja aty sa vinte e keqėsohej, edhe me kėtė rast, nuk munguan pėrkushtimi dhe guximi i Tahir Sinanit. I shpejtė, trimėroi, nė krye tė dhjetėra djemėve tė tij; Tahir Tetova do tė ngarendte nė Likovė dhe ėshtė futur nė fshehtėsi nė zonėn e luftimeve. Ai ka mundur tė japė ndihmėn e duhur pėr dhjetėra familje duke shmangur katastrofėn humanitare, ndėrsa luftėtarėt e tjerė janė rreshtuar nė istikame tė pėrballen me sulme tė tjera tė tankeve dhe artilerisė sė Shkupit.
Kėshtu pėr tė ardhur deri nė 29 korrikun e vitit 2001. Komandant Tahir Tetova, sė bashku me luftėtarėt Naser Ademi, Hyrė Emini, Brahim Ademi dhe Hisa Pashin, bien nė fushėn e nderit duke njomur tokėn e shenjtė tė Maqedonisė shqiptare me gjakun e tyre tė kulluar. Djemtė e tjerė tė UĒK-sė nuk vajtojnė. Ata janė nė luftė, i presin detyra tė tjera, i presin sulme tė tjera. Nė heshtje ata pėrcjellin heronjtė pėr nė banesėn e fundit dhe breshėrit e automatikėve nė shenjė respekti, kumtojnė njė tjetėr sulm tė saponisur ndaj armatės sllavomaqedonase.
Tahir Sinani, kjo legjendė e Lirisė, prehet tanimė nė vendlindjen e vet, nė shtetin amė. Me dekret tė shtatorit 2001, Shtabi i Pėrgjithshėm i UĒK-sė e gradoi atė gjeneral brigade,Tropoja e cila e lindi dhe e riti e shpalli tanimė “Dėshmor i Atdheut” ndėrsa kombi ynė e radhiti natyrshėm nė panteonin e vet tė lavdishėm.

http://www.drenasi.msshost.com/print.php?newsid=417

Mit Zitat antworten
  #12  
Vjetėr 10.06.2006, 00:21:00
zoguizi zoguizi ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 27.03.2006
Postime: 416
Standard


NGA DITARI I NJĖ LUFTĖTARI

Natėn e parė mbrrimė nė Brigadėn 138 "Agim Ramadani". Ishim pakėz tė lodhur pėr arsye se kishim bėrė disa kilometra kėmbė, duke ecur deri nė cakun tonė. Vetė isha i rraskapitur sepse ishte hera parė qė po ecja nė malet e Shqipėrisė, qė ishin aq tė larta e tė thepisura. Natėn e parė na ndanė nė disa dhoma. Na takoi tė flejmė nė dhomėn e "Batalionit Diverzant e Vėzhgues" apo, si e quanin ata, "B.D.V. DELTA". Nė atė dhomė shporeti me dru ishte i ndezur dhe nxente shumė...

Kur u zgjuam tė nesėrmėn, ata tė BDV-sė kishin dalė pėr tė vrapuar dhe pastaj pėr tė ushtruar tėrė ditėn. Ne kishim pushim si ushtarė tė rinj, tė sapoardhur. Kėtė e mirėpritėm duke fjetur tėrė ditėn. Pas ushtrimeve qė i kishin kryer ushtarėt e BDV-sė, ata erdhėn tek ne, dhe filluam tė njoftohemi. Nė atė dhomė z. Kasim Uka ishte mė i moshuari. Gati tė gjithė ushtarėt nė kėtė dhomėn ishin tė rinj, 17 deri 27 vjeēarė. Njė rast qė mė preku pamasė qe, kur z.Kasim filloi tė mė ēmonte si ushtarė tė "moshuar", kėshtu qė ai mė liroi nga disa punė tė mirėmbjajtjes sė dhomės. z. Kasimi e mirrte pėrgjegjėsinė pėr tė gjithat punėt qė duheshin kryer nė dhomė, por nuk ishin kryer gjatė kujdestarisė sime. Edhepse ai ishte nė atė dhomė mė i moshuar se unė!

Me kėtė ai shprehte respektin e tij tė pafund ndaj atyre qė kishin ardhur nga Perėndimi pėr tė luftuar pėr Kosovėn... Pas njė kohe, unė u caktova nė njėsitin kundėrajror "Shqiponjat". Por, kjo dhomė e "Shqiponjave" ishte pėrplot me ushtarė tė tjerė, kėshtu qė u vendos tė qėndroj aty ku ishim deri mė tani, pra nė BDV-ė. E, si ushtar i BDV-sė z.Kasim ishte mė i dalluari. Dhe pėr atė njeri tė gjithė kishin respekt tė madh... Para se tė thehej kufiri, kishim pėr detyrė tė bartnim armatim, natėn, prej bazės sė dytė ku ishim dhe ta dėrgojmė afėr kufirit shqiptaro-shqiptar, ku e kishim bėrė njė llojė "bunkeri" me dru, qė shiu tė mos e lag armatimin. Kėtė punė e kryenin ata qė ishin mė tė shlodhur. Gati tėrė kohėn si vullnetarė e kam parė tė ndjerin z.Kasim, edhe pse ishte mė i vjetėri se unė e tė tjerėt.

Tre-katėr ditė para sė tė thehet kufiri shqiptaro-shqiptar, mė thirrėn nė Kukės, t’i ndreq disa kompjuterė, pasi qė kisha dijeni pėr kompjuterė... Atė ditė kur u thye kufiri i mallkuar, dėgjova nė Radio-Kukės qė kishin vdekur disa ushtarė tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. U mėrzita pa masė. Nuk e mirrja me mend fare se njėri nga kėta mund tė ishte edhe i ndjeri z. Kasim. Kur tė nesėrmėn erdhi z. Nasim Haradinaj dhe mė tregoi se kush kishte vdekur gjatė thyerjes sė kufirit, gati sa s’mė ra pika nė zemėr! Kishte rėnė heroikisht shoku, vėllau, e trimi i UĒK-sė, z.Kasim Uka. Atė e kishte rrokur plumbi i armikut serb mu nė ballė dhe kishte mbetur i vdekur nė vend. Tė nesėrmėn u nisa me disa ushtarė qė kishin ardhur nga Perėndimi (ata ushtarė janė nė kėtė foto si mė poshtme) dhe shkuam pėr nė Koshare, buzė kufirit, pra nė bazėn e UĒK-sė.


Luftėtari i ndjerė z. Kasim Ukaj tashmė ishte i varrosur nė Bajram Curr.

I pėrjetshėm qoftė kujtimi pėr tė!

NĖ KOSHARE

(Kushtuar shokut tė armėve, Kasim Ukės)

Lotėt qė i pata
mi hoqi dora jote e ftohtė
prej varrit
Lirinė qė e patėn nė zemėr
e solle me gjak
E ēka bėra unė?
tė lashė nė atė Koshare tė zezė.

FRASHĖR OSEKU
Mit Zitat antworten
  #13  
Vjetėr 10.06.2006, 12:09:00
zoguizi zoguizi ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 27.03.2006
Postime: 416
Standard



http://www.ereniku.net/kosharja.html
Mit Zitat antworten
  #14  
Vjetėr 10.06.2006, 13:41:00
zoguizi zoguizi ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 27.03.2006
Postime: 416
Standard

09-01-2004, 15:32 #33

Llapi
[SYRI I SHQIPONJES]



Anėtarėsuar: 08-08-2002
Postime: 4,245

Me rastin e tre vjetorit tė Betejės sė Koshares


Frashėr Oseku - Ushtar i dy UĒK-ve


DJALOSHI QĖ KALOI BJESHKĖT E RRASĖS SĖ ZOGUT DHE ATO TĖ KORABIT

SHEFQET CAKIQI-LLAPASHTICA

http://www.kosharja99.info/Film.htm

Intervistė me Frashėr Osekun, ish-ushtarin e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, i plagosur nė betejėn e Koshares, ish-ushtar i Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare deri nė arritjen e Marrėveshjes politike tė Ohrit, veprimtarin e Shoqatės "Besa" nė Trelleborg tė Suedisė, redaktorin teknik tė Revistės "Drita". Ekskluzivisht pėr tė pėrditshmėn "Epoka e re" pėr luftėn dhe shokėt e tij tė luftės: Hajdin Abazi-Lum Haxhiu; Nasim Haradinaj; komandantin e Divizionit tė Kuksit, gjeneral Kudusi Lama; pėr ushtarakun dhe dėshmorin tropojan Tahir Sinani- luftėtarin e UĒK-sė, UĒPMB-sė dhe Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare; pėr dėshmorėt Agim Ramadani, Sali Ēeku, Kasim Uka, Xhemail Fetahu dhe Milazim Mavraj, i njohur me nofkėn "Ēeēeni"; pėr gjeneralin Gėzim Osdreni; pėr Rrustem Berishėn dhe Anton Ēunin; pėr drenicakun e plagosur qė i ka namur pse nuk e lan tė vdiste nė tokėn e Kosovės; pėr supen me ujė tė borės nė Rrasė tė Zogut e pėr specialitetin e hithrave tė zier; FARK-un e pengesat tjera; betejėn e Koshares, kalimin e Bjeshkėve tė Korabit etj. Rrėfime autentike tė djaloshit gjakovar, i mėrgur si fėmijė nė Suedi, rrėfime tė njė djaloshi tė ri pėr nga mosha, por me njė bagazh tė madh tė kontributit pėr ēėshtjen kombėtare shqiptare, pjesmarrės i dy luftėrave dhe shumė betejave.

PYETJE: Frashėr, a mund tė na thuani fillimisht se qė sa vite jeni nė mėrgim?

FRASHĖR OSEKU: Familja ime u arratis nga Gjakova nė Suedi nė vitin 1989. E mbaj mend fort mirė atė mėngjes tė 29 marsit 1989, kur im at, unė, vėllau e motra pėrvidheshim pėrbri punkteve policore serbe. S'do tė harroj kurrė se si dukej sheshi i Gjakovės atij mėngjesi; i mbushur policė e i mbuluar me tis tė hollė, tė bardhė, mbetje e gazit lotėsjellės tė hedhur njė ditė mė parė. Ne morėm arratinė, pra tė nesėrmen e ditės kur serbėt shkelėn me tanke mbi Kushtetutėn e Kosovės. Demonstrata tė furishme e kishin tronditur Gjakovėn njė ditė mė parė, e do ta trondisnin sėrish nė mbrėmjen e 29 marsit. Por, atė mbrėmje unė s'do tė isha mė nė Gjakovė, nė qytetin tim tė lindjės.

PYETJE: Si e gjetėt atė kohė organizimin e mėrgatės shqiptare nė Suedi?

FRASHĖR OSEKU: Paj, zor edhe ta quash organizim. Kishte tek-tuk ndonjė shoqatė shqiptare, p.sh. famozja "Kosova" nė Malme, qė asokohe ishte disi si ajo "Vatra" shqiptaro-amerikane, por nė Suedi. Mirėpo s'kishte ndonjė bashkim shoqatash. Njėfarė aktiviteti e bėnte edhe LPK-ja, nė Malme kryesisht, por nė Suedi mė pak se sa nė shtetet tjera evropiane. Por, veprimtarėt hasnin nė rezistencė tė fortė tė agjenturės jugosllave. Pastaj ato edhe ishin kohė tė tjera. Njerėzit sa i druanin ambasadės jugosllave, aq edhe u shmangeshin fanatikėve tė vllazėrim-bashkimit tek njė pjesė e shqiptarėve qė vėllezėr kėrkonin ku nuk kishim! Ishte, thjeshtė kohė e pakohė! Por, s'kaluan shumė muaj pas arritjes sime nė Suedi, e nė Evropėn Lindore u shemb blloku i perandorisė ruse. Mendoj qė ajo shembje, ndėrrimet edhe nė ish-Jugosllavi, ishin parakusht pėr t'u kėndellur mėrgata shqiptare dhe pėr tė parė se ku i kemi vėllezėrit e vėrtetė dhe pėr ēfarė vllazėrimi duhej angazhuar. Pasoj pastaj edhe vala mė e madhe e mėrgimtarve dhe tė pėrndjekurve qė u vendosėn pėrkohėsisht nė Suedi.

PYETJE: Cili ishte dhe cili ėshtė sot aktiviteti i Shoqatės "Besa" dhe revistės "Drita"?
FRASHĖR OSEKU: Shoqata "Besa" nė Trelleborg ka organizuar nė gjirin e saj qindra familje shqiptare qė jetojnė nė kėtė port jugor tė Suedisė. Nė Suedi, shqiptarėt kanė qejf kryesisht tė banojnė sa mė nė jug, ku janė afėr farefisit nė Gjermani, e besa edhe mė afėr Kosovės. Vetėm distanca prej pikės mė jugore deri te ajo mė veriore, kėtu ėshtė njėsoj e madhe si distanca mes Kosovės e kufirit suedez! Nė Shoqatėn "Besa" zhvillohet aktivitet kulturor, si mėsimi i gjuhės shqipe pėr fėmijėt mėrgimtarė, organizimi i kremtimeve kombėtare, pastaj aty janė planifikuar dhe organizuar edhe demonstrat e komunitetit shqiptar. Shoqata "Besa" ėshtė spikatur edhe pėr rolin qė ka nė mediat suedeze, ku e ka pasqyruar gjendjen sociale tė komunitetit lokal shqiptar, etj. Pėr njė kohė tė gjatė, revista "Drita" e kėsaj shoqate ka qenė shtypi i vetėm i komunitetit shqiptar nė Suedi, me artikuj nė tė dy gjuhėt. Por, Shoqata "Besa" do tė mbahet mend, besoj, sidomos pėr pėrkushtimin atdhetar nė mbledhjen e fondeve tė luftės. Ėshtė e vetmja shoqatė shqiptare nė Suedi, e besoj edhe gjetkė nė botė, ku fondet janė paguar njė qind pėr qind. Ec e mos paguaj, s'tė folte kush me gojė! Le qė Baca, im at, (Shefki Oseku, kryeredaktori i revistės. vr. e autorit ) kishte kėrcėnuar publikisht se do t'i botojė nė gazetė emrat e atyre qė i ikin detyrimeve…

Frashėr Oseku nė Demostratėn e Malmos , njė ditė para se tė shkoj Ushtar nė UĒK
I rashė nė derė Lum Haxhiut- Hajdin Abazit dhe i thashė troē: "O merrėm me vete, o ika vetėm!

PYETJE: Revista "Drita" mblidhte rreth vetes gazetarė dhe veprimtarė nė mėrgatė, ku nė mesin e tyre dallohet Hajdin Abazi- Lum Haxhiu, dhe ishte propaganduese e flaktė e ēlirimit dhe bashkimit kombėtar. Sa ka qenė e shpėrndarė dhe e lexuar revista "Drita"?

FRASHĖR OSEKU: "Drita" lexohej nga i madh e i vogėl. Si nga shqiptarėt ashtu edhe nga suedezėt e shumtė qė parapaguheshin rregullisht nė tė. Asaj iu ndanė njė periudhė edhe fonde enkas nga shteti suedez. Kopjet e revistės i shpėrndanim shpesh pa pagesė. Mbaj mend p.sh. qė u dėrgonim kopje falas shqiptarėve tė Islandės, qė ishin kurthuar nė atė ujdhesė tė izoluar, mbetur pa asnjė kontakt me shqiptarėt tjerė. Islanda ėshtė pak e parėndomtė nė Evropė, meqė i detyron ikanakėt t'i ndėrrojnė edhe emrat e tė marrin emra islandezė! Disa miq mė kanė treguar mė vonė qė revista jonė iu paskėsh bėrė si zhuga organeve islandeze! Mė vonė poashtu mė ka rėnė ta takoj njė nga ata ēunat qė banonin nė Islandė. "Zoti ju shpėrbleftė", mė tha, "ra "Drita" e mė shpėtuan fėmijėt prej asimilimit". E paskėsh lexuar te "Drita" lajmin se TVSH do tė fillonte me transmetime satelitore, e s'kishte pritur deri tė nesėrmen pėr ta blerė parabolėn!

PYETJE: Ju u lajmėruat vullnetar dhe iu bashkangjitėt UĒK-sė edhe me armė. Them edhe me armė, sepse me penė e me aktivitete tjera ishit tė kyēur kaherė. Mund tė na thuani se kur ndodhi kjo dhe si u bė organizimi?

FRASHĖR OSEKU: Paj, ideja mė kish pikur nė kokė qysh moti. Por, kishte probleme praktike. Pikė sė pari, s'kisha ende pasaportė valide. Pastaj, ta them tė drejtėn, e kisha pak edhe hallin e prindėrve. Vėllai im banonte e punonte nė Stokholm, njė motėr e kisha nė anėn tjetėr tė Suedisė, nė Goteborg. Ē'do tė bėja me pleqtė? Por, pas Epopesė sė Jasharajve, erdhi momenti tė ndahet shapi prej sheqeri. Kuptova se o do ta shporrnim ne Serbinė nga Kosova, o do tė na shporrte ajo neve. Im at punonte nė mėnyrėn e vet, nxirte revistėn e mblidhte fonde, vėllai punonte nė Zyrėn e Kosovės nė Stokholm, m'u duk se vetėm unė s'po bėja asgjė prej gjėje. Andaj vendosa qė, tinėza prindėrve, tė flas me z. Nasim Haradinaj, qė e dija se vente e vinte si drugėza prej vijave tė luftės. Ai ma bėri rrafsh me fjalė fort tė mira, por pas pak e vėrejta qė s'ia kisha mbushur syrin! I dhimbseshin prindėrit e mit, apo mbase e kish sosur mendjen se unė s'isha material pėr luftėtar, kushedi? Kur e pashė se s'kishte hajr prej Nasimit, vajta e i rashė nė derė Lum Haxhiut- Hajdin Abazit. I thashė troē: "Shoq, o merrėm me vete, o ika vetėm! I pyes hallkun nėpėr Shqipėri pėr ta gjetur rrugėn deri te fronti, por unė gjallė a vdekur nė front do tė shkoj, qoftė edhe fill i vetėm. Lum Haxhiu mė kėqyri njė copė here seri, pastaj mė tha tė ēohem e tė hypi nė veturėn e tij. Kur pashė se po e grahte drejt shitores sė materialeve ushtarake, mė erdhi zemra nė vend. Mė ndihmoi aty pėr aty t'i blej pajisjet, uniformėn, trastėn, ēizmet, rrobat e dimrit…kemi blerė tėrė ditėn. Trasta i lashė te apartamenti i tij, se s'kisha zemėr t'u tregoja prindėrve. Pastaj mė ra tė pres nja dy-tri ditė pa asnjė lajm. Ato ishin ditėt mė tė gjata tė jetės sime. Mė nė fund fare, kur gati mė kish kopur barku, gjatė njė demonstrate tė komunitetit shqiptar nė Malme, z. Haradinaj hypi nė tribunė e tha se "nesėr do tė niset njė grup vullnetarėsh". Tek po fliste, se si m'u duk se mė shikoi bash mua pak si mė ndryshe. Ende pa e mbaruar ai fjalėn, njė zotėri m'u afrua e mė tha me ton intim, si ta kisha njohur tėrė jetėn: "A deshe luftė? Hė luftėn, bėhu gati tė nisesh nesėr!". Zotėriun, qė erdhi e u iku si hijall pa u prezentuar, s'e njoha kurrė, por e kuptova qė ishte kasnec i lig. Aty pėr aty vendosa qė tė vej nė Kosovė pa u treguar fare as prindėrve, as motrės e vėllait. S'kisha zemėr t'i dal para nėnės e t'i them se unė po shkoj, e se ajo e Baca do te mbeteshin filli vetėm nė mėrgim. Aty mė mbeti nofka "Ēun i mamasė"! Shokėt qeshnin, se Frashėr Oseku shkive guxon t'u del nė log tė mejdanit, por jo nėnės! Aty mė mbeti edhe nofka e luftės, "Mami"!

Udhėtimi me Nasim Haradinajn, Xhemajl Fetahun, Milazim Mavrajn…pėr t'iu bashkangjitur UĒK-sė

PYETJE: Nė cilėn brigadė jeni rreshtuar dhe cilat ishin angazhimet tuaja?

FRASHĖR OSEKU: Tė nesėrmen herėt, nė ora 6 tė mėngjesit, e pashė veten sus vet i katėrti nė ulėset e veturės sė Nasim Haradinajt, nė rrugė pėr Gjermani, e mė tej nė Kosovė. Shoferi Avdyl Hoxha, njė shok me nofkėn "Papulani", unė dhe Nasim Haradinaj, i cili kėtė rrugė e kish mėsuar pėrmendėsh. Avdyli e Nasimi e kishin bėrė kėtė udhė disa herė, pėr mua s'e dinte njeri, por besoj se ikja e "Papulanit" ishte burim mėrzie pėr krejt shqiptarėt e Malmes! Jo vetėm pėr atė se ishte pakėsa tip gazmor. Dy shokė tjerė zgjodhėn tė shkojnė me aeroplan. Me ta u takova sėrish nė Tiranė. Mė vonė luftuam bashkė nė njė brigadė, por nė njėsi tė ndryshme, prandaj ua kam harruar emrat. Nė Gjermani na u bashkangjitėn dėshmorėt e mėvonshėm tė betejės sė Koshares, Xhemajl Fetahu dhe Milazim Mavraj, i njohur me nofkėn "Ēeēeni". Rrugės kishim humor fort tė mirė. "Papulani" ishte i bindur se do ta mbijetonim luftėn! "Rrini ngat meje ju, se ju ruan Allahu. Ta dishit ju se sa vetė i luten Zotit qė unė tė shpėtoj gjallė…!". Por kjo bindje iu zbeh pak edhe atij, edhe neve tjerėve, nė tragetin prej Barit pėr nė Durrės, ku Nasim Haradinaj desh e mbyti nė det! Ēėshtja ishte se "Papulani", qė bėnte be se i di fjalėt mė kyēe nė tė gjitha gjuhėt e botės, i spjegoi Nasim Haradinajt se dreka nė traget u pėrfshika nė ēmimin e biletės! Nasimi i shkretė, qė kish vajtur me atė traget sa e sa herė i uritur, desh bėrtiti prej gėzimit. Na dha urdhėr ushtarak: "Togu gatitu, hani deri sa t'ju plasė tupani i veshit! "Papulani", qė "e dinte italishten bylbyl", e pėrqeshi Nasimin e shkretė gjatė tėrė drekės; ha e qesh! Por gazi i mbeti nė fyt atij e neve, e mė sė shumti Nasimit, pak mė vonė kur nė tavolinėn tonė mbėrriu shefi i restorantit me tiketėn e llogarisė!!! Nė Durrės na priti vėllai i dėshmorit Xhemajl Fetahu. Aty mė thanė ta lė pasaportėn te dikush me besė. Shokėt talleshin, "po u rat xhenaze shkive, mos i bėni edhe me pasaportė suedeze!". Andaj pasaportėn e lashė te z. Sabri Novosella, njė emigrant i vjetėr, qė qajti me lotė kur kuptoi se pėr ku ishim nisur. Aty nė Shqipėri bėra njė kiks tė vogėl! Do dreqi e m'u mbush mendja tė marrė pjesė nė njė demonstratė pėr Kosovėn, e prite ti kur tė vijnė kamerat e TVSH-sė! U orvata sa munda tė fshehem prej tyre, por kur ta kesh tė shkruar tė bėhesh yll i estradės…Nė daē beso, nė daē jo, kamera mė kish zėnė pėr merak aty kah fundi, kur unė kujtoja se kish mbaruar rreziku. Me kostum kuqezi, krah pėr krah me Sabri Novosellėn. Babė o birė, mos pyet! Ende pa mbaruar mirė demonstrata i cingėrron mobili Sabri Novosellės. Kuptohet, nė telefon ėshtė im at, qė pyet se a ka mundėsi qė Frashėri tė folė pak mė nėnėn…Mos pyet! Vetėm atėherė kishin kuptuar babai dhe nėna ime se ku gjendesha!!
Me Nasim Haradinajn e Xhemajl Fetahun nė krye, vazhduam tė nesėrmen drejt Veriut. Mbaj mend qė u ndalem te varreza e dėshmorit Luan Haradinaj, ky ishte njė si ritual i Nasimit, sa herė qė vente andej. Pastaj nė njė pikė nė mes tė malit, Nasimi tha se duhet tė vazhdojmė kėmbė: "Krejt afėr, nja pesė minuta udhė". Realisht dhjetė orė, kuptohet. Ishte aq terr, sa s'e shihje gishtin tė ta fusnin nė sy, e balta tė mbėrrinte deri nė gju. Pas njė ecejakeje trullosėse nėpėr terrin e natės, qė mua personalisht ma bėri bukur tė kuptueshme vuajtjen e Golgotės, mbėrrimė te njė kompleks shtėpizash tė vogla, si nė filmat "partizanė e gjermanė"! Mė thanė tė shkoj tė flej nė njė nga shtėpizat, ku po flinin tė ngjitur si sardela plot djem tė rinj. Tek tė nesėrmen kuptova se kisha patur nderin tė flej nė Kazermėn e UĒK-sė nė Papaj, madje nė selinė zyrtare tė Batalionit Diversant-Vėzhgues, qė quhej "Delta". Unė me shokėt, "pėrforcimi prej Suedisė", kishim arritur mė nė fund nė cakun tonė, nė Brigadėn 138 tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės.
Komandanti Agim Ramadani, njeriu qė kishte gaca nė sy, njė zė tė qetė e tė shtruar qė s'e ngriste kurrė
Pas dhėnies sė gjeneralieve komandantit Sali Ēeku, unė u caktova nė njėsinė kundėrajrore "Shqiponja", komandant Sheqer Maloku, nofka "Sheqeri". Komandant "Sheqeri" na stėrviti bashkė me disa kolegė qė kishin punuar mė herėt nė Ushtrinė Shqiptare, nė pėrdorimin e mitralozėve kundėrajrorė, 12.7 mm. Tash kur kujtohem, mė duken fort interesante udhėzimet e Sheqerit se si rrėzohen me mitraloz avionėt supersonikė! Por, asokohe kjo mė dukej reale. Nė tė vėrtetė, togjet kundėrajrore i pėrdornim mė sė shumti si komplement tė artilerisė nė beteja tokėsore. Sidomos nė betejėn e Kosharės, ku pa "Shqiponjat" kundėrajrore zor qė do tė ishte thyer kufiri. Por, me sa di unė, avionėt serbė na shpėtuan pa i rrėzuar. Pėrpos MKA-sė, Nasimi, i cili e dinte se unė di t'i pėrdori datorėt, kompjuterėt, mė bėri edhe punonjės tė administratės nė Shtab tė Brigadės. Aty pata pak probleme, meqė disa nisėn tė mė mbajnė nasihat pėr njėfarė FARK-u. Mbeta pa mend, meqė pėr farka e qfarka s'kisha dėgjuar gjė deri mė atė ditė. Njėfarė nofka "Leopardi" thoshte se "me kokardė kroate nė kokė e me FARK nė krah, unė s'pyes pėr UĒK"!! Edhe me njėfarė "doktor Agroni", qė i kish stolisur datorėt me shenjat e FARK-ut, s'mė zgjati fort shoqėria. Kjo puna e FARK-ut, si e mora vesh atyre ditėve, ishte nisur e bitisur zyrtarisht qėmoti, por ec e merru vesh ti me leopardat e me agronėt!!
Me urdhėr tė Nasimit, e besa edhe nga droja se mos po mė shkonte huq tėrė udha, meqė unė isha nisur pėr nė UĒK e jo nė farė modelesh tė reja, i hoqa tė gjitha shenjat e huaja nga administrata. Disa buxhovana zunė tė mė bijnė nė qafė; e pėrhapėn se isha "komunist", "kėlysh i kuq" etj etj!! Dikush ndoshta thotė se do t'u pengonte biografia ime dhe e tim ati, qė ėshtė diametralisht e kundėrt me kėto akuza, por jo. Sido qė tė jetė, sherri mbeti nė nivel pėrgojimesh, sepse sa herė qė lypnin fesat me mua, veē u transmetoja tė merren vesh me Nasimin. E, atyre me Nasimin s'ua mbante "tė merren vesh".
Kujtimi mė i mirė nga shėrbimi nė administratėn e Shtabit ėshtė takimi me njerėzit profesionistė e shembėlltyrė, si Komandanti Agim Ramadani, qė ra hero nė thyerjen e kufirit, ai mė ka mbetur nė mendje e nė shpirt si njeri tejet i afėrt. Kishte gaca nė sy, njė zė tė qetė e tė shtruar qė s'e ngriste kurrė, kurse fliste mė sė shpeshti nė gjuhėn letrare. Ishte i pari prej komandantėve qė mė ra tė puqemi e tė flasim shtruar, e i tillė, i hapur e i afėrt, ishte me tė gjithė, nė Shtab e jashtė tij. Komandant Agimi ishte ai qė mė propozoi tė futem nė Mbrojtjen Kundėr Ajrore, ndonėse mua vetėm "Deltat" ma mbushnin syrin!! Po pate problem diēka, fol me Agim Ramadanin, ai ta gjente ēaren. Ai na printe i pari ne ushtarėve nė vrapimet e mėngjesit, ndante bukėn me ne (pėr dallim prej disa oficerėve tjerė tė "karrierės" nga ish-Jugosllavia), rrinte me ne nė pauza…Komandantin e "Deltave", Anton Ēuni, si dhe komandantin e kėmbėsorisė, Hysen Berisha, i njoha poashtu si njerėz tė jashtėzakonshėm. Nuk do t'ia harroj kurrė se si mė ndejti te koka njė ditė e njė natė komandant Ēuni, kur u helmova nga ushqimi nė njė rast. U kish premtuar "Deltave", te tė cilėt vazhdova tė flej gjatė tėrė kohės, se do tė kujdesej pėr mua.
Nė Koshare prill 1999,(nga e majta nė kėmbė) Frashėr Oseku, Naser Salihaj, Ibrahim Nikēi, Ismet Dreshaj. (ulur) Ibrahim Dreshaj.

Rrasa e Zogut, Rrasa e Vdekjes. Si mė detyruan shokėt, nėn kėrcėnim me armė, qė ta lėshoj rojen e tė zbres nė Padesh.
Rrustem Berisha u bė komandant Brigade pas rėnies sė Agim Ramadanit, sigurisht pėr shkak tė rangut profesional. Me tė kam kuvenduar krejt pak, ishte njeri formal, qė qėndronte nė prapavijė. Mbaj mend qė mė lavdėroi njė herė para tjerėve pse s'kisha pranuar tė ndėrrohem nga roja nė vijėn e parė, ashtu formalisht si e kish zakon, por diēka mė tepėr s'kemi kuvenduar.
Kjo puna e rojes ishte ēėshtje nderi pėr mua. Kisha bėrė be se kur tė futem brenda nė Kosovė, ku ndodhej vija e parė e rojes, i gjallė s'dal prej aty. Komandant "Sheqerit" i pata thėnė: Prej Kosovės mund tė mė nxerrni o si xhenaze, o nė muaj tė mjaltit pas dasmės nė Gjakovė! Kėshtu qė kur mė erdhi radha tė mbaj rojėn, s'kish birė nėne qė mė heq mė prej aty!! Nja 3-4 ditė s'erdhi as ushqimi, por me shoqėri tė mirė ta ka endja tė hashė edhe supė me ujė bore e hithra tė zier, specialitet "Rrasa e Zogut". Rrasa e Zogut ndryshe thirret ndėr veteranėt edhe me emrin "Rrasa e Vdekjes". Jo krejt pahiri, ta merr mendja, meqė aty i lanė eshtrat shumė prej shokėve tanė, e mė shumė prej shkive. Luftimet bėheshin shpesh nė distancė prej disa metrave, e fishkėllima e snajperėve dhe krismat e dum-dumėve ishin pauzė e kėndshme para ushtimės sė predhave. Por, megjithatė, betimin s'e mbajta dot! Unė e kam patur gjithmonė kėmbėn e madhe, por se kėmba e madhe ta merrka fytyrėn, kėtė e kuptova sė pari te Rrasa e Zogut! Puna ishte se ēizmet e mia "suedezka" ia kisha dhėnė Fadil "Mortajės", qė ra dėshmor mė vonė nė betejėn e Koshares. Ai e kishte nofkėn "Mortaja" pėr kujtim tė natės sė Vitit tė Ri 1999, kur krye nė vete e paskėsh qėlluar me mortajė karakollin serb nė Koshare!! Fadili, si xhentėlmen qė ishte, nė vend tė ēizmeve tė mia fringo m'i dha mbathjet e veta, mall turku mė duket, qė vetėm njė fantazi e pasur mund t'i quante ēizme. Pas pak kohe, ato m'i shqyen edhe ēorapėt, e si pasojė mua m'u desh t'i mbėshtjelli kėmbėt me bluzė! Kėmbėt e mia u bėnė objekt studimi te i gjithė togu im nė Rrasė tė Zogut!! Disa i studionin format e tyre, qė ndryshonin nga ora nė orė. Disa tė tjerė iu kushtuan lokalizimit tė "ēizmeve" pas zjarrit tė armikut, meqė ashtu pa lidhėza si ishin, fluturonin nė tė katėr anėt ! Njė natė, unė dhe njė shok me nofkėn "Opoja" u desh ta lypim ēizmen e djathtė nė mes tė territ! Meqė ishte vija e parė, ku punonte snajperi ditė e natė, s'guxonim as ta ēojmė mendjen te shkrepėsat. Mė duket qė "Opojės" asaj nate iu mbush mendja se isha "spiun i shkive"!! Nėse e lexon kėtė intervistė, shfrytėzoj rastin ta pėrshėndes dhe t'i kėrkoj publikisht ndjesė!! Sidoqoftė, tė nesėrmen mė detyruan shokėt, nėn kėrcėnim me armė, qė ta lėshoj rojen e tė zbres nė Padesh pėr t'u pajisur me ēizme tė reja!!

Vetėm besa e fortė na i ka ruajtur krahėt nė pėrleshje fytafyt nėpėr shkurrat, korijet e gurishtet e Rrasės sė Zogut

PYETJE: Si u organizua beteja e njohur e Koshares e cila njihet si betejė e thyerjes sė kufirit shqiptaro-shqiptar tė imponuar nga okupatori?
FRASHĖR OSEKU: Pėr betejėn e Koshares u tha shumėēka nė jubileun trevjeēar, e shumėēka do tė thuhet edhe mė vonė. Pėr organizimin e planifikimin e betejės le tė flasin ata qė kanė qenė pėrgjegjės. Unė asokohe kisha kėrkuar lirim nga detyra nė Shtab, meqė s'kisha ardhur ne UĒK tė luaj me datorė e kompjuter, por qė tė luftoj. Si ushtar di tė them, se e kemi patur me ne elementin e befasisė. Parapėrgatitjet kanė qenė jashtėzakonisht intenzive e sekrete, e morali ynė nė kulm. Nja njė javė para se tė thehej kufiri kemi bartur natėn, me kuaj e nė shpinat tona, qindra kg. grykė zjarri e municion, prej Padeshit e deri te pikat e zjarrit, secila turrė njė orė alpinizėm ekstrem para e prapa nė titėrr tė territ, njėra udhė me 20 kg pajisje nė shpinė. Unė do tė thosha qė ushtria Jugosllave s'e ka pritur qė ne do tė ishim aq tė vendosur, sa ta mėsyjmė njė pikė aq tė fortifikuar si Kosharja. Ma merrė mendja qė kur ka nisur sulmi, atyre do t'u ketė hyrė tmerri se mos jemi ndonja 12.000 efektiva, ndryshe ku e shtin njeriu kokėn nė Koshare? Ndihmė tė madhe nė armatime ka ofruar gjenerali Kudusi Lama e stafi i Divizionit tė Kukėsit; 8 ton vetėm me njė rast konkret qė e di unė, e nė sajim tė planit gjithashtu. Kėtė e di, meqė i kam ndihmuar gjen. Lamės me datorėt e administratės sė tij pikėrisht gjatė atyre ditėve. Gjeneral Lama nuk ka qenė vetėm, se do ta hante ujku!! Para dhe gjatė ofenzivės sė Koshares, segmente tė Ushtrisė Shqiptare dhe tė SHIK-ut na kanė mbeshtetur sa kanė mundur. Kjo s'ėshtė sekret as pėr amerikanėt, kėtė e di vet meqė mua personalisht mė ka rėnė t'i takoj a t'u pėrkthej delegacioneve ushtarake amerikane, si nė Papaj, ashtu edhe nė Kukės. Sa ka qenė vėshtirė tė fitohet beteja e Koshares, aq mė vėshtirė ka qenė tė ruhet terreni i fituar mė vonė. Shumėkush po thotė sot se luftėn e bėri NATO-ja, por ata qė thonė ashtu Kosharen e kanė parė vetėm nė TV. Njėmend NATO ka bombarduar nė koordinim me ne, p.sh. Majen e Pllanikut etj., por ata bombardonin caqet pak mė tė dukshme . Le tė thotė kush tė dojė ēka tė dojė, unė pėr vete jam i bindur thellėsisht qė vetėm besa e fortė na i ka ruajtur krahėt nė pėrleshje fytafyt nėpėr shkurrat, korijet e gurishtet e Rrasės sė Zogut (Vdekjes) !!

Nė Koshare prill 1999,(nga e majta nė kėmbė) Frashėr Oseku, Naser Salihaj, Ibrahim Nikēi, Ismet Dreshaj. (ulur) Ibrahim Dreshaj.

PYETJE: Jeni plagosur nė luftimet qė janė zhvilluar atje. Mund tė na pėrshkruani si ka ndodhur kjo dhe ku jeni shėruar ?

FRASHĖR OSEKU: U plagosa njė ditė kur pozicionet tona nė Rrasė tė Zogut po rriheshin egėrsisht nga armiku me zjarr tė rėndė artilerik. Njė prej predhave aterroi krejt afėr meje, besoj qė kam shpėtuar gjallė vetėm falė asaj se isha i trusur thellė nė transh. Koka m'u rėndua, si t'i kishte 200 kg., e mora me mend qė isha plagosur. Qova duart te koka, e pashė qė helmeten s'e kisha mė. Pashė qė duart m'u gjakosėn. Kur arrita te zverku, dy gishtat e dorės sė djathtė m'u futėn nė vrimėn e plagės. Isha goditur nga ciflat e predhės sė rėndė. Raporti mjekėsor thotė qė kam shpėtuar pėr 0.5 cm!! Dy shokė, Seferi dhe njė Arbeni prej Deēanit, mė kanė nxjerrur nėpėr flakė tė pushkės e me rrezik pėr jetėn e tyre. Ata mė kanė fashuar e mė kanė tėrhequr deri te bunkeri spitalor, nė prapavijė tė Rrasės sė Zogut. Atje u konstatua se kisha cifla edhe nė gju. Pastaj jam transferuar nė Bajram Curr, ku mjekėt kanė hequr dorė nga intervenimi kirurgjik. Me helikopter mė kanė bartur deri nė Qendra Spitalore Ushtarake nė Tiranė, por as aty s'kanė guxuar tė intervenojnė kirurgjikisht, aq e ndjeshme ka qenė plaga. Aty mė ka ndihmuar intenzivisht Kamber Elezi, efektiv i logjistikės, tė cilin e njihja nga Stokholmi.


Drenicaku qė vdiq duke na truar neve qė s'e lamė tė vdiste nė truallin e Kosovės

Mjekėt nė QSU kėrkonin qė tė transferohem urgjentisht pėr shėrim nė Suedi, por unė refuzoja. S'kisha ende leje me shkrim nga Komandanti im, e s'doja qė dikush tė thotė: "Dezertoi Frashėr Oseku". Kur e pa Kamber Elezaj qė unė s'ikė pa leje, u detyrua ta gjejė personalisht Nasim Haradinajn pėr tė mė lėshuar lejen. Ata mė hypėn nė aeroplan nė Rinas, e prej aty mbėrrita nė Suedi. Pėr mua ishte joreal aterrimi nė vendin e rehatisė, ku s'ka patur luftė qe 300 vjet. Edhe mė joreale m'u duk kur erdhi per vizitė "Papulani", i cili e paskesh lėnė vijėn e frontit qysh moti! Ai mė tregoi buzagaz se si qenka kthyer mė tė plagosur nga njė predhė, meqė ishte dėshpėruar nga "mungesa e intensitetit luftarak nė Koshare"! "Papulani", i veshur si zotni, i rruar e i larė, me njė buqetė grandioze tė luleve nė dorė, krejt tjetėrfare nga ai "Papulani" i frontit, mė tregoi "nė besim" poashtu se Zoti paskėsh vazhduar ta ndihmojė, tash sė fundi duke i dhėnė njė fitim nė llotari, me tė cilin u kish kthyer borxhet tė gjithė borxhlive!!
Jam operuar tri herė, secila herė mė e vėshtirė se shoqja, por s'jam ankuar kurrė. Pėrkundrazi, deri ditėn e fundit jam ndjerė keq vetėm e vetėm pse i kam lėnė vetėm shokėt e njėsisė. Kurrė nė njėsi s'e kam ndjerė mallin e prindėrve, madje as tė nėnės, sa e kam ndjerė mallin e shokėve me tė kthyer nė shtėpi. Lufta po bėka gjėra tė habitshme me psiqikėn e njeriut: shokun e luftės po ta bėka mė tė afėrm se familjen e ngushtė.

PYETJE: Cili ka qenė morali i ushtarėve tė UĒK-sė, edhe i atyre qė tė plagosur ndosheshin nė spitalin e Tiranės dhe nė spitalet tjera?
FRASHĖR OSEKU: Ėshtė e vėshtirė tė spjegohet morali i UĒK-sė pėr atė qė s'ka qenė aty. Unė kam parė me sytė e mi se si e nxorėn nga vija e parė njė ēun tė Drenicės me zorrėt jashtė, qė vdiq pak momente mė vonė! Drenicaku, njė zgjatan 2 m qė kish ardhur enkas prej Sllovenisė, vdiq duke na truar neve qė s'e lamė te vdiste nė truallin e Kosovės! Ose, njė tjetėr ēun tjetėr qė kish ardhur vullnetar nga Gjermania, tė cilit ia amputuan tė dy kėmbėt, e i cili qante- jo pėr kėmbėt e humbura, por pse ish plagosur as pa arritur bash mirė te fronti! Apo, francezi nga Marsej, qė me njė kėmbė tė thėrmuar nga predha, vinte bast me mua se cili do tė kthehet mė parė te njėsia e vet!!
PYETJE: Ndonjė kujtim nga ndonjė luftar i rėnė ose i plagosur qė nuk mund ta harroni?
FRASHĖR OSEKU: E kam plagė nė zemėr rėnien e Kasim Ukės, shok i ngushtė e ushtar "Delta" nė BDV. Ditėn e bėja me MKA-nė, e natėn fleja te "Deltat". Kasimi, qė flinte fqi me mua, m'u bė shok i ngushtė. Mė ēmonte fort pse kisha ardhur vullnetar prej Perėndimit, ndėrsa unė e ngacmoja egėr pse dėgjonte vazhdimisht "muzikė evgjitėsh", dmth tė disa mendermethanė kėngėtarėve turbofolk shqiptarė! Pėr mė tepėr, mė brenė ndėrgjegja pse s'arrita t'ia pėrmbush njė amanet. Kasimi m'u lut qė t'ia blej nė Tiranė, ku po veja pėr mjekim, njė qafore ushtarėsh, nga ato qė e kanė emrin e njėsinė e gravuar e qė i futen nė gojė ushtarėve tė rėnė pėr identifikim postum! I dukej e hijshme qaforja ime, qė e kisha blerė nė Gjermani, "e helbete, ndoshta mė hyn nė punė njė e tillė edhe mua, se Telebingos s'i dihet". Tė tė bjerė Telebingo ishte eufemizėm fronti pėr predhat artilerike! Unė s'arrita t'ia blej qaforen, e Kasim Uka ra dėshmor nė vijėn e parė pa qaforen nė qafė!!

Gjakovėn e gjeta tė kallur flakė; gacat ndrinin ende nėn hirin e Ēarshisė sė Madhe

PYETJE: Si e keni pritur ēlirimin e Kosovės? Si je ndjerė nė Kosovėn e lirė nė Gjakovė tėnde, pas aq shumė vitesh mėrgim dhe pas aq shumė gjakimesh pėr lirinė e saj?

FRASHĖR OSEKU: Lirinė e kam pritur me ndjenja tė pėrziera. Nė njėrėn anė isha foshnjėrisht i lumtur. Kisha dhjetė vjet qė s'e kisha parė Gjakovėn, qytetin e lindjes, e merreni me mend, ju lutem, s'e njoha as Urėn e Drinit! Aty mė plasėn lotėt, tė lumturisė e tė pikėllimit bashkė, e s'kam ndalur sė qari deri nė Gjakovė!! Nė anėn tjetėr, jam ndjerė njėherit jashtėzakonisht i trishtuar. Gjakovėn e gjeta tė kallur flakė; gacat ndrinin ende nėn hirin e Ēarshisė sė Madhe, pranė sė cilės jam rritur si fėmijė. E ndonėse lufta kish mbaruar qe njė copė herė, duke shetitur rrugėve tė Gjakovės, mė dukej vetja qė isha prapė me shokėt e njėsisė! Aty, diku krah meje, ishin edhe drenicaku zgjatan, edhe francezi prej Marsejit, edhe ai tetovari qė vdiq duke kėnduar, edhe burimasi qė s'kish qejf ta quaja "rugovan"! Aty diku, pranė meje, ishte edhe Kasim Uka, pa qaforen qė ma kish lėnė amanet, por prapė i qeshur, duke tundur kokėn sikur dėgjonte muzikėn e vet tė preferuar!!
Amaneti i madh i tij, e i tė gjithė tė tjerėve, ishte liria e Kosovės.

PYETJE: Ashtu si nė Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės, edhe nė Ushtrinė Ēlirimtare Kombėtare u angazhuan njėsoj luftėtarė nga tė gjitha trojet shqiptare. Edhe ju jeni angazhuar nė tė dhe keni dhėnė kontributin tuaj. Nė cilėn brigadė dhe cilat ishin aktivitetet e saj?

FRASHĖR OSEKU: Nė Ushtrinė Ēlirimtare Kombėtare vajta kah fillimi i qershorit 2001, drejt e nė Brigadėn 116. S'mė thirri askush, biles kontaktet e vjetra qė i kisha pyetur mė kishin ndaluar tė shkoj, meqė plagėt mė kėrkonin kurim tė vazhduar. Po nė kokė mė ushtonte ende kushtrimi i shokėve tė rėnė, shokėve nga Tetova qė kishin rėnė nė Koshare. Preva biletėn e trenit pėr nė Shqipėri, ku pastaj e kontaktova njė zotėri, emrin e tė cilin nuk dua ta pėrmend ende, dhe pėrmes kėtij zotėrie pata fatkeqėsinė e rrallė tė pėrjetoj aventurėn e kalurimit sekret nėpėr Sharr, pėr tė dalė ilegalisht prej Kosove pėr Tetovė! Kjo aventurė pėrfundoi nė tė vetmen mėnyrė qė mund tė merret me mend, dmth me rrėzimin tim prej kalit, e rrokullisjen tatėpjetė prej majes e deri te rrėza e Sharrit!! Pas nja dy ditėsh mjekim intenziv nė njė spital tė katundit, ku m'u desh tė prezentohem si druvar jashtėzakonisht i pashkathtė, u tėrhoqa, kėsaj radhe me veturė e jo me kalė, deri nė Prizren. Aty e gjeta mundėsinė qė tė futem brenda nė IRJM me njė grup shqiptarėsh tė Gostivarit. Kjo mundėsi m'u duk edhe fort mė komfore se ai stili kauboj i Sharrit. Sipas kėtyre miqve gostivarasė, ne do t'i binim maleve "tėrma", term ky qė unė e interpretova si "teposhtėze e lehtė". Tek kur ishte tepėr- tepėr vonė pėr tė ndėrruar mendje, m'u spjegua prej disa gostivarasve humoristė, se fjala "tėrma" do tė thotė "pėrpjetėze", pėrpjetėze e llahtarshme! Mė konkretisht, plani i gostivarasve paskėsh qenė ta kapėrcejnė Korabin, pra, malin e Korabit, 2751 m nivel mbidetar!

Sėrish nė luftė; nė radhėt e Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare

Aventura ime e Korabit, ndonėse plot peripeci, pėrfundoi mė mirė se ajo e kalurimit nėpėr Sharr. Sot jam thellėsisht i bindur se kjo varet nga ajo qė nė Korab u besova dy kėmbėve tė mia, e jo katėr kėmbėve tė kalit. Kjo s'do tė thotė qė unė ua rekomandoj Korabin turistėve. Nė ato lartėsi marramendėse, unė pata fatkeqėsinė te provoj pėr herė tė parė se si ndėrrojnė katėr stinėt e motit brenda njė dite tė vetme. Le qė kjo s'preferohet pėr turistė, por mund t'ju siguroj se nuk preferohej as prej ushtarėve! Kushedi, ndoshta pikėrisht kjo edhe ishte arsyeja pse s'hasėm askund nė gjurmė tė ushtarėve sllavė!!
Me tė ngjitur nė Korab, mora vesh qė grupi gostivaras e paskėsh emrin Brigada 116 "Xhemė Gostivari". Ajo drejtohej nga Tahir Sinani, epror ushtarak profesionist nga Tropoja, me pėrvojė luftarake nga Kosova e nga Lugina e Preshevės, e zėvendėskomandant Shpėtimin, me nofkėn "Vjosa", vlonjat e epror profesionist me pėrvojė nga Lugina e Preshevės. Rreth 1/5 e efektivit ishin kosovarė; mund tė ketė qenė aty-kėtu ndonjė mė tepėr, mua s'mė kanė akuzuar kurrė si gjeni tė matematikės! Aty kish edhe ekzemplarė tė rrallė, si kushėrinjtė Marku e Mirashi prej Anamalit, tė lindur e tė rritur nė Detroit tė Amerikės, pėr tė cilėt kjo ishte lufta e tretė, pas Kosovės dhe Luginės sė Preshevės!
Brigada 116, brenda njė afati rekord qė do t'a kish lėnė pa gojė edhe Hanibalin (2-3 orė pune, nėse mund ta quajmė punė njė shėtitje tė rehatshme) i zuri pikat strategjike nė Tanushė, Grekaj, Nivisht dhe Rimnicė, duke e kurthuar kryeurėn ushtarake qeveritare Mavrovėn, pika e dyte strategjike nė shtet!
Lufta nė IRJM ishte si stėrvitje fushore nė krahasim me Kosharen. Kjo pėr shumė arsye, e pikė sė pari pse pėr tė luftuar zakonisht kėrkohen sė paku dy palė. Ndėrsa mund tė them me plot gojėn, se nė kėtė luftė pala sllavomaqedonase mundėsisht kish ide fort origjinale se si bėhet lufta, meqė s'i pamė asnjėherė nė fushė tė betejės. Me njė pėrjashtim! Kur iu afruam Nivishtes, pala qeveritare hapi njė zjarr tė hapėrdarė mortajash 80 mm kundėr avantposteve tona. Meqė ne i kishim zėnė kuotat tona, urdhėri erdhi qė ta presim nė heshtje sulmin kėmbsorik. Por, prit njė orė, e prit tri, kėmbėsoria sllave s'paskesh qenė nė forme as atė ditė, e zjarri i mortajave, ndonėse binte nė largėsi komfore, megjithatė zu tė bėhej paksa monoton pas 2-3 orėsh! Atėherė, me shumė lutje e rixha, iu mbush mendja t'ia bėjė bam edhe zvkom. Shpėtimit. Ai shkrepi njė mortaje 80 mm drejt kuotes ku ish raportuar se ekzistonte pika armike. Vėzhguesit raportuan se predha ra njė metėr para pikės! Pastaj se qeveritarėt ishin shpartallosur e se po grindeshin mes veti! Dhe nė fund krejt, pėr pikėllim tė madh tė zvkom. Shpėtimit, se ata po e braktisnin pikėn me ē'kishin! Pikėllimi i zvkom. Shpėtimit nuk ishte i shtirur, por pėrnjemend. Ai kish ardhur tė bėjė luftė, e ēfare lufte ėshtė ajo kur armiku ia mbath ende pa kėrsitur mirė?!! "Pfu, derrat! Ta dija se ishin kaq tė pabesė, qafirat, s'do tė kisha shtėnė fare, pėshtynte zvkom Shpėtimi! Zvkom. Shpėtimi u qortua pėr kėtė incident fatkeq, mė sa mora vesh mė vonė, edhe nga vetė kom. Tahir Sinani!


Tahir Sinani do tė mbetet nė kujtesė si udhėheqės karizmatik, i urtė, trim e i aftė !!

Nė mbrėmjen e tė njėjtės ditė morėm vesh nga radioja qeveritare se pika armike qenkesh sulmuar nga nja 500 terroristė gjakpirės me armė tė tė gjitha kalibrave!! Sidomos interesant pėr ne qe lajmi se qeveritarėt kishin arritur tė na dėrmojnė, duke vrarė e plagosur nja 10-20 prej nesh, qė ishin gėnjeshtra. E vetmja ngjarje e hidhur qė e prishi karakterin rreptėsisht stėrvitor tė kėsaj fushate qe vdekja tragjike e kom. Tahir Sinanit me disa bashkėluftėtarė. Kur ndodhi ky rast, unė isha nja 50 m tutje. Vdekja e Tahir Sinanit me shokė u shkaktua, nga nje aksident tragjik. Me sa duket, kom.Tahir Sinani ishte mėrzitur nga inaktiviteti nė terren dhe kishte vendosur t'ua luajė ndonjė lojė qeveritarėve. Njė nga truqet e preferuara guerile ka mbetur mbushja me trotil e mbajtėsve tė ndryshėm. Duket se pėr shkak tė defekteve tė brumit shpėrthyes, ose tė ndėrlidhjeve, njė mbushje e tillė i ka shpėrthyer nė dorė kom.Tahirit! Ai do t'i mbetet nė kujtesė tėrė atyre qė patėn privilegjin tė komandohen prej tij si udheheqės karizmatik, i urtė, trim e i aftė. Ndonėse gostivarasit brez pas brezi i kanė kėnduar Xhemė Gostivarit, njė hero i tyre lokal qė i ka mbrojtur shqiptarėt e atjeshėm prej hordhive sllave gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, vetė gostivarasit vendosėn qė emri i Brigadės 116 tė ndėrrohet nga "Brigada 116 Xhemė Gostivari", nė "Brigada 116 Tahir Sinani", kjo flet mjaft pėr respektin qė kishte fituar ushtaraku tropojan te Gostivarasit.
Nga Ushria Ēlirimtare Kombėtare u demobilizova pas nėnshkrimit tė ujdisė sė Ohrit. Gjatė kthimit m'u desh sėrish t'i vej Korabit "tėrma", dhe pėr mė tepėr disa dashakeqės mė detyruan kundėrvullnetshėm qė kėtė udhė ta bėja sėrish kaluar! Por, kėsaj radhe, o kishte qėlluar kali mė pak hajvan, o unė isha mbushur pak me tepėr mend, kėshtu qė shpėtuam tė dy, unė e kali i shkretė.

PYETJE: Cilat janė disa nga mbresat qė nė ty kanė lėnė gjurmė tė pashlyeshme gjat aktiviteteve ēlirimtare?

FRASHĖR OSEKU: Paj, njė pjesė tė mbresave i kam trupore, e mė kujtohen ēdo ditė. Plaga qė kam nė kokė s'do tė bėjė mė mirė kurrė, po duhet tė marr barėra ēdo ditė. Sidomos kur ndėrron moti, ato plagė mė kujtojnė me forcė tė llahtarshme se ēdo gjė e ka ēmimin e vet, e se unė kam patur fatin tė shpetoj me njė ēmim fort, fort tė lirė. Nė anėn tjetėr, i kam mbresat shpirtėrore. S'do tė mundem t'i harroj kurrė ata shokė me tė cilėt kam patur privilegjin tė njihem nė kushtet ēfarė t'i krijon lufta, e tė cilėt me mua e kanė ndarė kafshatėn e bukės, besimin nė fitore, e shpresėn e hollė tė mbijetimit. Edhe pas tri vjetėsh ndodhė qė tė zgjohem netėve i djersitur, e tė shoh me gėzim e pikėllim njėherėsh qė s'jam nė transhet e Rrasės sė Zogut. Dhe kaq mund tė them pėr vete, se pėr tjerėt s'flet dot njeriu. Sikur tė ketė nevojė, unė me kėto kokrrat e mia, prapė atje do tė jem. Po tė kthehej koha mbrapa, unė prapė tė njėjtėn rrugė dhe tė njėjtat rreziqe do t'i pėrballoja. Mos na raft me u pėrsėritė.

Faleminderit Frashėr. Tė dėshirojmė tė gjitha tė mirat nė jetė!

FRASHĖR OSEKU: Falemnderit edhe juve, pėrshėndes lexuesit e "Epokės sė re" dhe redaksinė, mund t'ju them se edhe nė frontet e luftės nė Maqedoni ju kemi lexuar dhe na keni pėlqyer.

E botume ne forumin shiptar
Mit Zitat antworten
  #15  
Vjetėr 10.06.2006, 14:33:00
zoguizi zoguizi ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 27.03.2006
Postime: 416
Standard


NOTIZIE EST #214 - JUGOSLAVIA/KOSOVO
30 aprile 1999
L'ESERCITO DEI RIBELLI DEL KOSOVO NON E' FORMATO SOLO DA VOLONTARI
di James Rupert - ("Washington Post", 26 aprile 1999)

http://www.notizie-est.com/article.php?art_id=29

KUKES, 25 aprile - Anche se l'Esercito di Liberazione del Kosovo ha di recente avuto un grande afflusso di volontari, il gruppo guerrigliero ha anche reclutato a viva forza alcuni profughi nel nord dell'Albania, secondo rifugiati e operatori stranieri di base qui. Combattenti dell'UCK hanno organizzato blocchi stradali e fermano il traffico sulle principali strade utilizzate dai profughi provenienti dal Kosovo. Hanno trascinato fuori dalle loro macchine o dai trattori un numero non specificato di uomini per arruolarli forzatamente, dicono alcuni profughi e stranieri. Un ufficiale dell'ala politica dell'UCK ha detto sabato [24 aprile] che la forza č stata utilizzata solo in casi isolati e che č stato emesso un ordine per arrestare questo tipo di pratica. Tuttavia, i reclutamenti forzati hanno causato preoccupazione tra le organizzazioni internazionali che si occupano dei profughi, qui a Kukes. Le notizie di arruolamenti forzati rischiano inoltre di aumentare i dubbi gią esistenti della NATO riguardo all'opportunitą di schierarsi pił strettamente a fianco dell'UCK.
La leaderhip dell'UCK il mese scorso ha lanciato quella che ha chiamato una mobilitazione volontaria degli uomini di etą compresa tra 18 e 50 anni, per combattere le forze jugoslave guidate dai serbi. In parte, l'UCK ha beneficiato di un'ondata di volontari che vogliono vendicarsi delle forze che hanno ucciso civili, bruciato villaggi ed espulso circa 600.000 albanesi dal Kosovo nel mese scorso. Circa 8.000 nuove reclute, tra cui albanesi d'America, sono stati portati nei campi di addestramento nel nord dell'Albania durante le ultime settimane. Non tuti i nuovi combattenti sono volontari, tuttavia. Molte miglia a ovest di Kukes, sull'unica strada che controlla questa cittą alla capitale, Tirana, e ad altre cittą delle pianure sull'Adriatico, l'UCK mantiene dei blocchi stradali permanenti. Oggi, in tale zona, i combattenti perquisivano le vetture di coloro che uscivano o entravano nella regione di Kukes, ivi inclusa quella di un paio di giornalisti americani. In alcuni casi, i combattenti hanno coscritto profughi maschi, hanno detto due operatori umanitari in due interviste separate. I guerriglieri dell'UCK hanno recentemente molestato un traduttore dell'OSCE, minacciandolo di arruolarlo e di confiscare il veicolo OSCE che stava guidando, ha detto la settimana scorsa un osservatore occidentale. Un osservatore OSCE ha inoltre detto di avere visto un gruppo di profughi esausti provenienti da un villaggio del Kosovo raggiungere il confine con l'Albania su carretti trainati da cavalli, per vedere infine i combattenti dell'UCK posizionati sul valico di confine sequestrare i loro cavalli e lasciare i profughi a piedi a 15 chilometri circa da Kukes.
"Siamo preoccupati di queste notizie relative alla coscrizione di profughi" e del pericolo che i campi profughi diventino troppo strettamente connessi con l'UCK", ha detto Jacques Franquin, un portavoce dell'ente dell'ONU per i rifugiati. "Non vediamo prove del fatto che l'UCK stia reclutando nei campi, [ma] la popolazione dei profughi e l'UCK sono strettamente collegati", visto che molte famiglie di profughi hanno membri nell'UCK, ha detto. "Temiamo che un giorno i serbi possano prendere di mira i campi profughi perché li considerano delle basi dell'UCK", ha detto Franquin. Egli ha detto che questa č una delle ragioni per cui l'ente per i rifugiati dell'ONU sta spingendo i profughi dell'area di Kukes a spostarsi verso il sud dell'Albania, lontano dal confine con il Kosovo.
Il governo albanese "sta facendo poco, e probabilmente puņ fare poco, per controllare l'UCK" in vaste zone dell'Albania nord-orientale, ha detto un operatore umanitario occidentale. "Nei fatti sta lasciando che [l'UCK] faccia quello che vuole". Fonti dell'UCK a Kukes hanno detto che la campagna di mobilitazione del gruppo terminerą entro il 1° maggio, affermando che l'UCK ora ha un numero di volontari sufficiente per il suo fabbisogno immediato. Sabri Kicmari, un esponente dell'ala politica dell'UCK, ha dichiarato all'agenzia Reuters, sabato 24 aprile, che si sono verificati solo "uno o due casi" di reclutamento forzato. Egli ha detto che la pratica č "contro i principi democratici" e "ora vi č una direttiva che vieta l'uso di tali metodi".
L'UCK ha mantenuto la segretezza sul suo reclutamento e addestramento dei nuovi combattenti, tenendo lontani i giornalisti dai propri centri di reclutamento a Kukes. Notizie riportate dalla stampa e da fonti militari occidentali della regione hanno detto che l'UCK fornisce uno scarso addestramento alle proprie reclute e che sta subendo forti perdite nella lotta contro le forze jugoslave e serbe. Kicmari ha negato tali notizie, affermando che le reclute dell'UCK "non vengono inviate a combattere se non sono preparate". Nasim Haradinaj, un comandate UCK sul campo, ha detto che le reclute che hanno gią in passato servito nell'Esercito jugoslavo vengono sottoposte a un addestramento di una settimana in campi dell'UCK sul territorio albanese, mentre le reclute senza alcuna esperienza militare vengono addestrate per circa 45 giorni.
Mit Zitat antworten
  #16  
Vjetėr 10.06.2006, 14:49:00
zoguizi zoguizi ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 27.03.2006
Postime: 416
Standard

L’Uck arruola a forza
Ma non trova le armi
PRISTINA
Forse a corto di volontari, l’Esercito di liberazione del Kosovo (Uck) avrebbe iniziato a reclutare con la forza i profughi diretti verso i campi del nord dell’Albania. La denuncia viene da alcuni rifugiati e dagli operatori umanitari, ma una parziale conferma anche dallo stesso Uck. Secondo la denuncia, l’Uck avrebbe istituito dei veri e propri posti di blocco lungo le strade utilizzate dai profughi: qui fermerebbe i convogli, costringendo gli uomini a seguirli. "Siamo preoccupati per le notizie sulla coscrizione dei profughi - ha detto Jacques Franquin, portavoce dell’Alto commissariato delle Nazioni Unite per i rifugiati (Acnur) a Kukes - Non abbiamo le prove che l’Uck stia reclutando nei campi, ma tra i profughi e l’Uck ci sono stretti legami". Motivo per cui, ha aggiunto Franquin, "temiamo che un giorno i serbi possano attaccare i campi profughi considerandoli delle basi dell’Uck". Č per questo che si sta cercando di spostare i profughi da Kukes verso il sud dell’Albania. Il governo albanese "sta facendo poco e probabilmente puņ fare poco per controllare l'Uck - ha notato un operatore umanitario - In sostanza sta lasciando fare all’Uck quello che vuole". Fonti dei guerriglieri a Kukes hanno intanto fatto sapere che la "campagna di reclutamento" finirą il prossimo primo maggio, perché entro quella data dovrebbe aver raggiunto un numero sufficiente di volontari. Secondo Nasim Haradinaj, comandante dell’Uck, le "reclute" che hanno gią servito in passato nell’Esercito jugoslavo dovranno seguire un corso di addestramento di una settimana; 45 giorni sono invece necessari per quelli che non hanno mai prestato servizio militare. Intanto, in una conferenza stampa, i guerriglieri sono tornati a chiedere all’Alleanza di fornire loro le armi necessarie per continuare a combattere contro le forze jugoslave e di unirsi a loro in un’offensiva di terra per espellere i serbi dal Kosovo. "Chiediamo che gli Apache inizino al pił presto possibile a colpire nel Kosovo - ha detto Ganu Sulaj, portavoce civile del "governo" dell’Uck - in modo che presto possano arrivare le truppe della Nato, e che i guerriglieri vengano riforniti di armi". Ma l’appello č destinato, almeno ufficialmente, a restare deluso. L’embargo Onu sulle armi per la Jugoslavia riguarda anche l’Uck, e la Nato non ha intenzione di armare i separatisti albanesi: lo ha detto il portavoce della Nato Jamie Shea. "Non č nelle intenzioni della Nato dare armi all’Uck - ha detto Shea - anche perchč uno dei punti dell’accordo di Rambouillet č la smilitarizzazione di tutti i gruppi armati in Kosovo. A questo servirą la forza di sicurezza in Kosovo, perché la pace non si puņ affidare a un gruppo paramilitare armato, di qualunque parte esso sia". Shea ha poi affermato che l’Uck "non ha comunque problemi a trovare armi, ma che esse non sono sufficienti a capovolgere la situazione in Kosovo. L’unica cosa che puņ fermare le forze jugoslave - ha detto - č la forza aerea della Nato".

http://old.lapadania.com/1999/aprile/27/270499p05a3.htm
Mit Zitat antworten
  #17  
Vjetėr 10.06.2006, 14:51:00
zoguizi zoguizi ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 27.03.2006
Postime: 416
Standard



Ushtria Ēlirimtare e Kosovės dhe forca morale e saj

Shkruan: Halil Katana

Gjendja psikologjike e popullit tė Kosovės para fillimit tė luftės. Lufta bėhet nga njerėzit me moral tė lartė, me mendje tė kthjelltė e me zemėr tė fortė. Sido qė diskutohet, lidhur me raportet ndėrmjet njeriut dhe armės, si faktorėt kryesorė, qė vendosin fatin e luftės, pėrvoja historike e tė gjitha luftėrave ka provuar rolin parėsor tė shpirtit njerėzor, qė buron nga aspirata e lirisė. Njerėzit, qė luftojnė pėr tu ēliruar nga pushtuesi i huaj, luftojnė pėr njė ēėshtje tė drejtė, pėr tė drejtėn natyrore tė jetės sė lirė nė tokėn e vet. Tek kėta njerėz, qė nuk duan tė jenė skllevėr, qė duan tė jetojnė me dinjitet, duke trashėguar traditat e veta kombėtare, motivi i luftės bėhet njė burim i fuqishėm moral, pėrballė tė tė cilave edhe armėt mė tė sofistikuara thyhen. "Arma jonė kryesore nė Luftėn Ēlirimtare tė Kosovės,-thotė njė nga komandantėt e UĒK-sė, Fatmir Lima,-ka qėnė morali i lartė".1

http://www.kosharja99.info/Film.htm

Realiteti ėshtė se shqiptarėt e Kosovės, historikisht kanė pasur monopolin e tė drejtės, por asnjėherė nuk kanė pasur fuqinė. Numerikisht kanė qenė inferiorė dhe ushtarakisht kanė qenė gjithmonė nė nivelin zero, krahasuar me Serbinė me ushtri tė fortė e tė armatosur deri nė dhėmbė, me armėt mė moderne tė kohėve. Aq mė e fortė dhe e pajisur ėshtė komentuar ushtria jugosllave (serbe) gjatė 20 vjetėve tė fundit. Pėrballė kėtij realiteti shumica e popullit stepej. Mbisundonte ideja se nuk mund tė luftohej me Serbinė, se ajo "ka ushtri tė fuqishme dhe tė shuan". Demonstrimi i forcės ushtarake, i shoqėruar me propagandė, krijonte njė stres psikologjik te shumica e njerėzve. Ishte krijuar miti i pathyeshmėrisė sė Serbisė si dhe ideja e nėnshtrimit ndaj fatit. Kishte edhe faktorė tė tjerė, qė e fuqizonin idenė e pamundėsisė pėr tė hyrė nė luftė me Serbinė. Rreth njė shekull nėn pushtim ėshtė njė periudhė kohore mjaft e gjatė pėr t'i larguar njerėzit nga ideja e mundėsisė sė ēlirimit. Pėrvoja e hidhur historike i kishte forcuar rrėnjėt e kėsaj ideje trishtuese, kur ēdo pėrpjekje e shqiptarėve pėr liri ishte shtypur me gjak. Nga brezi i sotėm ruhen si tė gjalla masakra e Drenicės, e Gjilanit dhe ajo e Tivarit, apo shtypja me tanke e demonstratave tė vitit 1981 e ato tė viteve 1989-1990, burgosjet e qindramijė djemėve e vajzave, si dhe pėrzėnia e tyre me dhunė nga Kosova.

Edhe hapėsira gjeografike e Kosovės ėshtė mjaft e ngushtė. Kosova paraqet njė terren kryesisht fushor e kodrinor tė butė dhe fare pak malor. Nė pamje tė pėrgjithshme, ėshtė njė terren i papėrshtatshėm pėr luftė ēlirimtare, karakteri i sė cilės nuk mund tė ishte veēse luftė partizane, e cila kėrkon terren malor dhe hapėsira tė gjera. Pėrkundrazi, ky territor i mundėsonte Serbisė pėrqėndrim shumė tė madh tė forcave ushtarake dhe tė teknikės luftarake, si dhe lėvizshmėrinė dhe manovrimin e tyre. Veē faktorėve tė tillė objektivė, kishte edhe faktorė subjektivė, me ndikim tė fuqishėm paralizues: ishte rryma e pacifizmit, e cila e kishte hipnotizuar ndjenjėn e heroizmit e tė sakrificės, duke ushqyer idenė e frikės sė zhdukjes nė rast ngritjeje nė luftė kundėr Serbisė. Kjo ide artikulohej nė kafenetė e qyteteve, nė odat kosovare dhe nė mjediset e tjera shoqėrore, jo vetėm nga njerėz ordinierė, por edhe nga intelektualė. "Ja si po i shfarosė Serbia boshnjakėt",-argumentonin pacifistėt gjatė masakrave nė Serbrenicė e gjetkė. I frynte me tė madhe kėsaj ideje propaganda dhe shėrbimi sekret serb.

Si mund tė gjykonte njeriu i thjeshtė, nė kėtė amulli tė madhe, tė mpleksur me realitete ushtarake e ideologji pacifiste?! Vėshtirė e kishte tė orientohej. I pėlqente tė merrte pėr tė vėrtetė idenė e gėnjeshtėrt se: "liria do tė vijė me rrugė paqėsore!" Mungesa e kohezionit politik, ose mė saktė, pėrēarja partiake, ishte shkaktuar nga diversiteti i thellė ndėrmjet pacifistėve, nga njėra anė, dhe pėrkrahėsve tė luftės, nga ana tjetėr. Fatkeqėsisht, duke e parė nė global, shumica ishte nė krahun e pacifistėve. Ky ėshtė realiteti tepėr i padėshirueshėm, njė njollė e errėt nė historinė e lavdishme tė popullit tė Kosovės, njė dukuri qė nuk ėshtė shfaqur nė kėto pėrmasa nė tė kaluarėn. Qėndrimi moral karshi luftės ndėrmjet pėrkrahėsve e jopėrkrahėsve ka ndryshuar ekstremisht. Si mund tė shpjegohej qė njerėz tė njė kombi, tė njė gjaku, tė njė atdheu: dikush dilte nga spitali e me plagė nė trup turrej drejt luftės nė Kosovė, kurse tjetri, i tė njėjtės moshė, turrej me vrap drejt plazheve tė bregdetit shqiptar?! Ēfarė mund t'i kenė thėnė njeri-tjetrit, kur janė takuar pas luftės, njė djalė qė kishte lėnė prindėrit, nusen e fėmijėt nė Amerikė e shkoi nė luftė, duke dhėnė gjymtyrėt e trupit, atij tjetrit qė i kishte kthyer shpinėn Kosovės nė ato ditė tė vėshtira?! Si mund tė shikohen sy mė sy njė djalė i gjymtuar nė luftė, qė dikush, pėr bamirėsi, e shtynė me karrocė rrugėve tė Prishtinės, me njė tjetėr hipur nė "Bens", i cili ka ikur nga lufta e sot ėshtė biznesmen, qė tė "thyen brinjėt" me para?! Janė kontraste tė tejskajshme. Kosova ėshtė e tė gjithėve. Detyrimi ndaj saj ėshtė i njėllojtė pėr tė gjithė. Mirėpo nė ato ditė kushtrimi dikush shkonte drejt luftės e vritej pėr Kosovėn, tjetri i bėnte karshillėk nėpėr diskoteka. Fatkeqėsisht kėshtu ka ndodhur.

Ringjallja e shpirtit tė qėndresės. Pėrkrahėsisit e luftės ishin njerėzit mė idealistė e tė vendosur deri nė vdekje pėr ēėshtjen e Kosovės. Mbi Kosovėn ata nuk vinin asgjė, as jetėn, as familjen. Ata qė nisėn luftėn ēlirimtare nė Kosovė e njihnin nė thellėsi gjendjen morale tė popullit dhe psikologjinė e nėnshtrimit, qė kishte filluar tė bėhej sunduese nė shpirtin e tij. Dhe pėr ta nxjerrė atė nga kjo gjendje, pėr ta bindur qė tė futej nė luftė, pėr t'i krijuar besimin se shqiptarėt e bashkuar tė Kosovės mund tė ndeshen me forcėn ushtarake tė Serbisė e ta thyejnė atė, nuk mjaftonte vetėm referimi tek heroizmi i brezave tė kaluar. Tek brezat e sotėm duhej ringjallur krenaria kombėtare dhe heroizmi shqiptar nė pėrmasa edhe mė tė mėdha, gjė qė do tė ishte e mundur vetėm nėpėrmjet shembullit vetiak. Ata qė nisėn luftėn e morėn parasysh qė nė fillim domosdoshmėrinė e shembullit sublim pėr tė ngritur popullin nė luftė. Duke u nisur nga amaneti i Josuf Gėrvallės, ata formuluan motivin, nė njė mėnyrė tepėr origjinale, tė pa dėgjuar ndonjėherė: "E dimė qė do tė vdesim, por kėshtu kemi vendosur"! Pas Josufit, Bardhoshit e Kadri Zekės, i pari kishte rėnė Afrim Zhitia.

Viti 1998 shėnoi kalimin nė luftė tė hapėt me Serbinė. Nė shkurt u flijua Zahir Pajaziti. Nė mars njė burrė nga Drenica, kreu njė akt tė pashembullt nė botė, me pėrmasa legjendare. Adem Jashari u vetėflijua me gjithė familje e me njė pjesė tė farefisit prej 56 anėtarėsh. Adem Jashari e kreu kėtė akt me vetėdije tė plotė, duke u bėrė kurban pėr lirinė e Kosovės. "Ky akt,-thotė Ramush Haradinaj,-ka qenė kulmi qė ka pėrcaktuar se nga do tė rrokullisej populli i Kosovės: tė vazhdonte tė ishte ashtu i hutuar, apo tė kthjellohej, qė tė kuptonte se Serbia ishte armku ynė dhe se do tė rrezikoheshim tė zhdukemi, nėse nuk i kundėrviheshim asaj".2 Dhe me tė vertetė gjaku i Ademit dhe i tėrė familjes sė tij, nuk shkoi kot. Shumė shpejt situatat e krijuar mori pėrmasa tė jashtzakonshme, duke u shndėrruar atė nė njė simbol tepėr tė fuqishėm frymėzimi. Shumė shpejt figura e tij, nė ndergjegjen e Kosovės u shndėrrua nė njė komandant legjendar. Sepse asnjė komandant nė botė, pas rėnies, nuk do tė mund tė mblidhte aq shumė luftėtarė tė vendosur pėr tė vdekur, se sa Adem Jashari. Ra Adem Jashari-Kosova u ngrit nė kėmbė. Kosova ishte nė shpirtin e Adem Jasharit dhe heroizmi i saj u ringjall.

Drenica u bė edhe njė herė qendra e heroizmit shqiptar. Vėllezėrit Haradinaj, Ardian Krasniqi etj., u vetėflijuan pėr Kosovėn dhe ndezėn flakėn e luftės nė Dukagjin. Fehmi Ladrovci e Xhevė Ladrovci (Krasniqi), bashėshortė, treguan rrugėn e vetme tė lirisė. Fehmi Lladrovci kėrkonte qė populli masivisht tė ngrihej nė luftė dhe tėrė pasurinė ta shkrinte pėr luftėn. Ata qė ishin jashtė Kosove, qė tė gjithė tė ktheheshin atje dhe jo 3 apo 30 pėrqind, por tė gjitha tė ardhurat t'i jepnin pėr Kosovėn. "Kush nuk derdh njė pikė gjak pėr tokėn e vet, kush nuk jep asnjė qindarkė, ai s'ka tė drejtė tė varroset nė tė",-thoshte rilindasi ynė i madh, Sami Frashėri. Tė frymėzuar nga kėta atdhetarė tė pėrmasave kaq tė mėdha, djemtė e vajzat mė tė mira tė Kosovės, ranė qė tė ngrihen mijėra tė tjerė. Dhe ashtu ndodhi. Populli i Kosovės u zgjua me fuqi tė shumėfshishuara dhe iu bashkėngjit UĒK-sė. Vetėm brenda tre muajve, qė nga marsi deri nė qershor tė viti 1998, UĒK-ja ishte shtrirė nė tė gjitha zonat e Kosovės, duke shporrur me luftė policinė dhe ushtrinė serbe nga pjesa mė e madhe e zonave rurale e duke e detyruar atė tė mblidhej nėpėr qytetet kryesore. Suksesi mė i madh qė u arrit brenda kėsaj periudhe kaq tė shkurtėr ishte thyerja e mitit mbi forcėn ushtarake tė Serbisė, ringjallja e shpirtit luftarak tė popullit shqiptar tė Kosovės dhe e besimit nė forcat e veta pėr fitore. Aritjen e kėsaj shkalle tė lartė tė vetėdijes e ka nxitur poshtrimi e dhuna e ushtruar gjatė dhjetra vjetėsh mbi popullin shqiptar tė Kosovės, nga pushtuesi seb deri te pėrpjekja e fundit pėr ta shfarosur, ose pėr ta shpėrngulur nga trojet e veta. E gjithė kjo ka shkaktuar reagimin e kundėrt, reagimin e natyrshėm mbrojtės, qė ka ēdo qėnie e gjallė.

Tiparet morale tė UĒK-sė. Tiparet morale tė UĒK-sė, nė kėndvėshtrimin ushtarak (morali si faktor i luftimit), mund tė pėrmblidhen nė kėto cilėsi: betimi e gatishmėria pėr tė dhėnė jetėn pėr lirinė e Kosovės; besimi nė fitoren mbi pushtuesin serb; disiplina e ndergjegjėshme nė zbatimin e pėrpiktė tė rregullave tė vendosura dhe, sidomos, zbatimi pa hezitim i urdhrit tė komandantit (eprorit); sjelljet korrekte dhe marrėdhėniet e ngushta me popullin (shkrirja me popullin); dashuria pėr shokun, ndihma e ndėrsjelltė, deri te sakrifica sublime pėr tė mos e lėnė njėri-tjetrin nė fushėn e luftės, tė plagosur apo tė vdekur; padurimi pėr tu ndeshur me armikun; humanizmi; pjesėmarrja e femrės nė radhėt e saj.

-Betimi e gatishmėria. UĒK-ja, qė nė fillim, ishte njė ushtri vullnetare. Djemtė dhe vajzat e Kosovės e kishin pėr krenari, qė ishin luftėtarė tė kėsaj ushtrie, sepse bėnin njė luftė tė drejtė e tė ndershme. Ata kishin guximin tė luftonin ushtri me ushtri e jo me gra e me fėmijė, me pleq e me plaka, siē bėnte ushtria dhe forcat e tjera policore e speciale serbe. Luftėtarėt e UĒK-sė e kishin pėr krenari tė vriteshin nė fushėn e luftės pėr ēlirimin e Kosovės. E kishin pėr krenari edhe familjet e tyre, prindėrit, motrat e vėllėzėrit. Komandant Vandami i famshėm i Malishevės tregon: "M'u vranė 5 shokė, midis tyre edhe zėvendėskomandanti i njėsisė speciale, Mentor Morina. Kur i shkova tė jatit nė shtėpi me lajmin e kobshėm, ai mė tha kėto fjalė: "Hej, more Vandam, mė vjen shumė keq qė djali im iu ka lėnė nė mes tė rrugės, se qė do tė vritej e kam ditur qė atė ditė kur mori pushkėn pėr liri". U ngritėm tė largohemi dhe duke zbritur shkallėt, doli nėna e Mentorit dhe e pyeti burrin e vet: "Ēfarė ka ndodhur Nazmi?" "Ėshtė vrarė Mentori,"-iu pėrgjigj ai. "Hajli kjoftė, hajli kjoftė, shyqyr qė kemi pasur kėsi djali!" Kėto ishin fjalė zemre, qė na jepnin kurrajo e frymėzim tė jashtzakonshėm".3 Edhe njė shembull tjetėr: Njė vajzė, Idajete Buēaj, e fejuar ne Kosovė, vinte nga Malisheva kur i shpernguli serbi dhe u sistemuan me familje ne Durrės. Ajo e kishte tė vėllanė ne UĒK, i cili ishte plagosur dhe e kishin sjellė ne spitalin e Kukėsit. Vajti me gjithė nėnėn pėr ta parė. Ndėrsa nėna filloi tė qante, Idajetja i thotė tė vėllait:"Lum si t'i qė je plagosė pėr Kosovėn". Pastaj Idajetja u drejtohet prindėrve: "Do tė shkoj nė vend tė vėllait". Prindėrit i thanė: "Je e fejuar, nuk mund tė shkosh pa lejen e tė fejuarit". Idajetja zbatoi porosinė e prindėrve dhe i tha tė fejuarit: "Eja tė shkojmė sė bashku nė UĒK". Ai kundėrshtoi. Ajo i tha: "Po nuk erdhe t'i do tė shkoj vetem". Ai ia ktheu: "Po shkove, nuk ke mė punė me mua".4 Idajete Buēaj zgjodhi dasmėn e luftės pėr lavdinė e Kosovės. Edhe njė shembull tjetėr, siē e tregon Besim Mala, vėllai i dėshmorit Hazir Mala: "Kam takuar nė spitalin e Bajram Currit njė djalė tė plagosur nė Koshare, shqiptar i Kosovės, lindur e rritur nė Suedi. Kishte ardhur me vėlla e me dhėndėrr tė vet, i cili edhe ky lindur e rritur nė Suedi. Pasi ishin stėrvitur nė Shqipėri ishin futur nė frontin e luftės dhe ishin plagosur qė tė dy vėllezėrit, ai tjetri kishte humbur kėmbėn. Ky qė po mė tregonte interesohej pėr ta nisur vėllanė me kėmbė tė kėputur pėr Tiranė e prej andej, nė Suedi. Vet, pasi tė shėrohej, do tė rikthehej nė front". Tė tillė djem ka Kosova, kudo qė ndodhen nė botė. Ata, megjithėse plagoseshin dhe e provonin shijen e vdekjes, megjithėse humbnin njerėzit e tyre, jo vetėm nuk tėrhiqeshin nga fronti i luftės, por ēuditėrisht riktheheshin edhe mė tė vendosur pėr tė vdekur, edhe mė tė motivuar. Me kėto motive u nisėn edhe nga Amerika: "Do tė shkojmė tė vdesim pėr Kosovėn!" Komandanti i batalionit "Atlantik", Skėnder Doēi, nė fjalimin e tij para luftėtarėve nė Nju Jork, duke e korrigjuar kėtė parrullė, u tha: "Ne do tė shkojmė nė Kosovė, jo tė vdesim, por tė fitojmė!"

-Besimi. Besimi nė fitore ka ardhur nė rritje, me lėkundjet e veta nė procesin e zhvillimit tė luftės. Dhe pėr kėtė kanė ndikuar shumė faktorė me veprim tė pėrhershėm e spontan, tė diktuar nga rrethanat, qė krijoheshin nė fushėn e luftės. Por, nė bazė tė njė analize tė tė gjithė pėrvojės sė kėsaj lufte, veē faktorėve subjektivė e atyre rastėsorė, njė faktor tjetėr objektiv shumė i rėndėsishėm ka qenė edhe mungesa e armėve dhe municioneve. Lidhur me kėtė, Remi thotė: "Mendoj se lufta e Kosovės ka qenė lufta mė e varfėr sa u pėrket armėve ... njerėzit kanė pritur pėr armė dhe kur nuk kemi mundur t'ua sigurojmė, ata kanė biseduar nėpėr kafene, mendime tė ndryshme".5 Besimi nė fitore ėshtė krijuar nė procesin e zhvillimit tė luftimeve, kur forcat serbe nuk guxonin tė dilnin nė fushė tė hapur e tė luftonin ballė pėr ballė. Atyre u kishte hyrė frika nė palcė, sepse pavarėsisht nga propaganda qė u bėhej, pėr ta Kosova ishte njė tokė e huaj, njė tokė ku do tė linin kockat. Ushtarėt nga Serbia nuk dėshironin tė vinin e tė luftonin nė Kosovė, ndersa mercenarėt rus, bjellorus a ukrainas nuk ishin nė atė masė e nė atė shkallė vetėdije qė tė mund ta mbanin Kosovėn me luftė pėr njė kohė tė gjatė. Nė fillim, nė periudhėn mars-korrik 1998, kur radhėt e UĒK-sė u shtuan me shpejtėsi dhe territoret e ēliruara, u zgjeruan shumė, besimi nė fitore u rrit deri nė shkallėn e euforisė. Por kur filloi mėsymja serbe dhe UĒK-ja u detyrua tė tėrhiqet, natyrisht edhe me humbje, morali, besimi nė fitore pati njė lėkundje tė ndjeshme. Frikacakėt, pacifistėt filluan tė thonė "Ja kush ėshtė Serbia, na morėt mė qafė. Ju kemi thėnė se nuk luftohet me Serbinė me njė pushkė tė vjetėr, nuk luftohet tanku me automatik ..." etj. Komandantėt dhe Shtabi i Pėrgjithshėm qėndruan si burrat. Qėndruan pėrkrah tyre edhe luftėtarėt e vendosur e trima tė vėrtetė. Morali u ngrit pėrseri. Besimi nė fitore, sidomos pas Konferencės sė Rambujesė, u konsolidua edhe mė tepėr. Nė njė intervistė, qė autori i kėtij libri i ka marrė komandant Rremit, pyetjes "A mund ta fitonte luftėn UĒK-ja, nėse nuk ndėrhynte NATO-ja?" ai i ėshtė pėrgjigjur: "Ne do ta fitonim luftėn, por, natyrisht, pėr njė kohė mė tė gjatė e me humbje mė tė mėdha".6

-Disiplina. Disiplina e ndėrgjegjshme nė zbatimin e pėrpiktė tė rregullave tė vendosura, sidomos zbatimi i urdhrit tė komandantit i ēfarėdo shkalle qoftė, ka qenė njė tregues tjetėr i njė morali tė shėndoshė nė gjirin e UĒK-sė. Si njė ushtri e organizuar nė luftė e sipėr dhe e rritur me shpejtėsi tė madhe nuk mundėsonte hartimin e rregulloreve tė mirėfillta ushtarake tė njė ushtrie tė rregullt kazerme. Djemtė e vajzat e UĒK-sė, nė pjesėn dėrrmuese nuk kishin kryer sherbimin ushtarak. Edhe ata qė e kishin kryer kėtė sherbim nuk mund tė ishin tė unifikuar. Ata qė ishin stėrvitur nė Shqipėri e qė nė fillim, disa prej tye, bėnin pjesė nė bėrthamėn drejtuese tė UĒK-sė, kishin pėrvetėsuar njė shkollė tjetėr, ndryshe nga ata qė kishin kryer shėrbimin ushtarak jugosllav. Madje ata preferonin zbatimin e rregullave tė ushtrisė shqiptare dhe urrenin rregulloret jugosllve. Kėtu lindėn edhe keqkuptime, si p.sh., nė rregullin e nderimit ushtarak. Disa, duke zbatuar rregulloren shqiptare tė para vitit 1990, nderonin me grusht, si simbol bashkimi, qė e kishte zanafillėn nė Ushtrinė Nacionalēlirimtare tė Shqipėrisė gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Por pacifistėt i akuzuan me epitete tė ndryshme. Ndėrkohė, ashtu sikurse nė Ushtrinė Nacionalēlirimtare tė Shqipėrisė, edhe nė UĒK, mungonte hierarkia e gradave. Ja si shprehej lidhur me kėtė, njėri ndėr komandantėt e UĒK-sė, Agim Ramadani (dėshmorė): "Ne nuk kemi krijuar ushtri tė gradave. Kėto do t'i vendosim pas luftės, pas ēlirimit tė Kosovės. Ne, njėsitė tona, i kemi tė pėrgatitura nė kushtet e luftės e jo nė kushtet e paqes ... Ne nuk bėjmė thirrje qė tė shkoni nė luftė, por ju themi: "Ejani me ne nė luftė"!7 Shembulli personal i komandantėve ishte komandimi dhe udhėheqja mė e mirė e njė ushtrie vullnetare, siē ishte UĒK-ja. Fjala dhe urdhri i komandantėve tė tillė ishte ligj suprem pėr ēdo luftėtar, i pa shkruar nė ndonjė rregullore konkrete tė kėsaj ushtrie. Me urdhrin e komandantėve tė gjithė luftėtarėt pa hezitim shkonin drejt vdekjes. Madje nė situata tepėr tė vėshtira, kur detyra kishte tė bėnte me kokėn, komandantėt zbatonin parimin e vullnetarizmit, duke shtruar problemin dhe pyetjen: "Duhet kryer kjo detyrė me rrezik pėr jetėn: Kush del vullnetar tė bėjė njė hap pėrpara nga rreshti"! Tė gjithė dilnin vullnetarė dhe komandantit i mbetej tė zgjidhte ata qė nuk duhej tė shkonin nė aksion. Shprehja mė karakteristike e luftėtarėve tė UĒK-sė ishte: "U tha, u bė".

-Sjellja korrekte. Sjelljet korrekte dhe marrėdhėniet e ngushta me popullin, pėr UĒK-nė janė unikale nė histori. Vėshtirė tė gjendet ndonjė popull nė botė, qė ta ketė dėshiruar aq tepėr ushtrinė e vet, sa populli i Kosovės. Ushtria Ēlirimtare e Kosovės lindi nga gjiri i popullit tė vet, pėr lirinė e popullit tė vet. Ajo pėrbėhej nga djemtė e vajzat mė tė mira tė popullit, tė vendosura pėr tė dhėnė jetėn nė emėr tė idealeve tė lirisė. UĒK-ja ishte nderi dhe lavdia e Kosovės, tė ngritura nė piedestalin mė tė lartė tė historisė. UĒK-ja ia zbardhi faqen Kosovės, ia vuri nė vend dinjitetin dhe nderin e nėpėrkėmbur. Prandaj populli i vet e deshi shumė UĒK-nė dhe ndau me tė kafshatėn e gojės nė ditėt mė tė vėshtira tė luftės. "Ne bėjmė si bėjmė,-u thoshin fshatarėt komandantėve,-por UĒK tė mos e lini pa ushqim". Shpreheshin kėshtu nė ato ēaste kur nėnat me fėmijė pėr gjiri nuk kishin qumėsht tė ushqenin foshnjat e tyre. Njė pjesė e madhe e popullit tė Drenicės, tė Llapit, tė Nerodimes, tė Dukagjinit etj., qė nuk u largua nga Kosova, por iu bashkua UĒK-sė gjatė bombardimeve tė NATO-s, kishte vendosur tė vdiste bashkė me tė. Brengosjen e ushtarėve nė njė moment e pėrshkruan kėshtu njė epror i UĒK-sė, Ram Bibaj, nė ditarin e tij tė datės 3 prill 1999: "Ushtarėt ishin tė lodhur nga luftimet e pandėrprera dhe nga shiu qė nuk pushonte. Popullata e fshatrave Bellanicė, mė shumė se gjysma ishte nė duart e armikut. Fshati Lladroc digjej. Ushtarėt e mi ishin tepėr tė tronditur dhe kritikonin vetėn: "Ēka duhej tė kishim bėrė mė shumė qė popullata tė mos binte nė dorė tė armikut"? Mė shikonin nė sy, si komandant i tyre dhe kėrkonin t'u jepja njė shpresė morale. Por unė isha i rėnduar, sa as bjeshka s'mund ta mbante atė peshė tė madhe qė ndjeja nė ato momente. "Mbahuni djema,-u thash,-se serbi s'mund tė ngjitet atje lart ku kemi popullatėn, atje ku kemi shtetin e Kosovės"! Tė gjithė m'u pėrgjigjen njė zėri: "Jo kurrė, o mixhė, ne do tė luftojmė deri nė vdekje"! Nė kėtė bisedė e sipėr, vjen njė ushtar nxitmthi e na thotė: "Komandant, forcat armike po tėrhiqen nga Seniku"! Ishte njė lehtėsim i jashtzakonshėm"8 Forca e njė ushtrie popullore, siē ishte UĒK-ja, qėndron tek populli qė e ka lindur. Kjo ushtri ėshtė e pamposhtur.

-Dashuria pėr shokun. Dashuria pėr shokun, ndihma e ndėrsjelltė deri te sakrifica sublime pėr tė mos e lėnė njeri-tjetrin nė fushėn e luftės tė plagosur apo tė vrarė, ka qenė njė tipar moral i fuqishėm kohezioni nė radhėt e UĒK-sė. Qė nė fillim UĒK-ja u krijua nga njerėz idealistė, nga njerėz qė i bashkonte njė qellim i shenjtė. Kėta ishin shokė tė vėrtetė, qė nuk lidheshin me njeri-tjetrin me interesa tė ngushta materiale, por me idealet e lirisė. Ata ishin tė betuar ndaj njėri-tjetrit, pėr tė rriskuar sė bashku. Dhe rastet janė tė shumta. Tregon Vandami (Refki Mazreku): "Ishim nė bazėn e Lluzhnicės. Kjo pikė sulmohej egėrsisht. Ne shkuam pėr t'u dhėnė ndihmė shokėve. Forcat armike na kishin dalė nė shpinė. **** Kastrati mbeti i vrarė, unė u plagosa me tre plumba. Arriti edhe Nuhi Mazreku, por menjėherė u vra, pastaj edhe Afrim Buēaj. Mbetėn tre shokė tė vrarė. Komandant Kumanova, kishte lėnė nė Zvicėrr 5 vajza dhe kishte ardhur tė luftonte pėr ēlirimin e Kosovės. Vrasja e shokėve e kishte pikėlluar thellė. Tė nesėrmen, mė 25 gusht 1998, sė bashku me Habib Zogaj (Arbėri), vendosėn tė sulmojnė pėr tė nxjerrė shokėt e vrarė. Por ishte njė "ēmenduri" e vėrtetė. Armiku e kishte rrethuar vendin me forca tė shumta. U hodhėn nė sulm, tė vetėdjshėm se do tė vriteshin. Dhe ranė qė tė dy pėr tė nxjerrė 3 shokėt tanė tė vrarė njė ditė mė parė".9 Raste tė tilla janė tė shumta. Shoqėria ndėrmjet luftėtarėve tė UĒK-sė ishte shoqėri luftarake, shoqėri e sinqertė, shoqėri e kohės sė vėshtirė.

-Padurimi pėr t'u ndeshur me armikun. Ishte njė element tjetėr moral, qė buronte nga urrejtja e madhe e serbėve ndaj shqiptarėve tė Kosovės pėr shfarosjen e tyre. Kjo urrejtje e kultivuar dhe e akumuluar pėr njė kohė shumė tė gjatė te serbėt kishte krijuar tė njėjtėn gjendje edhe te shqiptarėt. Nė qoftė se serbi e mbante njė thikė nė brez, shqiptari mbante njė sopatė nėn jestek, siē shprehet diku Ukshin Hoti. Pra pabesia dhe urrejtja kishin krijuar vetėm urrejtje dhe burimi i saj ka qenė politika e serbomėdhenjėve. Nė kohėn e luftės, kur Serbia kishte kaluar nė masakra tė pėrbindshme, kur policėt, ushtarėt e paramilitarėt serbė pėrdhunonin gra e vajza, vrisnin e digjnin nė zjarr fėmijė e pleq, kur i shpėrngulnin me dhunė nga shtėpitė e tyre, tė cilave u vinin zjarrin, urrejtja qė krijohej nuk kishte kufi. Luftėtarėt e UĒK-sė, mbi familjet e tė cilėve kryheshin tė tilla masakra, bėheshin tė papėrmbajtur. Ata donin tė hakmerreshin dhe nuk pyesnin pėr asgjė. Ata mezi prisnin tė pėrlesheshin me ushtarėt serbė pėr jetė a vdekje. Edhe djemtė dhe vajzat qė erdhėn nga Perendimi dhe u stėrvitėn disa ditė nė Shqipėri, shpreheshin: "Na jepni nga njė automatik, do tė shkojmė tė vrasim shkijet, qė na kanė pėrdhunuar motrat tona"! Njė oficer qė stėrviti batalionin "Atlantik" tregon: "Ata, vdekjen nuk e benin hesap, vetėm donin tė shkonin sa mė parė nė front. "Shikoni ē'bėhet! Serbi po na i djeg gratė e fėmijėt pėr sė gjalli e ne po vonohemi kėtu. Duhet tė ikim sa mė parė". Sipas planit, qė kishte komanda e tyre ajo i tėrhiqte pjesė-pjesė. Ata qė ngelnin pėr radhėn tjetėr nuk pėrmbaheshin dhe vinin e mė thoshnin: "Ti komandant nuk na ke stėrvitur mirė prandaj nuk na morėn pėr front". Dy herė i kam parė me sy tė pėrlotur".10 Papėrmbajtja kishte shkak urrejtjen. Pa e urryer armikun nuk mund ta luftosh atė.

-Humanizmi. Ka qenė tipar i veēantė i UĒK-sė, njė tipar karakteristik qė buron nga natyra e brendshme e kombit shqiptar. Luftėtarėt e UĒK-sė, nė qoftė se kishin mllef e urrejtje tė papėrmbajtur nė front, ushtar me ushtar, njė sjellje krejt tjetėr e manifestonin me civilėt e paarmatosur, apo me robėrit e luftės. Madje ata e kishin pėr turp tė tregonin trimėri ndaj tyre, apo t'u bėnin kėrcėnime. Mirėsjelljen e UĒK-sė me robėrit e kanė treguar para kamerave vetė ushtarėt serbė tė zėnė robėr. Shqiptari e ka pėr traditė qė njeriun e dorėzuar e trajton si njeri qė i ka rėnė nė besė dhe e mbron me jetėn e tij. Kėshtu vepruan shqiptarėt gjatė Luftės sė Dytė Botėrore me ushtarėt italianė, tė cilėt pasi kapitulloi Italia dhe ata u dorėzuan, i morėn nėpėr shtėpira, i mbajtėn si fėmijėt e tyre dhe i mbrojtėn nga gjermanėt, tė cilėt i kėrkonin pėr t'i asgjėsuar si tradhtarė tė ēėshtjes sė tyre tė pėrbashkėt. Nė vazhdėn e kėsaj tradite, luftėtarėt e UĒK-sė janė treguar tė kujdesshėm, sidomos, me fėmijėt. Komandant Sami Lushtaku tregon: "Nė kohėn kur filluan bombardimet e NATO-s jemi mpleksur, forcat tona me ato serbe. Gjatė bombardimeve, serbėve iu kufizua mundėsia e pėrdorimit tė tankeve dhe mjeteve tė blinduara. Kemi zhvilluar luftime tė afėrta dhėmb pėr dhėmb, pėr jetė a vdekje. Por nė luftim tė afėrt ushtar me ushtar, ne dilnim gjithnjė fitimtar. Gjatė kėsaj mpleksjeje popullsia serbe ėshtė larguar nė panik, duke lėnė edhe fėmijėt. Ne i morėm nė kujdestari, i ushqyem e i mbajtėm si fėmijėt tanė. Ata, duke parė dhe pėrjetuar kujdesin dhe trajtimin tonė thanė:"Do tė bėhėmi luftėtarė tė UĒK-sė".11

-Pjesėmarrja e vajzave dhe grave nė radhėt e UĒK-sė. Pjesėmarrja e vajzave dhe grave nė radhėt e UĒK-sė ka qenė njė mrekulli e vėrtetė. Ato i dhanė UĒK-sė njė nur tė rrallė dhe vlera tė pakrahasueshme morale e frymėzuese. Xhevė Krasniqi, edhe pasi ju vra burri i saj, Fehmi Lladrovci, urdhėroi tė tėrhiqen luftėtarėt e tjerė dhe vet nuk luajti nga pozicioni deri sa ra heroikisht. Hyrė Emini, njė vajzė intelektuale e cila kur nisi lufta mė 1998, e la universitetin pėrgjysmė dhe shkoi nė luftė deri sa u ēlirua Kosova. Pastaj u kthye dhe mbaroi studimet me rezultate tė shkėlqyera. Por shkoi pėrseri, tashmė, nė Ushtrinė Ēlirimtare Kombėtare e dha jetėn pėrkrah komandantit Tahir Sinani. Nė UĒK erdhėn shumė vajza, madje dhe gra, nga Zvicėra, Gjermania, Franca, vendet Skandinave e deri nga Amerika. Kishte prej tyre tė fejuara e tė martuara, qė kishin krijuar njė jetesė prrallore, por qė ruanin nė shpirt dashurinė pėr atdheun dhe ndjenin detyrim pėr ēlirimin e tij nga pushtuesit barbarė serbė. Ato erdhėn vetėm pėr tė ēliruar Kosovėn e, nėse shpėtonin gjallė, pėr t'u kthyer nė gjirin e familjeve tė tyre. Pjesėmarrja e femrės nė UĒK ishte shembulli mė i lartė i karakterit tė gruas shqiptare, i guximit e trimėrisė dhe, mbi tė gjitha, i pastėrtisė morale tė saj, qė i frymėzonte dhe i ngrinte peshė djemtė, luftėtarė tė lirisė. Femra shqiptare, edhe nė kėtė luftė, sikurse nė Luftėn Antifashiste Nacionalēlirimtare, duke pėrtrirė lavdinė e Tringė Smailes e Shote Galicės, tė Bule Naipit e Persefoni Kokėdhimės, tė Ganimet Tėrbeshit e Margarita Tutulanit, tė Shejnaze Jukės e Hibe Palikuqit, gjithėsej tė 6000 vajzave e grave, qė morėn pjesė nė atė luftė, edhe kėtė radhė e tregoi vetėn tė denjė, tė emancipuar dhe krenare.Vajzat e gratė e Kosovės, me pjesėmarrjen e tyrė nė kėtė luftė, ia ngritėn edhe mė lart lavdinė kombit shqiptar.

UĒK-ja, mbijetoi nė rrethana tepėr tė vėshtira."UĒK-ja ėshtė njė Feniks, qė lind nga hiri i vet, edhe mė e bukur se mė parė",-vlerėsoi zėdhėnėsi i NATO-s, Xhejmi Shea, nė selinė e aleancės nė Bruksel, para gazetarėve tė mediave botėrore. Ushtria Ēlirimtare e Kosovės, si nga misioni i saj, ashtu dhe nga veprimet praktike nė terrenin e luftimeve ėshtė treguar humane. Ajo luftoi kundėr barbarisė, kundėr gjenocidit, pėr tė drejtėn natyrore tė njeriut, qė tė jetojė i lirė, nė trojet e veta stėrgjyshore. UĒK-ja ėshtė krijesa mė e lavdishme e Kosovės ndėr shekuj.
Mit Zitat antworten
  #18  
Vjetėr 14.06.2006, 20:03:00
ABE-a ABE-a ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 26.10.2004
Postime: 1,010
Standard


***
Te nderuar lexues,
Ne perkujtim te shtate vjetorit te Operacionit"Shigjeta" ju sjell nje bisede me ish-eprorin e UCK-se... z.Ibrahim SHAQIRI, nga fshati Llojan i Kumanoves.

----

Me rastin e shtatė vjetorit tė Operacionit “Shigjeta” dhe pesė vjetorit tė betejave tė UĒK-sė nė Maqedoni

Flet ish-eprori i UĒK-sė, UĒPMB-sė dhe UĒK-sė nė Maqedoni Ibrahim Shaqiri


Bisedėn e zhvilloi:Sheradin Berisha

Ibrahim Shaqiri ka lindur mė 18.02.1965 nė fshatin Llojan tė Kumanovės. Shkollėn fillore e kreu nė vendlindje ,ndėrsa shkollėn e mesme ushtarake tė aviacionit luftarak i kreu nė Rajllovac tė Sarajevės dhe nė Batajnicė tė Beogradit. Pas pėrfundimit tė akademisė z.Shaqiri transferohet nė komandėn e korpusit tė V-tė nė Zagreb .Gjatė qėndrimit nė Zagreb, me sukses kreu kursin gjashtė mujorė tė aerologjisė. Nė tetor 1985 transferohet nė Prevllak tė Herceg-Novit, nė njė qendėr ushtarake ku kryheshin prova me armatimet mė tė reja. Nė kėtė qendėr z.Shaqiri kryen njė kurs tjetėr prej 18 muajėsh pėr aerologji tė lartė me radio-sonda dhe radarė. Pas shpėrthimi tė luftės nė Kroaci(1991) ai tėrhiqet nga radhėt e AJ-sė dhe kthehet nė vendlindje. Ndonėse qėndrimi i z.Shaqiri nė Kumanovė ishte i pasigurt, nė shtator 1992 pas shumė peripetive, sė bashku me familjen e tij emigron nė Gjermani. Gjatė qėndrimit nė Gjermani, z.Shaqiri ka dhėnė kontribut tė vacantė nė financimin e luftės ēlirimtare nė Kosovė dhe nė vistet tjera shqiptare nė “Luginė tė Preshevės” dhe nė Maqedoni. Si ushtarak, nė prill 1999 do t“i bashkohet radhėve tė UĒK-sė, dhe merrė pjesė aktive nė stėrvitjen fiziko-taktike tė ushtarėve pėr operacionin e koduar”Shigjeta” nė Pashtrik, ndėrsa nė vitin 2000/2001 kyqet nė UĒPMB dhe nė radhėt e UĒK-sė nė Maqedoni.

----

Pyetja: z.Shaqiri, pas largimit nga radhėt e AJ-sė pėr shkaqe sigurie ju emigruat nė Gjermani…?
Shaqiri:Pas largimit nga radhėt AJ-sė, nė shtator 1992 emigrova nė Gjermani. Bėra njė kėrkesė pėr strehim politik dhe pas njė kohe autoritetet gjermane ma pranuan kėtė status. Ndėrkohė, ndoqa njė kurs intensiv(6 mujor) tė gjuhės gjermane dhe mė pastaj kalova nga objektet e refugjatėve, nė njė banesė private dhe kėshtu fillova njė jetė krejtėsisht normale. Nga qershori 1995 kalova me banim nė qytetin Regensburg dhe aty u punėsova si shofer i kamionit.

Me kalimin e kohės u njoha me shumė shqiptarė tė profesioneve tė ndryshme. Asokohe, aty ku banoja, vepronte LDK-ja dhe UNIKOMB-i dhe kisha oferta pėr t“u kyqur nė kėto parti, por meqė nuk shihja veprime konkrete tė tyre nuk u antarėsova, ndonėse kisha kontakte tė rregullta me aktivistė tė shumtė. Duke e ditur situatėn nėpėr tė cilėn po kalonte Kosova dhe viset tjera shqiptare nė Maqedoni dhe nė Kosovėn Lindore,(sot po i themi ”Lugina e Preshevės”), gjatė takimeve tė rastit me aktivistė tė ndryshėm pata preferuar qė tė bėhet evidentimi dhe kontaktimi me eprorėt shqiptarė kudo qė ishin..., pėr t“i bėrė pėrgatitjet e para profesionale pėr situata lufte. Mirėpo, pėrgjigjja ishte gjithnjė e njejt, se :”... ka kohė dhe i kemi njerėzit qė po merren me kėtė ēėshtje!”


Pyetje: Dihet mirėfilli se nė vitet 1994-1999 Ushtria Ēlirimtare e Kosovės do tė kryej dhjetra aksione guerile, kundėr forcave policore e ushtarake serbe... se fundi(1998-99) pėrballen edhe frontalisht, ndėrsa mėrgata shqiptare ishte ajo qė e financoi kėtė ushtri tė lavdishme. Cili ishte angazhimi juaj nė kėtė drejtim?
Shaqirialja e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės nė skenė, me aksionet e veta guerile kundėr forcave policore-ushtarake serbe si dhe lufta frontale ēlirimtare e vitit 1998-99, ndryshoi pėr sė mbari rrjedhat e organizimit nė Gjermani. Organizata LPK kudo mbante takime me mėrgimtarė dhe grumbullonte mjete financiare pėr UĒK-nė, pėr ēka edhe kontributi im nuk ka munguar nė kėtė drejtim. Pėr mė tepėr, unė si epror nuk bėja mė gjumė tė qetė, madje as qė kisha vullnet pėr punė...Tashmė kėrkoja t“i gjeja rrugėt pėr t“ju bashkuar radhėve tė UĒK-sė.


Pyetja:Si e gjete kėtė rrugė...?
Shaqiri:Shumė lehtė. Adresa e UĒK-sė ishte LPK-ja dhe fondi i saj “V.Thėrret”.Njė ditė rash nė kontakt me veprimtarin e LPK-sė Fatmir Gega dhe e ftova tė vijė nė banesėn time. Fatmiri erdhi sė bashku me njė koleg tjetėr dhe pasi ua dorėzova mjetet financiare qė i kisha ndarė pėr UĒK-nė, gjatė bisedės ju shpreha gadishmėrinė time pėr t“ju bashkuar edhe fizikisht radhėve tė UĒK-sė. Ky vendim imi meqė u mirėprit nga ata, pas tri ditėsh mi krijuan mundėsit pėr t“u nisur nė frontet e luftės,kah Shqipėria.


Pyetja: Dhe, cili ishte itinerari juaj nė kėtė mision ēlirimtar?
Shaqiri:Mė 8 prill 1999 nga Regensburgu mua dhe Burim Osmanajn(njė i ri vullnetar), veprimtarėt e LPK-sė na dėrguan nė qendrėn mobilizuese nė Nyrnberg. Nga Nyrnbergu(ku takuam shumė vullnetarė tė tjerė) nė mėnyrė tė organizuar me autobusa udhėtuam nėpėr Itali dhe nga Bari me anije zbarkuam nė skelen e Durrėsit, nė Shqipėri. Nė Durrės u vendosėm nė restorantin ”Drenica”, i cili shėrbente si qendėr e vullnetarėve tė UĒK-sė, qė vinin parreshtur nga tė gjitha shtetet e perėndimit. Nė kėtė qendėr regrutuese kemi plotėsuar nga njė formular me tė dhėnat personale dhe gjatė ditės jemi informuar pėr zhvillimet luftarake tė UĒK-sė nė Kosovė... Nė mbrėmje me dy autobusa kemi udhėtuar pėr nė Kukės dhe aty shtabi i UĒK-sė na shpėrndau nėpėr disa reparte ushtarake. Mua me njė grup vullnetarėsh na caktuan tė shkojmė nė repartin e Helshanit (nė Has), ku si pėrgjegjės ishte kolonel Maliq Doēi.


Pyetja: Sa ushtarė kishte ky repart dhe cili ishte stafi komandues i tij?
Shaqiri: Po, nė Helshan ishin mbi 700 ushtarė, tė vendosur nė dy objekte banimi, jo sa duhet tė rregulluara, por me kalimin e kohės u krijuan kushte mė tė mira. Pas shpalljes sė mobilizimit tė pėrgjithshėm nga SHP i UĒK-sė... u shtua numri i ushtarėve dhe i reparteve ushtarake, prandaj ato ditė nė repartin tonė erdhėn edhe katėr eprorė tė UĒK-sė, si: Bilall Syla, Shaban Musliu, Ilir Daka, Ibėr Elezi dhe Bashkim Lladrovci. Ndėrkohė, nė kėtė repart satfit komanues do t“i bashkohen edhe pesė eprorė tė ushtrisė shqiptare, si: kolonel Spiro Butka, kolonel Arqileu dhe togerėt: Driton Durmishaj ,Agim Sallaku dhe Ermir Begaj.


Pyetja [img]/forum/images/smiles/icon_razz.gif[/img]o, ēfarė detyrash kishit ju?
Shaqiri:Unė, fillimisht kryeja detyrat e njė ushtari, si gjithė ushtarėt tjerė dhe pėr komandant kisha eprorin Ibėr Elezi. Mirėpo njė ditė rastėsisht komandant Elezi mė pyeti nga vija dhe ēfarė profesioni kam dhe kur i tregova se vijė nga Kumanova dhe me profesion jam ushtarak, ai mė tha se duhet tė lajmrohem nė shtab. Nė mbrėmje u paraqita nė shatorrėn ku ishte vendosur shtabi dhe pasi u intervistova nga eprori Shaban Musliu, u emrova komandant i njė kompanie dhe me kėtė rast u bėra edhe anėtar i shtabit.


Pyetja: Ēfarė stėrvitjesh ushtarake kryheshin nė Helshan?
Shaqiri:Nė repartin tonė kryheshin intenzivisht: stėrvitjet taktike, sulmi dhe mbrojtja nė frontin e luftės, lėvizja e ushtarit nė fushė betejė, zėnja e pritave armikut, kalimi nėpėr fushat e minuara etj. Kėto pėrgatitje ushtarake ndikonin qė morali i ushtarėve tė jetė i lartė pėr luftė.


Pyetjaerisa nė Helshan...bėheshin kėto stėrvitje tė rregullta, nė Koshare kishte shpėrthyer fronti pėr thyerjen e kufirit shqiptaro-shqiptar. A keni dėrguar ushtarė nė frontin e Koshares?
Shaqiri: Po, ndonėse Fronti i Koshares(qė me urdhėr tė SHP tė UĒK-sė, kishte shpėrthyer nė javėn e dytė tė prillit), ishte pjesė e gjithė operacionit ushtarak tė UĒK-sė qė zhvillohej pėrgjatė vijės kufitare, nė gjysmėn e dytė tė prillit me vendim tė komandės sonė, nė kėtė front janė dėrguar mbi 200 ushtarė tė pėrgatitur e tė paisur mirė pėr luftė.


Pyetjahe, pastaj si u zhvilluan ngjarjet nė zonėn tuaj?
Shaqiri:Meqenėse pėr ēdo ditė shtohej numri i vullnetarėve, qė vinin nga vende tė ndryshme tė botės, nė fundi tė prillit nga Helshani mbi 600 ushtarė u transferuan nė qendrėn e Akademisė Ushtarake - Skėnderbeu nė ”Feken”. Atje kushtet pėr stėrvitje ishin shumė mė tė mira. Nė kėtė qendėr ushtarake kemi vazhduar me ushtrime taktike dhe kemi ndėrtuar njė infrastrukturė profesionale ushtarake tė UĒK-sė dhe nė kėtė drejtim kontribut tė veēantė kanė dhėnė stafi i komandės sė kėsaj akademie, nė krye me komanant Flamur Skarparlliun dhe kolonel Adriatikun.


Pyetjaihet mirėfilli se Brigada juaj ishte bartėse e frontit tė luftės nė Pashtrik,qė SHP i UĒK-sė e kishte koduar si Operacioni “Shigjeta”.
A mund tė na thoni, se kur marshuat pėr Pashtrik dhe si u zhvilluan luftimet e kėtij operacioni?
Shaqiri:Nė maj tė vitit 1999 me urdhėr tė shtabit, dy batalione tė brigadės sonė marshuan pėr nė Frontin e Pashtrikut, ndėrsa batalioni i tretė ka shkuar nė frontin e Koshares. Marshimi pėr nė Pashtrik ishte i vėshtirė, pėr shkak tė peshės me paisje ushtarake qė kishim nė shpinė (30 kg) si dhe terenit tė vėshtirė kodrinorė... mirėpo falė pėrgatitjeve fizike dhe moralit tė lartė, tė gjitha i pėrballuam. Me tė arritur nė zonėn e luftimeve nė Pashtrik, menjėherė filluam pėrgatitjen e terenit (hapjen e transheve, llogoreve ...) pėr dislokimin e brigadės, ndonėse atje gjetėm disa njėsi ushtarake si dhe Batalionin “Atlantiku”.
Nė operacionin “Shigjeta” pėr gjatė tėrė vijės sulmuese nė Pashtrik u zhvilluan luftime tė pėrgjakshme dhe intenziteti mė i madhe i luftimeve ishte nė fund tė majit dhe fillim tė qershorit 1999, kur njėsitė tona arritėn tė depėrtonin nė thellėsi tė pozicioneve serbe. Forcat serbe ndėrkohė kanė sjellur pėrforcime tė reja dhe kanė pėrdorur tėrė arsenalin e armatimit tė rėndė pėr ta pėrballuar sulmin tonė.


Pyetja: Ku ishin tė pozicionuara njėsitė e Brigadės suaj dhe si i pėrballuat kundėrsulmet e armikut?
Shaqiri: Kundėrsulmet e forcave serbe i pėrballuam me sukses, fal moralit tė lartė tė ushtarėve tanė dhe angazhimit maksimal tė eprorėve tė Brigadės nė krye me komandantin Bilall Syla, i cili vazhdimisht ishte nė pozicionet e para, ku zhvilloheshin luftimet. Brigada jonė operonte nė majė tė Pashtrikut, nė njė teren mjaftė tė vėshtirė dhe mbulonte 2 deri nė 3 km tė vijės sė frontit, ndėrsa nė krahun e djatht dhe tė majtė tė njėsive tona, operonin njėsi tjera tė UĒK-sė me drejtime tė caktuara taktike, nga shtabi i operacionit “Shigjeta”. Vlen tė theksohet se gjatė kėtij operacioni nga Brigada jonė ranė dėshmorė 4 ushtarė, ndėrsa u plagosėn rreth 20 tė tjerė.


Pyetja:Kur pėrfundoj operacioni” Shigjeta” nė Pashtrik dhe ēfarė ndodhi pastaj ?!
Shaqiri: Luftimet nė Pashtrik kanė pėrfundur menjėherė pas nėnshkrimit tė marrveshjes sė Kumanovės ( 09.06.1999) dhe, kah mesi i qershorit me urdhėr tė shtabit tė operacionit”Shigjeta” tė gjitha njėsitė e Brigadės kanė marshuar nė drejtim tė Kosovės dhe pas njė rrugėtimi tė gjatė nėpėr bjeshkėt e Pashtrikut, kemi arritur nė njė fshat tė Hasit. Aty, kemi qėndruar njė natė dhe tė nesėrmen tė gjithė ushtarėt janė urdhėruar tė shkojnė nėpėr zonat operative tė UĒK-sė prej nga vinin ata, ndėrsa ne eprorėt udhėtuam pėr nė Drenicė, ku patėm njė takim me stafin e SHP tė UĒK-sė. Pas kėtij takimi, meqė nuk kisha pretendime tė vazhdojė jetėn ushtarake, mė 21 qershor 1999, bėra njė kėrkesė pėr demobilizim pranė Shtabit tė Pėrgjithshėm dhe u ktheva nė Gjermani, tek familja ime.

(...)

&

Nese doni te mesoni per rrugetimin luftarak te Ibrahim Shaqirit, ne radhet e UCPMB-se dhe te UCK-se ne Maqedoni, per me teper nese doni te dini se si u zhvilluan betejat e pergjakshme te UCK-se me forcat sllavo-maqedone:

- ne Llojane,

-ne Vaksince - ku ra deshmore Fadil NIMANI - Komandant " TIGRI",

-ne Sllupcan,

-ne Matec, dhe mbi te gjitha

-per betejen e Haraqines,

mund te klikoni ketu:

http://www.ereniku.net/pervjetor.html

apo ne kete link me poshte:

http://www.agimi.com/modules.php?nam...le&sid=449

&

Sheradin Berisha
ABE-a
Mit Zitat antworten
  #19  
Vjetėr 10.05.2007, 14:36:00
grepi
Gast
 
Postime: n/a
Standard

Flet Ibrahim Shaqiri, ish-eprori i UĒK-sė, UĒPMB-sė dhe UĒ-Kombėtare nė Maqedoni
Bisedoi: Sheradin BERISHA

Ibrahim Shaqiri ka lindur mė 18.02.1965 nė fshatin Llojan tė Kumanovės. Shkollėn fillore e kreu nė vendlindje, ndėrsa shkollėn e mesme ushtarake tė aviacionit luftarak i kreu nė Rajllovac tė Sarajevės dhe nė Batajnicė tė Beogradit. Pas pėrfundimit tė akademisė z. Shaqiri transferohet nė komandėn e korpusit tė V-tė nė Zagreb. Gjatė qėndrimit nė Zagreb, me sukses kreu kursin gjashtėmujor tė aerologjisė. Nė tetor 1985 transferohet nė Prevllak tė Herceg-Novit, nė njė qendėr ushtarake ku kryheshin prova me armatime mė tė reja. Nė kėtė qendėr z. Shaqiri kryen njė kurs tjetėr prej 18 muajsh pėr aerologji tė lartė me radio-sonda dhe radarė. Pas shpėrthimit tė luftės nė Kroaci (1991) ai tėrhiqet nga radhėt e AJ-sė dhe kthehet nė vendlindje. Ndonėse qėndrimi i z. Shaqiri nė Kumanovė ishte i pasigurt, nė shtator 1992 pas shumė peripecive, sė bashku me familjen e tij emigron nė Gjermani. Gjatė qėndrimit nė Gjermani, z. Shaqiri ka dhėnė kontribut tė veēantė nė financimin e luftės ēlirimtare nė Kosovė dhe nė viset tjera shqiptare nė “Luginė tė Preshevės” dhe nė Maqedoni. Si ushtarak, nė prill 1999 do t“i bashkohet radhėve tė UĒK-sė, dhe marrė pjesė aktive nė stėrvitjen fiziko-taktike tė ushtarėve pėr operacionin e koduar “Shigjeta” nė Pashtrik, ndėrsa nė vitin 2000/2001 kyēet nė UĒPMB dhe nė radhėt e UĒK-sė nė Maqedoni.
***
PYETJE: z. Shaqiri, pas largimit nga radhėt e AJ-sė pėr shkaqe sigurie ju emigruat nė Gjermani…?

SHAQIRI: Pas largimit nga radhėt e AJ-sė, nė shtator 1992 emigrova nė Gjermani. Bėra njė kėrkesė pėr strehim politik dhe pas njė kohe autoritetet gjermane ma pranuan kėtė status. Ndėrkohė, ndoqa njė kurs intensiv (6 mujor) tė gjuhės gjermane dhe mė pastaj kalova nga objektet e refugjatėve, nė njė banesė private dhe kėshtu fillova njė jetė krejtėsisht normale. Nga qershori 1995 kalova me banim nė qytetin Regensburg dhe aty u punėsova si shofer i kamionit. Me kalimin e kohės u njoha me shumė shqiptarė tė profesioneve tė ndryshme. Asokohe, aty ku banoja, vepronte LDK-ja dhe UNIKOMB-i dhe kisha oferta pėr t“u inkuadruar nė kėto parti, por meqė nuk shihja veprime konkrete tė tyre nuk u anėtarėsova, ndonėse kisha kontakte tė rregullta me aktivistė tė shumtė. Duke e ditur situatėn nėpėr tė cilėn po kalonte Kosova dhe viset tjera shqiptare nė Maqedoni dhe nė Kosovėn Lindore, (sot po i themi “Lugina e Preshevės”), gjatė takimeve tė rastit me aktivistė tė ndryshėm pata preferuar qė tė bėhet evidentimi dhe kontaktimi me eprorėt shqiptarė kudo qė ishin, pėr t“i bėrė pėrgatitjet e para profesionale pėr situata lufte. Mirėpo, pėrgjigjja ishte gjithnjė e njėjtė, se: “ka kohė dhe i kemi njerėzit qė po merren me kėtė ēėshtje!”

PYETJE: Dihet mirėfilli se nė vitet 1994-1999 Ushtria Ēlirimtare e Kosovės do tė kryej dhjetėra aksione guerile, kundėr forcave policore e ushtarake serbe, sė fundi (1998-99) pėrballen edhe frontalisht, ndėrsa mėrgata shqiptare ishte ajo qė e financoi kėtė ushtri tė lavdishme. Cili ishte angazhimi juaj nė kėtė drejtim?

SHAQIRI: Dalja e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės nė skenė, me aksionet e veta guerile kundėr forcave policore-ushtarake serbe si dhe lufta frontale ēlirimtare e vitit 1998-99, ndryshoi pėr sė mbari rrjedhat e organizimit nė Gjermani. Organizata LPK kudo mbante takime me mėrgimtarė dhe grumbullonte mjete financiare pėr UĒK-nė, pėr ēka edhe kontributi im nuk ka munguar nė kėtė drejtim. Pėr mė tepėr, unė si epror nuk bėja mė gjumė tė qetė, madje as qė kisha vullnet pėr punė. Tashmė kėrkoja t“i gjeja rrugėt pėr t“iu bashkuar radhėve tė UĒK-sė.

PYETJE: Si e gjete kėtė rrugė?
SHAQIRI: Shumė lehtė. Adresa e UĒK-sė ishte LPK-ja dhe fondi i saj “Vendlindja Thėrret”. Njė ditė rashė nė kontakt me veprimtarin e LPK-sė Fatmir Gega dhe e ftova tė vijė nė banesėn time. Fatmiri erdhi sė bashku me njė koleg tjetėr dhe pasi ua dorėzova mjetet financiare qė i kisha ndarė pėr UĒK-nė, gjatė bisedės ju shpreha gatishmėrinė time pėr t“ju bashkuar edhe fizikisht radhėve tė UĒK-sė. Ky vendim imi meqė u mirėprit nga ata, pas tri ditėsh mi krijuan mundėsit pėr t“u nisur nė frontet e luftės, kah Shqipėria.

PYETJE: Dhe, cili ishte itinerari juaj nė kėtė mision ēlirimtar?
SHAQIRI: Mė 8 prill 1999 nga Regensburgu mua dhe Burim Osmanajn (njė i ri vullnetar), veprimtarėt e LPK-sė na dėrguan nė qendrėn mobilizuese nė Nuremberg. Nga Nurembergu (ku takuam shumė vullnetarė tė tjerė), nė mėnyrė tė organizuar me autobusa udhėtuam nėpėr Itali dhe nga Bari me anije zbarkuam nė skelėn e Durrėsit, nė Shqipėri. Nė Durrės u vendosėm nė restorantin “Drenica”, i cili shėrbente si qendėr e vullnetarėve tė UĒK-sė, qė vinin pareshtur nga tė gjitha shtetet e perėndimit. Nė kėtė qendėr rekrutuese kemi plotėsuar nga njė formular me tė dhėnat personale dhe gjatė ditės jemi informuar pėr zhvillimet luftarake tė UĒK-sė nė Kosovė… Nė mbrėmje me dy autobusa kemi udhėtuar pėr nė Kukės dhe aty shtabi i UĒK-sė na shpėrndau nėpėr disa reparte ushtarake. Mua me njė grup vullnetarėsh na caktuan tė shkojmė nė repartin e Helshanit (nė Has), ku si pėrgjegjės ishte kolonel Maliq Doēi.

PYETJE: Sa ushtarė kishte ky repart dhe cili ishte stafi komandues i tij?



SHAQIRI: Po, nė Helshan ishin mbi 700 ushtarė, tė vendosur nė dy objekte banimi, jo sa duhet tė rregulluara, por me kalimin e kohės u krijuan kushte mė tė mira. Pas shpalljes sė mobilizimit tė pėrgjithshėm nga SHP i UĒK-sė… u shtua numri i ushtarėve dhe i reparteve ushtarake, prandaj ato ditė nė repartin tonė erdhėn edhe katėr eprorė tė UĒK-sė, si: Bilall Syla, Shaban Musliu, Ilir Daka, Ibėr Elezi dhe Bashkim Lladrovci. Ndėrkohė, nė kėtė repart, stafit komandues do t“i bashkohen edhe pesė eprorė tė ushtrisė shqiptare, si: kolonel Spiro Butka, kolonel Arqileu dhe togerėt: Driton Durmishaj, Agim Sallaku dhe Ermir Begaj.

PYETJE: Po, ēfarė detyrash kishit ju?
SHAQIRI: Unė, fillimisht kryeja detyrat e njė ushtari, si gjithė ushtarėt tjerė dhe pėr komandant kisha eprorin Ibėr Elezi. Mirėpo njė ditė rastėsisht komandant Elezi mė pyeti nga vija dhe ēfarė profesioni kam dhe kur i tregova se vij nga Kumanova dhe me profesion jam ushtarak, ai mė tha se duhet tė lajmėrohem nė shtab. Nė mbrėmje u paraqita nė shatorrin ku ishte vendosur shtabi dhe pasi u intervistova nga eprori Shaban Musliu, u emėrova komandant i njė kompanie dhe me kėtė rast u bėra edhe anėtar i shtabit.

PYETJE: Ēfarė stėrvitjesh ushtarake kryheshin nė Helshan?
SHAQIRI: Nė repartin tonė kryheshin intensivisht: stėrvitjet taktike, sulmi dhe mbrojtja nė frontin e luftės, lėvizja e ushtarit nė fushė betejė, zėnia e pritave armikut, kalimi nėpėr fushat e minuara etj. Kėto pėrgatitje ushtarake ndikonin qė morali i ushtarėve tė jetė i lartė pėr luftė.

PYETJE: Derisa nė Helshan bėheshin kėto stėrvitje tė rregullta, nė Koshare kishte shpėrthyer fronti pėr thyerjen e kufirit shqiptaro-shqiptar. A keni dėrguar ushtarė nė frontin e Koshares?
SHAQIRI: Po, ndonėse Fronti i Koshares (qė me urdhėr tė SHP tė UĒK-sė, kishte shpėrthyer nė javėn e dytė tė prillit), ishte pjesė e gjithė operacionit ushtarak tė UĒK-sė qė zhvillohej pėrgjatė vijės kufitare, nė gjysmėn e dytė tė prillit me vendim tė komandės sonė, nė kėtė front janė dėrguar mbi 200 ushtarė tė pėrgatitur e tė pajisur mirė pėr luftė.

PYETJE: Dhe, pastaj si u zhvilluan ngjarjet nė zonėn tuaj?
SHAQIRI: Meqenėse pėr ēdo ditė shtohej numri i vullnetarėve, qė vinin nga vende tė ndryshme tė botės, nė fund tė prillit nga Helshani mbi 600 ushtarė u transferuan nė qendrėn e Akademisė Ushtarake - Skėnderbeu nė “Feken”. Atje kushtet pėr stėrvitje ishin shumė mė tė mira. Nė kėtė qendėr ushtarake kemi vazhduar me ushtrime taktike dhe kemi ndėrtuar njė infrastrukturė profesionale ushtarake tė UĒK-sė dhe nė kėtė drejtim kontribut tė veēantė kanė dhėnė stafi i komandės sė kėsaj akademie, nė krye me komandant Flamur Skraparlliun dhe kolonel Adriatikun.

PYETJE: Dihet mirėfilli se Brigada juaj ishte bartėse e frontit tė luftės nė Pashtrik, qė SHP i UĒK-sė e kishte koduar si Operacioni “Shigjeta”. A mund tė na thoni, se kur marshuat pėr Pashtrik dhe si u zhvilluan luftimet e kėtij operacioni?
SHAQIRI: Nė maj tė vitit 1999 me urdhėr tė shtabit, dy batalione tė brigadės sonė marshuan pėr nė Frontin e Pashtrikut, ndėrsa batalioni i tretė ka shkuar nė frontin e Koshares. Marshimi pėr nė Pashtrik ishte i vėshtirė, pėr shkak tė peshės me pajisje ushtarake qė kishim nė shpinė (30 kg) si dhe terrenit tė vėshtirė kodrinor… mirėpo falė pėrgatitjeve fizike dhe moralit tė lartė, tė gjitha i pėrballuam. Me tė arritur nė zonėn e luftimeve nė Pashtrik, menjėherė filluam pėrgatitjen e terrenit (hapjen e transheve, llogoreve…) pėr dislokimin e brigadės, ndonėse atje gjetėm disa njėsi ushtarake si dhe Batalionin “Atlantiku”.
Nė operacionin “Shigjeta”, pėrgjatė tėrė vijės sulmuese nė Pashtrik, u zhvilluan luftime tė pėrgjakshme dhe intensiteti mė i madh i luftimeve ishte nė fund tė majit dhe fillim tė qershorit 1999, kur njėsitė tona arritėn tė depėrtonin nė thellėsi tė pozicioneve serbe. Forcat serbe ndėrkohė kanė sjellė pėrforcime tė reja dhe kanė pėrdorur tėrė arsenalin e armatimit tė rėndė pėr ta pėrballuar sulmin tonė.

PYETJE: Ku ishin tė pozicionuara njėsitė e Brigadės suaj dhe si i pėrballuat kundėrsulmet e armikut?
SHAQIRI: Kundėrsulmet e forcave serbe i pėrballuam me sukses, falė moralit tė lartė tė ushtarėve tanė dhe angazhimit maksimal tė eprorėve tė Brigadės nė krye me komandantin Bilall Syla, i cili vazhdimisht ishte nė pozicionet e para, ku zhvilloheshin luftimet. Brigada jonė operonte nė maje tė Pashtrikut, nė njė terren mjaft tė vėshtirė dhe mbulonte 2 deri nė 3 km tė vijės sė frontit, ndėrsa nė krahun e djathtė dhe tė majtė tė njėsive tona, operonin njėsi tjera tė UĒK-sė me drejtime tė caktuara taktike, nga shtabi i operacionit “Shigjeta”. Vlen tė theksohet se gjatė kėtij operacioni nga Brigada jonė ranė dėshmorė 4 ushtarė, ndėrsa u plagosėn rreth 20 tė tjerė.

PYETJE: Kur pėrfundoi operacioni “Shigjeta” nė Pashtrik dhe ēfarė ndodhi pastaj?!
SHAQIRI: Luftimet nė Pashtrik kanė pėrfunduar menjėherė pas nėnshkrimit tė marrėveshjes sė Kumanovės (09.06.1999) dhe, kah mesi i qershorit me urdhėr tė shtabit tė operacionit “Shigjeta” tė gjitha njėsitė e Brigadės kanė marshuar nė drejtim tė Kosovės dhe pas njė rrugėtimi tė gjatė nėpėr bjeshkėt e Pashtrikut, kemi arritur nė njė fshat tė Hasit. Aty, kemi qėndruar njė natė dhe tė nesėrmen tė gjithė ushtarėt janė urdhėruar tė shkojnė nėpėr zonat operative tė UĒK-sė prej nga vinin ata, ndėrsa ne, eprorėt, udhėtuam pėr nė Drenicė, ku patėm njė takim me stafin e SHP tė UĒK-sė. Pas kėtij takimi, meqė nuk kisha pretendime tė vazhdoj jetėn ushtarake, mė 21 qershor 1999 bėra njė kėrkesė pėr demobilizim pranė Shtabit tė Pėrgjithshėm dhe u ktheva nė Gjermani, tek familja ime.

Shaqiri nė radhėt e UĒPMB-sė dhe tė UĒK-sė nė Maqedoni

PYETJE: Pas kthimit nė Gjermani, me ēfarė aktiviteti u morėt dhe si u kyēet nė radhėt e UĒPMB-sė?

SHAQIRI: Pas kthimit tim nė Gjermani me mirėkuptim tė shefit tė firmės ku punoja mė herėt, vazhdova punėn si shofer. Dhe punova deri nė momentin kur plasi lufta nė Kosovėn lindore nė “Luginė tė Preshevės”, tė udhėhequr nga UĒPMB-ja. Pėr tė financuar kėtė ushtri, nė Gjermani dhe gjithandej nėpėr shtetet perėndimore, LPK-ja formoi kėshillat pėr financimin e UĒPMB-s, nė krye me atdhetarin e devotshėm Haser Maliqi. Njė kėshill tė kėtij fondi e themeluam edhe nė Regensburg. Pas njė kohe, unė shpreha gatishmėrinė qė t“i bashkohem edhe fizikisht radhėve tė UĒPMB-sė dhe me ndihmėn e Haserit nė janar tė vitit 2001 nga Mynihu udhėtova pėr nė Shkup. Pėr t“u futur nė zonėn ku kontrollohej nga UĒPMB-ja kam kaluar nė Kosovė dhe prej Gjilanit jam futur nė Konēul, ku kam takuar komandant Haxhiun dhe Komandant Vullnetin me tė cilėt pastaj kam shkuar nė fshatin Dobrosinė. Aty jam sistemuar nė shtabin e UĒPMB-sė dhe gjatė tėrė kohės kam punuar sė bashku me komandant Danin.

PYETJE: Si ishte organizimi i UĒPMB-sė nė Dobrosinė dhe me ēfarė detyrash u ngarkuat nga shtabi?
SHAQIRI: Po organizimi ishte shumė i mirė, pėr faktin se nė UĒPMB ishin radhitur tashmė djemtė mė tė mirė, qė kishin fituar pėrvojė luftarake nė Kosovė. Nga shtabi u ngarkova qė tė merrem me stėrvitjen fizike dhe taktike-ushtarake tė ushtarėve si dhe me hapjen e pozicioneve tė reja nė pozitat strategjike tė UĒPMB-sė. Atė kohė jemi pėrballur thuaja se pėr ēdo ditė me forcat ushtarake serbe dhe me kėtė rast vlen tė pėrmenden luftimet e pėrgjakshme nė kodrėn e Lluēanit.

PYETJE: z. Shaqiri, akoma pa pėrfunduar lufta nė “Luginė tė Preshevės”, nė Tanush u paraqit Ushtria Ēlirimtare Kombėtare, si e pėrjetuat kėtė ngjarje?
SHAQIRI: Thėnė tė drejtėn nė atė moment kur dėgjova pėr paraqitjen e UĒK-sė nė Tanush jam habitur, sepse ende nuk kishim pėrfunduar punėn nė “Luginė tė Preshevės”. Mirėpo mė vonė do tė mėsoja shkaqet e vėrteta tė fillimit tė luftės nė Maqedoni. Tani pėr ēdo ditė vrisja mendjen pėr zhvillimet luftarake nė Maqedoni dhe kėtė gjė e vėrejti komandant Haxhiu dhe njė ditė mė thotė qė tė kaloj nė Kumanovė pėr t“iu bashkuar radhėve tė UĒK-sė.

PYETJE: Si u inkuadruat nė radhėt e UĒK-sė nė Maqedoni?

SHAQIRI: Po pa humbur kohė, unė nėpėrmjet njė lidhjeje shumė sekrete u futa nė Sllupēan dhe rashė nė kontakt me shtabin e UĒK-sė pėr komunėn e Likovės. Aty takova Fadil Nimanin - Komandant “Tigrin”, Sami Ukshinin – komandant “Sokolin” dhe Nazmi Beqirin (tash deputet nė Kuvendin e Maqedonisė).
Ato ditė meqė Shtabi i UĒK-sė nė Likovė e mė gjerė ishte duke u konsoliduar nė ēdo aspekt, unė shfrytėzova rastin tė vijė pėr disa ditė nė Gjermani, pėr t“i kryer disa punė qė kishin nevojė pėr mua.

PYETJE: Pastaj, u kthyet sėrish nė Maqedoni apo?
SHAQIRI: Po, po meqė unė isha nė kontakt tė vazhdueshėm me shtabin e UĒK-sė, pas disa ditėsh, pikėrisht mė 2 maj 1999 (atė ditė kur Komuna e Likovės u shpallė zonė e lirė) mė thėrrasin qė tė kthehem nė Maqedoni. Dhe pa humbur kohė, mė 3 maj nisem pėr Maqedoni dhe pas shumė peripecish tė vėshtira u futa nė fshatin tim tė lindjes nė Llojan. Fillimisht kontaktova me shtabin dhe aty u sistemova nė sektorin operativ. Puna ime konkrete ishte pėrcaktimi i pozicioneve, hapja e istikameve, ndėrtimi i bunkerėve dhe stėrvitja fizike e taktike e ushtarėve tė rinj.

PYETJE: Nė cilėn Brigadė tė UĒK-sė keni qenė i sistemuar dhe a keni pas ndonjė pozitė ushtarake?

SHAQIRI: Kam qenė anėtar i Shtabit tė Brigadės 113 Ismet Jashari “Kumanova” dhe mė 17 qershori 2001 jam emėruar shef i operativės tė kėsaj brigade. Komandant i Brigadės ishte Sami Ukshini – komandant “Sokoli”, kurse anėtarėt tjerė tė shtabit qenė: Gjeneral Maliq Ndrecaj, Sadullah Duraku, Hajrullah Misini (Shpati), Ulusi Beqiri, Komandant “Guri” etj. Zona e veprimit tė Brigadės sonė pėrfshinte terrenin prej Llojanit deri nė Nakushtak ku fillonte zona operuese e Brigadės 114. Gjatė kohės sė luftės kėtė zonė e kanė vizituar edhe drejtues tė SHP tė UĒK-sė Ali Ahmeti, Gėzim Ostreni, Fazli Veliu, Nazmi Beqiri etj.

PYETJE: z. Shaqiri nė zonėn operative tė Brigadės 113 janė zhvilluar disa beteja tė pėrgjakshme me forcat maqedone, siē janė: Beteja e Vaksincės, beteja e Sllupēanit, e Mateēit dhe mbi tė gjitha Beteja e pėrgjakshme e Haraqinės. Si janė zhvilluar kėto beteja?

SHAQIRI: Po ėshtė e vėrtetė se Brigada 113 ka marrė pjesė nė shumė beteja. Fillimisht dua t“ju them se mė 18 maj 2001 Brigada jonė ėshtė pėrballur me forcat maqedone, nė zonėn nė mes fshatit Llojan dhe Vaksincė, ku luftimet u zhvilluan edhe nė 100 m largėsi. Mė 25 maj, mbi 40 tanke e autoblinda tė forcave sllavo-maqedone sulmuan sėrish fshatrat: Vaksincė e Llojan dhe beteja mė e pėrgjakshme ishte nė Vaksincė. Atė ditė forcat e armikut pėrveē forcave tė motorizuara pėrdorėn edhe helikopterėt. Brigada 113 nė krye me Komandant “Tigrin” Fadil Nimanin rezistoi me tė gjitha forcat qė kishte nė dispozicion dhe kjo betejė zgjati 24 orė. Gjatė kėsaj beteje tė pėrgjakshme ranė dėshmorė komandant” Tigri”, dy ushtarė, njė civil dhe shumė tė tjerė u plagosėn.
Pas betejės sė Vaksincės forcat maqedone sulmuan Matēin. Nė kėtė betejė morėn pjesė tri kompani tė kėmbėsorisė dhe njėsia speciale e Brigadės 113, tė cilat ishin tė pėrgatitura fizikisht dhe tė pajisur mirė me armatime. Nė Mateē luftimet zgjatėn gjashtė ditė dhe gjatė kėtyre ditėve forcat tona duke e mbrojtur me ēdo ēmim popullatėn, forcave maqedone ia shkatėrruan njė tank, si dhe i shkaktuam dėme tjera ushtarake. Lufta nė Sllupqan zgjati dy muaj pa ndėrprerė dhe aty u zhvilluan shumė beteja. Sllupqani u shkatėrrua tėrėsisht, por populli heroik nė krye me UĒK-nė ia dolėn t“i mposhtin shumė herė forcat sllavo-maqedone.

PYETJE: Po, Beteja e Haraqinės?
SHAQIRI: Beteja e Haraqinės ėshtė njė kapitull i veēantė nė luftėn e lavdishme tė UĒK-sė. Mė 22 qershor 2001, pikėrisht nė orėn 4 tė mėngjesit, forcat maqedone filluan ta garantojnė Haraqinėn (nga tė gjitha anėt) me kalibra tė mėdha artilerike dhe raketore. Fshati u mbulua me gazra toksike. Forcat maqedone tentonin me ēdo kusht tė hynin nė fshat, mirėpo njėsitė tona ishin fortifikuar mirė nė pozicione dhe me asnjė ēmim nuk lejuan depėrtimin e forcave armike. Vlen tė theksohet se nė mbrojte tė Haraqinės ishte njė Batalion i Brigadės 113 dhe njėsia speciale e kėsaj brigade. Forcat maqedone pėr tė realizuar qėllimet e veta, pėrdorėn aeroplanė, helikopterė si dhe raketat tokė-tokė, tė cilat hapnin kratere deri nė 7-8 m thellėsi me diametėr 80 m². Gjatė betejės sė pėrgjakshme nė Haraqinė ranė dėshmorė shtatė ushtarė, ndėrsa 26 tė tjerė u plagosėn rėndė. Beteja nė Haraqinė zgjati tri ditė dhe pas tri ditėsh me urdhėr tė SHP tė UĒK-sė i kemi ndėrprerė luftimet. Pas ndėrprerjes sė luftimeve nė Haraqinė ka ardhur njė delegacion i NATO-s dhe OSBE-sė nė krye me diplomatin Piter Fejt pėr tė biseduar lidhur me gjendjen e krijuar. Nė bisedime, (qė zgjatėn dy ditė), pėrballė delegacionit ndėrkombėtar prej 12 vetash, nga pala jonė ishte: Komandant Hoxha, Kushtrimi, Qufa dhe unė si ushtarak. Pas bisedimeve tė gjata u mor vendimi qė njėsitė tona tė tėrhiqen nga Haraqina. Ky ishte edhe vendim i SHP tė UĒK-sė. Nga Haraqina u tėrhoqėm me 50 automjete amerikane dhe u vendosėm nė fshatin Nakushtak.

PYETJE: Dhe lufta nė Maqedoni pėrfundoi me nėnshkrimin e Marrėveshjes sė Ohrit?
SHAQIRI: Po, lufta nė Maqedoni pėrfundimisht mori fund me nėnshkrimin e marrėveshjes sė Ohrit. Derisa kjo marrėveshje u mirėprit nga popullata, thėnė realisht nga njė numėr i eprorėve dhe ushtarėve tė UĒK-sė ka pasur njė lloj skepticizmi nė kėtė drejtim. Marrėveshjes sė Ohrit i ka paraprirė demobilizimi i UĒK-sė dhe ky proces u zhvillua nė tri faza. Faza e fundit e demobilizimit u zhvillua mė 27.08.2001, ndėrsa unė u demobilizova mė 26.09.2001. Meqenėse nuk kisha pretendime pėr tė vazhduar karrierėn ushtarake apo politike, mė 28. 09. 2001 u ktheva tek familja ime nė Gjermani ku edhe sot jetoj e veproj nė kėtė vend.

Bisedoi: Sheradin BERISHA


marre nga, www.dervina.com

grepi
Mit Zitat antworten
  #20  
Vjetėr 02.06.2007, 18:31:00
zoguizi zoguizi ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 27.03.2006
Postime: 416
Standard

SI E BĖMĖ LUFTĖN NĖ PASHTRIK?!

Flet Bilall Syla, ish-eprori i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės



Intervistoi: Sheradin BERISHA

PĖRMBAJTJA

Kush ėshtė Bilall Syla?; Pėrhapja e luftės nga Sllovenia nė Kroaci pėr ne ishte njė alarm...; U keqtrajtova pamėshirshėm nga udbashėt serb...; Daljen e UĒK-sė nė skenė e kam pritur me entuziazėm tė jashtėzakonshėm; Nė fillim tė marsit 1999 ... i bashkohem radhėve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės; Pas shpalljes sė mobilizimit tė pėrgjithshėm, nga Qeveria e Pėrkohėshme dhe SHP i UĒK-sė (nė fund tė marsit 1999), u shtua numri i vullnetarėve.; Brigada “Feken” mori pjesė aktivisht nė operacionin ”Shigjeta”; Planin operativ tė operacionit ”Shigjeta” e ka pėrpiluar Ministria e Mbrojtjes dhe Shtabi i Pėrgjithshėm i UĒK-sė; Itinerari i njėsive tė UĒK-sė, pas pėrfundimit tė operacionit “Shigjeta”.


Bilall Syla?

Bilall Syla ka lindur mė 14 mars 1965 nė fshatin Gerbavc tė komunės sė Medvegjės. Nė vitin 1973 familja e tij shpėrngulet nė Prishtinė dhe Bilalli aty do ta kryen shkollėn fillore me sukses tė shkėlqyeshėm. Ndonėse kishte interesim tė madh pėr artin ushtarak, nė vitet 1980-1988 nė Beograd e kryen gjimnazin dhe akademinė ushtarake. Nga viti 1988 deri nė vitin 1991 shėrbeu nė Vėrrnik tė Sllovenisė nė brigadėn tankiste, ndėrsa pas shpėrthimit tė konfliktit nė Slloveni, mė 16 gusht 1991 dezerton nga APJ-ja dhe kthehet nė Kosovė. Nga vjeshta e vitit 1991 deri nė vitin 1993 si ushtarak merrė pjesė nė pėrgatitjen teorike dhe ushtarake tė tė rinjėve pėr luftė. Nė shtator tė vitit 1993 arrestohet nga UDB-a serbe dhe pas dhjetė muajve “lirohet “nga burgu, por jo edhe nga akuza. Pėr tė mos rėnė sėrish nė duart e UDB-ės, z.Syla largohet nga Kosova dhe emigron nė Gjermani. Atje ven kontakt me veprimtarė tė Lėvizjes Popullore tė Kosovės dhe pa u lodhur do tė punojė nė financimin e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Nė mars tė vitit 1999 do t“i bashkohet radhėve tė UĒK-sė dhe gjatė muajve mars – qershor “99 merrė pjesė nė stėrvitjen e vullnetarėve tė rinjė qė kishin ardhur nga perėndimi... si dhe duke qenė komandant i Brigadės “Feken” nė maj tė kėtij viti pėrfshihet aktivisht nė operacionin ”Shigjeta” tė pėrgatitur nga SHP i UĒK-sė.

***

Pėrhapja e luftės nga Sllovenia nė Kroaci pėr ne ishte njė alarm...

PASHTRIKU.ORG: Z.Bilall, pas konfliktit tė armarosur nė Slloveni (1991) ju do tė kėtheheni nė Kosovė. Cili ishte angazhimi juaj asokohe nė Kosovė?

Bilall SYLA: Derisa isha nė Slloveni e kisha tė qartė se Jugosllavia po shkonte drejtė shpėrbėrjes sė saj, prandaj gjithnjė mendoja se herėt a vonė njė luftė e armatosur ēlirimtare do tė zhvillohet edhe nė Kosovė. Meqė s“doja t“i shėrbeja “armatės jugosllave” e cila komandohej tashmė kryesisht nga eprorėt serbo-malazez, pa hezitim u largova nga radhėt e saj dhe u ktheva nė Kosovė. Me tu kthyer nė Kosovė, nė tetor 1991 rash nė kontakt me disa veprimtarė politik (ish tė burgosur) si me: Shemsi Veselin, Shukrie Rexhėn, Zijadin Hoxhėn, Fatmir Humollin... dhe pėr njė kohė tė shkurtė ne, nė Prishtinė dhe nė Besianė formuam disa grupe tė rinjėsh, tė cilėt fillimisht i pėrgatitėm nė aspektin teorik, ndėrsa mė vonė edhe praktikisht duke bėrė stėrvitje me armė. Me kėto stėrvitje kishim pėr qėllim edhe tė aftėsonim drejtues tė skuadrave (si njėsi tė para ushtarake), sepse pėrhapja e luftės nga Sllovenia nė Kroaci pėr ne ishte njė alarm, se duhet tė pėrgatiteshim pėr rrethana tė luftės. Nė verėn e vitit 1992 pėrmes Abedin Bytyqit njoftohem edhe me Hajzer Hajzerajn, i cili asokohe kishte nisur formimin e ”Ministrisė sė Mbrojtjes” por nė fakt unė s`kam pas ndonjė aktivitet nė kėtė ministri, pėr arsye se aty s“kishte gadishmėri pėr veprime konkrete dhe gjithmonė mė sugjeronin se duhet tė pres... pėr t“u angazhuar konkretisht!!

U keqtrajtova pamėshirshėm nga udbashėt serb...

PASHTRIKU.ORG: Dhe pėrkundėr kėtij sugjerimi ju do ta vazhdonit aktivitetin tuaj - apo...?

Bilall SYLA:Po pa dyshim...e kam vazhduar aktivitetin tim, deri sa u arrestova nga punėtorėt e sigurimit serb.

PASHTRIKU.ORG :Kur u arrestuat dhe si ka rrjedhur procesi hetues dhe ai gjyqėsor?

Bilall SYLA: Unė u arrestova mė 17 shtator 1993 nė fshatin Tupallė, derisa bėja njė vizitė familjare, ndėrkohė qė njė natė pėrpara, policia serbe e kishte bastisur shtėpinė time nė Prishtinė. Me kėtė rast kanė konfiskuar disa materiale dhe e kanė marrė peng babain tim me kusht qė t“ju dorėzohem. Por mua siē thash mė lartė mė arrestuan dhe mė sollėn nė burgun e Prishtinės. Dihet mirėfilli se nė gusht - shtator tė vitit 1993 pasoi njė fushatė e egėr burgosjesh tė veprimtarėve tė Lėvizjes Popullore tė Kosovės dhe pjesėtarėve tė tė ashtuquajturės ”ministri e mbrojtjes” gjithėandej Kosovės. Dhe nė Prishtinė, nė tė njėjtėn kohė zhilloheshin hetimet ndaj pjestarėve tė ”ministrisė...” dhe grupit tė LPK-sė prej nėntėmbdhjetė vetash.

Gjatė procesit hetimor, ashtu sikur tė tjerėt, u keqtrajtova pamėshirshėm nga udbashėt serb, dhe me kėtė rast madje pata marrė edhe lėndime tė rėnda trupore, sidomos nė kokė (kėtė e konfirmon edhe Amnesty-International nė raportin e shkurtit 1994). Pas 5 muajve, pikėrisht mė 11 shkurt 1994 mora aktakuzėn e ngritur nga zv.prokurori Jovica Jovanoviē dhe pėr ēudi mua mė kishin futur nė grupin e ministrisė, a nė tė vėrtet tėrė veprimtarinė e kisha kryer me pjesėtarėt e ”nėntėmbdhjetshes”, ku bėnin pjesė Shemsi Veseli, Ismet Mahmuti, Sali Salihu, Bajrush Xhemaili, Raif Ēela, Nehat Selimi, Hajredin Hyseni etj.

Kjo ka ndodhur, siē e kam kuptuar me vonė, pėr arsye se, meqė isha epror (toger) mė kanė futur nė grupin e “ministrisė” ku qenė pėrfshirė eprorė tė lartė tė ish-armatės jugosllave, siē ishin Hajzer Hajzeraj, Zaim Berisha, Haxhi Ferati, Ejup Dragaj,Agim Krasniqi, Ibush Kelmendi etj . Pavarėsisht nga kjo, mund tė them se kėto dy grupe edhe pse tė burgosur pėr tė njejtin qėllim, s“ kanė pas asnjė veprimtari tė pėrbashkėt.

Pas njė procesi gjyqėsor qė zgjati pėr afėr 2 muaj, mė 15 korrik `94 trupi gjykues i drejtuar nga Dragolub Zdravkoviq, mua, Heset Sahitin dhe Xhelil Ramėn na “liruan”, por jo edhe nga akuza e prezentuar nė gjykim.

Daljen e UĒK-sė nė skenė e kam pritur me entuziazėm tė jashtėzakonshėm...

PASHTRIKU.ORG: Pas daljes nga burgu qėndruat nė Kosovė, apo dolėt jashtė...?

Bilall SYLA: Ndonėse s“u lirova plotėsisht nga aktakuza, pėr t“i ikur arrestimit tė dytė, ndėrkohė vendosa tė largohem nga Kosova. Fillimisht kalova nė Shqipėri dhe pastaj emigrova nė Gjermani. Nė fillim kisha pak kontakte me bashkėatdhetarėt tanė atje, sepse kushtet e jetės nė tė ashtuquajturat ”hajme” ma impononin njė gjė tė tillė. Mirėpo mė vonė kur e fitova tė drejtėn e strehimit u njoftova me shumė veprimtarė tė Lėvizjes Popullore tė Kosovės, si me Fehmi Lladrovcin, Fazli Veliun, Abdullah Prapashtican, Jashar Salihun e shumė tė tjerė dhe natyrisht merrja pjesė nė tė gjitha manifestimet, demonstratat, tubimet me bashkėatdhetarėt, homazhet tek varrezat e Jusuf e Bardhosh Gėrvallės dhe Kadri Zekės nė Shtutgart,... qė organizoheshin nga Lėvizja popullore e Kosovės,...etj.


Bilall Syla me eprorėt tjerė nė Helshan

PASHTRIKU.ORG: Dihet mirėfilli se nė vitet 1993-1999 Ushtria Ēlirimtare e Kosovės do tė kryej dhjetra aksione kundėr forcave policore e ushtarake serbe... sė fundi pėrballen edhe frontalisht, ndėrsa mėrgata shqiptare ishte ajo qė e financoi kėtė ushtri tė lavdishme. Cili ishte angazhimi juaj nė kėtė drejtim?

Bilall SYLA: Daljen e UĒK-sė nė skenė e kam pritur me entuziazėm tė jashtėzakonshėm, pėr faktin se aksionet e kryera nga radhėt e saj e thyen “status quon”e krijuar nga ata qė druanin tė mos e ”provokojnė situatėn...” duke menduar se kishin ndėrtuar njė klimė demokratike nėn pushtimin serb. Aksionet e UĒK-sė gjithashtu kanė ngjallur edhe interesimin e bashkėsisė ndėrkomėtare pėr Kosovėn, dhe kjo do tė dėshmohet nė ngjarjet e mėvonshme.

Duke e ditur se rrita UĒK-ja kishte nevojė financiare, me kohė u angazhova nė fondin ”Vendlindja thėrret” qė grumbullonte mjete pėr te, madje pėr kėtė qėllim e formova edhe njė kėshillė tė kėtij fondi nė Vaihingen me rrethinė, (aty ku jetoja). Sė kėndejmi, qė nga fillimi i vitit 1998 e deri nė shkurt 1999, kam marrė pjesė nė dhjetra tubime me bashkėatdhetarėt tanė, tė organizuar nga Kėshilli Qėndror i Fondit ”Vendlindja Thėrret” pėr Baden Württemberg, tė cilėt i informonim pėr rrjedhat e luftės ēlirimtare nė Kosovė dhe nevojėn pėr ta ndihmuar financiarisht UCK-nė. Ofensivat e pėrgjakshme tė verės sė vitit 1998 dhe masakrat e shumta tė ushtrisė e policisė serbe, qė ushtronin ndaj popullatės sė pafajshme shqiptare, e qė kulminacioni i tyre do tė arrijė me masakrimin e mbi 40 mashkujve tė Reēakut (mė 15 janar 1999), pėrveēse nxitėn pėrfshirjen e bashkėsisė ndėrkombėtare e sidomos tė SHBA-ve, nė procesin e zgjidhjes sė ēėshtjes sonė, ku rezultoi me organizimin e konferencės sė Rambujesė, kėto ngjarje pėr mė tepėr tek unė ndikuan fuqishėm, pėr t“ju bashkuar radhėve tė UĒK-sė edhe fizikisht.

Nė fillim tė marsit 1999 ... i bashkohem radhėve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės

PASHTRIKU.ORG: Dhe ju a e braktisėt Gjermaninė, pėr t“ju bashkuar radhėve tė UĒK-sė...?

Bilall SYLA: Po pas krijimit tė kėtyre rrethanave unė mė nuk ndjehesha i qetė. Kėshtu qė vendosa pėrfundimisht t“i bashkohem radhėve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės - nė fillim tė marsit 1999.

Nė shkurt tė atij viti, takohem me kolegun tim Shaban Musliu, i cili qė nga fillimi i vitit 1998 ishte nė luftė dhe nė Gjermani kishte ardhur pėr t“i kryer disa punė. Ai mė informoi detalisht pėr rrjedhat e luftės sė UĒK-sė nė Kosovė dhe nevojėn e pėrfshirjes sė ushtarakėve nė radhėt e saj. Ndonėse ishim pėrgatitur pėr tė shkuar nė Kosovė, ato ditė kontaktuam edhe me Bashkim Lladrovcin, i cili ishte me qėndrim nė Belgjikė dhe pėrfundimisht nė fillim tė marsit, ne tė tre nga Zyrihu udhėtuam pėr nė Tiranė. Nė Tiranė, paraqitemi nė selinė e UĒK-sė dhe takohemi me Shaip Mujėn, Adem Grabovcin, Halim Krasniqin (vėllaun e Xhevė Krasniqit), Ramiz Lladrovcin etj. Aty do tė qėndrojmė njė javė dhe gjatė kėsaj kohe u informuam gjithėanshėm pėr ecurinė e zhvillimeve nė Kosovė si dhe morėm informacione tė duhura pėr detyrat tona, qė do t“i kryenim. Pas njė jave do tė udhėtojmė nė zonėn kufitare dhe u vendosėm nė fshatin Vlanė tė Hasit. Aty gjetėm njė qendėr tė vogėl stėrvitore e cila shėrbente pėr mobilizimin, pėrgatitjen dhe pėrcjelljen e luftėtarėve tė lirisė pėr nė Kosovė.

PASHTRIKU.ORG :Kush ju priti nė Vlanė?

Bilall SYLA: Nė Vlanė takuam Xheladin Gashin - Plakun, i cili ishte pėrgjegjės i armatimit nė atė zonė, ...por ndėrkohė do tė takohemi edhe me Azem Sylėn - ministrin e atėhershėm tė mbrojtjes. Me Plakun dhe Azem Sylėn biseduam gjerėsisht pėr organizimin tonė dhe u ngarkuam me detyra konkrete: gjetjen e rrugėve pėr t“u futur me armatim brenda nė Kosovė.

PASHTRIKU.ORG: Dhe ju do tė futeni nė Kosovė...?

Bilall SYLA: Jo..., ndryshuan planet pėr futjen tonė me ushtarė dhe armatim nė Kosovė. Kjo ndodhi pėr faktin se, nė gjysmėn e dytė tė marsit 1999 nė Tropojė: Azem Syla, Xheladin Gashi - Plaku dhe Shaban Musliu mbajtėn njė takim me Rrystem Berishėn - komandantin e Brigadės 138, qė operonte nė Koshare dhe aty pasi analizojnė gjendjen e krijuar pėrgjatė kufirit, ku forcat serbe kishin pėrqėndruar trupa tė mėdha ushtarake, merret vendimi pėr t“i koordinuar veprimet ushtarake rreth thyerjes sė kufirit shqiptaro - shqiptar. Dhe si rrjedhojė, pas kėtij takimi filluam stėrvitjet intenzive me ushtarėt e rinjė.


Qendra stėrvitore nė FEKEN

PASHTRIKU.ORG: Kush ishin eprorėt qė morėn pjesė nė stėrvitjen e ushtarėve nė Vlanė?

Bilall SYLA: Nė Vlanė ishim disa eprorė: unė, Shaban Musliu, Bashkim Lladrovci, Agim Haziri, Esat Krasniqi, Fadil Demiri etj. Ky stafė eprorėsh i pėrgatiti ushtarėt e rinjė, ashtu qė nė fillim tė prillit dėrguam grupin e parė prej 70 ushatrėsh nė frontin e Koshares, i cili kishte shpėrthyer mė 9 prill 1999 - me vendim tė ShP tė UĒK-sė.

Pas shpalljes sė mobilizimit tė pėrgjithshėm, nga Qeveria e Pėrkohėshme dhe

SHP i UĒK-sė (nė fund tė marsit 1999), u shtua numri i vullnetarėve..



PASHTRIKU.ORG: z.Syla, a kishte edhe qendra tjera stėrvitore, pėrveē stėrvitores nė Vlanė?

Bilall SYLA: Po, pas shpalljes sė mobilizimit tė pėrgjithshėm, nga Qeveria e Pėrkohėshme dhe SHP i UĒK-sė (nė fund tė marsit 1999), u shtua numri i vullnetarėve, kėshtu qė me kohė u hapėn edhe disa qendra tė reja stėrvitore, si nė: Burrel, Kolsh, Dukagjin, Kalimash, Helshan (afėr Krumės)...dhe sė fundi edhe nė “Feken” nė qendrėn e Akademisė Ushtarake ”Skėnderbeu” nė malet e Dajtit.

PASHTRIKU.ORG: Po, si rrodhėn ngjarjet pas shpalljes sė mobilizimit tė pėrgjithshėm...?

Bilall SYLA: Nė fillim tė prillit, meqė nė Helshan u rritė numri i ushtarėve, mua, Bashkim Lladrovcin dhe Ibėr Elezajn na caktuan qė tė shkojmė nė kėtė qendėr stėrvitore, komandant i sė cilės ishte koloneli Maliq Doēi. Ndėrkohė nė Helshan do tė na bashkohen edhe disa eprorė tė tjerė tė ushtrisė shqiptare si: kolonel Spiro Butka, kolonel Arqileu dhe togerėt: Agim Sallaku, Ermir Begaj dhe Dritan Durmishi.

Ky stafė komandues dha kontribut tė madh nė aftėsimin fizikė e luftarak tė rreth 1000 vullnetarėve, qė kishin ardhur nga anė tė ndryshme tė trojeve shqiptare dhe nga shumė vende tė botės perėndimore. Nė mesin e vullnetarėve ishte edhe eprori Ibrahim Shaqiri nga fshati Llojan i Kumanovės, i cili na u bashkua nė stėrvitjen e ushtarėve. Nė fillim kushtet e pėrgjithshme nė qendrėn stėrvitore ndonėse nuk ishin tė mira, ato do tė pėrmirėsohen dukshėm pas vizitave qė i bėnė kėsaj qendre, disa anėtarė tė SHP tė UĒK-sė.

PASHTRIKU.ORG: Kush e koordinonte aktivitetin e komandave pėrkatėse nėpėr qendrat stėrvitore?

Bilall SYLA: Ministria e Mbrojtjes e Qeverisė sė Pėrkohshme tė Kosovės dhe Shtabi i Pėrgjithshėm i UĒK-sė. Qendrėn tonė e kanė vizituar disa herė eprorėt e SHP tė UĒK-sė: Fatmir Limaj, Bislim Zyrapi, Musa Jashari, Rifat Sylejmani, Fadil Zejnullahu, Enver Rrustemi, Nexhmidin Kastrati etj, madje edhe gjenerali i ushtrisė shqiptare Kudusi Lama - Komandant i Divizionit tė Kukėsit,i cili ka merita tė jashtėzakoshme nė koordinimin e aktiviteteve ushtarake nė gjithė zonėn kufitare.

PASHTRIKU.ORG: Pas thyerjes sė kufirit nė Koshare, a keni dėrguar ushtarė tjerė nė vijat e frontit ku zhvilloheshin luftime tė pėrgjakshme?

Bilall SYLA: Meqenėse fronti i Koshares ishte pjesė e operacionit tė pėrgjithshėm, qė zhvillohej nė gjithė zonėn kufitare, ishte obligim i qendrave stėrvitore qė tė dėrgojnė ushtarė atje. Prandaj kah mesi i prillit 1999 nga qendra stėrvitore e Helshanit pėr nė Koshare kemi dėrguar edhe 204 ushtarė tė stėrvitur mirė, ndonėse interesimi pėr tė shkuar nė front ishte shumė i madh. Nė pėrcjellje tė ushtarėve ishim: Maliq Doēi, unė, Alush Shala dhe Shaban Musliu dhe nė fshatin Papaj tė Tropojės ushtarėt ia dorėzuam eprorit Nasim Haradinaj.

Brigada “Feken” mori pjesė aktivisht nė operacionin”Shigjeta”

PASHTRIKU.ORG: Dhe pastaj...si u zhvilluan ngjarjet?

Bilall SYLA: Nė fund tė prillit nga Helshani rreth 650 ushtarė i transferuam nė qendrėn stėrvitore tė akademisė ushtarake “Skėnderbeu” nė Feken, ku kushtet pėr stėrvitje ishin mė tė mira. Nė kėtė qendėr gjetėm edhe qindra ushtarė - vullnetarė, tė cilėt ato ditė kishin ardhur nga disa vende tė Evropės perėndimore, por kishte edhe nga Shqipėria. Nė kuadėr tė konsolidimit tė komandės ushtarake nga Shtabi i Pėrgjithshėm i UĒK-sė u emrova komandant i gjithė efektivit tė UCK-sė nė kėtė qendėr stėrvitore. Ndėrkohė, stafi komandues bėri edhe strukturimin ushtarak dhe formuam njė brigadė me tre batalione, e cila do tė merrte pjesė aktivisht nė operacionin “Shigjeta” qė do tė zhvillohet nė malet e Pashtrikut. Me kėtė rast Brigadės ia dhamė emrin e qendrės stėrvitore ”Feken”. Nė radhėt e brigadės kishim edhe vullnetarė gjermanė, anglezė, njė sllovake e cila ishte e martuar me njė shqiptar etj. Nė “Feken”, stėrvitjet ushtarake (ushtrimet taktike dhe gjuajtjet luftarake me armėt personale dhe ato tė pėrbashkėta) planifikoheshin, udhėhiqeshin dhe realizoheshin drejtpėrdrejtė nga eprorėt e akademisė. Dhe kontribut tė madh nė mbarėvajtjen e kėtyre stėrvitjeve, ka dhėnė padyshim edhe komandanti i akademisė z.Flamur Skarparlliu me tėrė stafin drejtues tė tij.

PASHTRIKU.ORG: Ndonėse asokohe nė Shqipėri ishin tė pėrqėndruar edhe shumė ekspetė ushtarak tė NATO-s, a kishit kontakte mė pjestarė tė saj?

Bilall SYLA: Po, kemi pasur. Me kėtė rast dua tė pėrkujtojė njė vizitė, qė ato ditė na bėnė atashtė ushtarake tė SHBA-ve dhe tė Anglisė. Gjatė qėndrimit tė tyre nė qendėr, ne bėmė njė demonstrim ushtarak me emrin ”togu kėmbėsorik nė sulmė” dhe nga ky demonstrim yni u ndanė shumė tė kėnaqur...madje nė shenjė admirimi, para nesh deklaruan se: ”sikur ta kishim moralin e lartė tuajin pėr luftė, me armatimin tonė modern qė kemi do tė arrinim deri nė Beograd”.

PASHTRIKU.ORG: z.Bilall, dihet mirėfilli se mė 25 maj 1999 nė kėtė qendėr stėrvitore do tė organizohet edhe ceremonia e dhėnjes sė betimit. A mund tė na thoni si u zhvillua kjo ceremoni?

Bilall SYLA: Njė nga ngjarjet mė mbresėlėnėse pėr mua dhe gjithė efektivin ushtarakė tė UĒK-sė, ishte padyshim dhėnja e betimit. Atė ditė maji betimin e dhanė 1180 ushtarė. Nė kėtė ceremoni pėrveē dhjetra prindėrve tė ushtarėve, morėn pjesė pėrfaqėsues tė SHP tė UĒK-sė dhe tė strukturave shtetėrore tė Shqipėrisė: Jakup Krasniqi, Sabit Brokaj, Xhavit Haliti, Raif Gashi e shumė tė tjerė.

Planin operativ tė operacionit ”Shigjeta” e ka pėrpiluar Ministria e Mbrojtjes dhe Shtabi i Pėrgjithshėm i UĒK-sė

PASHTRIKU.ORG: Mė lartė theksuat se Brigada ”Feken” ka marrė pjesė nė operacionin “Shigjeta”. A mund tė na thoni se, kush e pėrpiloi planin e operacionit ”Shigjeta” dhe si u zhvillua ky operacion pėrgjithėsisht?

Bilall SYLA: Planin operativ tė operacionit ”Shigjeta” e ka pėrpiluar Ministria e Mbrojtjes dhe Shtabi i Pėrgjithshėm i UĒK-sė me qėllim tė thyerjes sė forcave tė shumta serbe qė ishin pėrqėndruar nė zonėn kufitare dhe depėrtimin tonė nė drejtime tė caktuara nė thellėsi tė Kosovės, pėr t“u lidhur pastaj me njėsitė e UĒK-sė qė operonin nė Zonėn Operative tė Dukagjinit dhe nė Zonėn Operative tė Pashtrikut, tė cilat kishin shumė nevojė pėr ushtarė dhe armatim.

PASHTRIKU.ORG: Si u zhvillua operacioni “Shigjeta” ?

BILALL SYLA: Pasi dhamė betimin, me urdhėr tė SHP tė UĒK-sė batalioni i parė dhe i dytė i Brigadės “Fekeni” me gjithė efektivin e saj do tė marshojė nė drejtim tė Pashtrikut, ndėrsa batalioni i 3 i kėsaj brigade nėn komandėn e Bashkim Lladrovcit do tė marshojė si pėrforcim nė frontin e Koshares. Nė bjeshkėt e larta tė Pashtrikut arritėm mbas njė marshimi tė gjatė e tė mundimshėm nė drejtimin: Mali i Dajtit - Malėsi e vermut – Helshanė (Krumė) – Cahan - Maja e Pashtrikut, me komplet paisjet ushtarake qė kishim. Detyrėn luftarake tė Brigadės ”Feken” nė Cahan e pranova nga komandanti Nexhmedin Kastrati, ndėrsa aty ishin edhe eprorėt: Musa Jashari, Rifat Sylejmani, Enver Rrystemi etj.

-Nė kuadėr tė Operacionit, njėsitė e brigadės ”Feken” ishin caktuar tė operonin nė Drejtimin e dytė Taktik (D2T) ku njė ditė pėrpara nė kėtė zonė ishte futur nė luftime me armikun, njėsia e ashtuquajtur “Taktik Force - 0” (TF-0) e komanduar nga eprori Fadil Zejnullahu dhe njė pjesė e Brigadės 126 e Hasit.

-Nė krahun e majtė, nė drejtim tė “qafės sė mullarit” (D3T) operonte batalioni ”Atlantiku” nėn komandėn e Hysni Sylės, ndėrsa nė vijim mbi fshatin Nikoliq ishte njėsiti tjetėr nėn komandėn e Binak Gashit.

-Nė krahun e djathtė nė drejtim tė fshatrave tė Hasit tė Thatė dhe pėrgjatė Drinit tė Bardhė (D1T e D4T) operonin njėsitė ushtarake tė komanduara nga Kemail Shaqiri dhe Ruzhdi Saramati.

Me kėtė rast vlen tė theksohet, se ne operacionin “Shigjeta” ka marrė pjesė edhe efektivi i Divizionit tė Kukėsit, i cili ka vėnė nė dispozicion tėrė arsenalin ushtarak.

Brigada jonė pra, ka operuar nė qendėr tė forcave tona, pikėrisht nė majėn e Pashtrikut dhe ka mbuluar 3 km tė vijės sulmuese. Atje tereni ishte jashtėzakonisht i vėshtirė, i zhveshur nga malet e me thyerje tė thella tė terenit, ēka e vėshtirėsonte lėvizjen tonė, furnizimin, por edhe bartjen e tė plagosurve gjatė luftimeve. Megjithatė forcat e UĒK-sė nė fund tė majit 1999 patėn pėrparime dhe u futėn disa kilometra nė thellėsi tė territorit, ku operonin forcat serbe. Mirėpo, mbas kėsaj, armiku shumė shpejt solli pėrforcime tė reja nga forcat elite parashutiste tė Brigadės 549 tė korpusit tė Prishtinės si dhe aktivizoi helikopterė tė shumtė pėr tė pėrballuar situatėn. Madje ajo pėrdori edhe artilerinė e rėndė duke gjuajtur shpesh herė edhe predha me helme kimike, por fatmirėsisht pėr shkak tė lartėsisė mbidetare (1990 m) era e barte shpejt helmin ashtu qė ne nuk patėm pasoja. Nė fillim tė qershorit, pas konsolidimit tė forcave tona, ndėrmorėm njė seri sulmesh tė rrufeshme kundėr forcave serbe, pėr tė qėndruar nė pozicionet e marra. Gjatė luftimeve tė pėrditshme nė Pashtrik kemi pasur njė bashkėpunim dhe koordinim tė veprimeve edhe me forcat e NATO-s, ku nė shumė raste ua kemi dhėnė koordinatat identifikuese pėr babmardimin e pozicioneve serbe nga ajri, ndėrkohė qė njėsitė tona sulmonin vazhdimisht nga toka.

PASHTRIKU.ORG: Dhe pas njė lufte tė pėrgjakshme pėrgjatė tėrė vijės sė kufirit, mė 9 qershor 1999 forcat pushtuese serbe kapitullojnė me nėnshkrimin e marrėveshjes tekniko - ushtarake nė Kumanovė. A pati luftime pas kėsaj marrėveshje...?

Bilall SYLA: Me nėnshkrimin e marrėveshjes sė Kumanovės ra intensiteti i luftimeve, por megjithatė akoma kishte gjuajtje sporadike nga forcat serbe, dhe kėtė e bėnin, tani jo se donin tė rezistonin, por nga frika se si do tė tėrhiqeshin mbrapa pėr nė Serbi.

PASHTRIKU.ORG: Sa ishte numri i tė rėnėve dėshmorė gjatė kėtij operacioni ?

Bilall SYLA: Po nė kėtė operacion ranė dėshmorė shumė ushtarė. Vetėm nga brigada ime gjatė operacionit ”Shigjeta” nė altarin e lirisė ranė pesė ushtarė: Florim Rushiti, Avdi Xhaēku, Lulzim Llugiqi, Bedri Gashi qė tė katėr nė Pashtrik, ndėrsa Fatmir Ratkoceri ra dėshmorė nė frontin e Koshares.

Itinerari i njėsive tė UĒK-sė, pas pėrfundimit tė operacionit “Shigjeta”

PASHTRIKU.ORG: Po...pas pėrfundimit tė operacionit “Shigjeta”, cili ishte itinerari i njėsive tė UĒK-sė?

Bilall SYLA: Pas pėrfundimit tė plotė tė luftimeve, ne organizuam homazhe tek varrezat e deshmorėve, dhe mė pastaj me urdhėr tė komandės sė operacionit, mė 16 qershor 1999 gjithė efektivi i brigadės marshuam pėr nė Kosovė nė drejtimin: Kushnin - Rogovė e Hasit. Njė natė kemi fjetur nė shkollėn e fshatit Rogovė dhe tė nesėrmen sipas planit, rreth 700 ushtarė u transferuan nė zona tė ndryshme operative tė UĒK-sė, sipas pėrkatėsive teritoriale tė ushtarėve. Ndėrkohė eprorėt e Brigadės: Dritan Durmishi, unė, Ermir Begaj, Ibrahim Shaqiri, Rrahim Bekteshi dhe Florim Balaj udhtuam pėr nė Kleēkė dhe nė selin e Shtabit tė Pėrgjithshėm tė UĒK-sė u takuam me komandantin e shtabit Agim Ēekun. Nė kėtė takim komkandantin Ēeku e informuam hollėsisht pėr rrjedhat e pėrgjithshme tė operacionit ”Shigjeta” dhe nga aty dolėm me detyra tė reja, tanimė nė rrethana paqe. Unė meqė isha nga Prishtina u transferova nė Zonėn Operative tė Llapit, mirėpo pas njė kohe, pėr shkaqe familjare u demobilizova dhe u ktheva nė Gjermani.

PASHTRIKU.ORG: Cili ishte angazhimi juaj, pasluftės nė Gjermani?

Bilall SYLA: Pas luftės, duke e parė neglizhencėn e institucioneve tė Kosovės, pėr t“i ndihmuar familjet e dėshmorėve dhe invalidėt e luftės, nė Gjermani nuk ndejta duarkryq. Pėrkundrazi, sė bashku me njė grup shokėsh organizuam disa herė aksione humanitare dhe ju ndihmuam familjeve tė atyre qė dhanė bijtė dhe bijat pėr lirinė e Kosovės. Ndihmat materiale i kemi dėrguar nė Prizren, Dardanė, Ferizaj, Prishtinė etj. Tani sė fundi kemi grumbulluar 1600 € dhe i ndihmuam 5 familje tė dėshmorėve. Besoi se aksione tė ngjashme do tė organizojmė edhe nė tė ardhmen.

(www.pashtriku.org – 01.06.2007)


Moderatori: admin1
:: Shkruar me: 01-06-2007 nė orėn 05-32


E botume te webi
http://lajme.dervina.com/?sherbimi=l...=1261-2375:361
Mit Zitat antworten
  #21  
Vjetėr 04.06.2007, 01:54:00
Benutzerbild von gentelmeni
gentelmeni gentelmeni ėshtė jashtė linje
me pervojė
 
Anetar prej: 19.06.2001
Postime: 4,766
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek gentelmeni
Standard

Ne Boletin iu ngrit para disa dite edhe Permendorja Deshmorit Safet Boletinit.

Jam krenar qe e njoha dhe ishte trim mbi trima.
Me duket qe akoma po ia shohe xhaketen e gjelbert me te cilen me mbuloi dhe ne te kishte shenjen e tigrit.
Ai ishte me te vertet nje tiger.

Lavdi i Qofte
Mit Zitat antworten
Pergjigje

favorit leximi

Opcionet e temes
Pamje

Rregullorja
Nuk lejoheni tė krijoni tema tė reja.
Nuk lejoheni tė pergjigjeni nė shkresa.
Nuk lejoheni tė ngarkoni shtojca.
Nuk lejoheni tė editoni shkresat tuaja.

BB-Code ėshtė an.
Fytyrat janė Hapur
[IMG] Codi ėshtė an.
HTML-Code ėshtė jo aktiv.
Shko te


Koha nė GMT +1. Tani ėshtė ora 00:14:59.


Mundėsuar nga: vBulletin Versioni 3.7.4 (Albanian-Shqip)
©2000 - 2014, Jelsoft Enterprises Ltd. ( Albamatrix.com )

Te gjitha te drejtat jane te rezervuara!
Ndalohet kopjimi dhe shumefishimi i permbatjes se ketij forumi ne cdo medium!

Alle Rechte vorbehalten.
Vervielfältigung im Ganzen oder in Teilen ist ohne ausdrückliche Genehmigung von AlbamatriX GbR jeglicher Form auf jedem Medium verboten.