PDA

Braktis arkiven dhe shih kėtė faqe nė dizajn standard : Masakra e reēakut qė tmerroi botėn


zoguizi
14.01.2009, 22:40:27
Me rastin e dhjetė vjetorit tė masakrės sė Reēaku

MASAKRA E REĒAKUT QĖ TMERROI BOTĖN

· „Nga ajo qė pash nuk ngurroj tė pėrshkruaj ndodhinė si masakėr dhe krim kundėr njerėzimit (!) …kjo ėshtė ngjarja mė trishtuese nė jetėn time…“ - kėshtu pat deklaruar para gazetarėve ambasadori amerikan William Woker, ish-shefi i misionit verifikues tė OSBE-sė nė Kosovė, mė 16 janar 1999, vetėm njė ditė pas ekzekutimit dhe masakrimit tė 45 civilėve shqiptarė nė fshatin Reēak tė Shtimjes.

( Kliko: Fotomasakra nė Reēak )

http://www.beepworld.de/members/pashtriku/masakrarecakut.htm

Shkruan: Sheradin Berisha


Si ndodhi rrethimi dhe ekzekutimi i burrave tė Reēakut
mė 15 janar 1999

Nė orėt e hershme tė mėngjesit tė datės 15 janar 1999, ashtu siē ishte planifikuar nė Beograd, fshati Reēak u zgjua i rrethuar nga formacionet e policisė speciale, militare dhe paramilitare serbe tė shoqėruar edhe me mjete tė shumta tė motorizuara. Sipas dėshmitarėve qė kanė mbijetuar krimin, aty rreth orės 6.30 minuta forcat serbe me artileri tė rėndė kanė filluar tė granatojnė fshatin, prej vendeve tė quajtura „Pishat“, „Gėshtenjat“, „Rrasa e Ēallakut“ dhe nga „Ēesta“ pėrmbi Reēak. Pas ndėrprejes sė granatimeve forcat kriminale serbe janė futur nė fshat dhe kanė filluar bastisjet shtėpi pėr shtėpi. Nė kėto momente mjaftė tė rėnda, fshatarėt janė pėrpjekur tė largohen nga fshati apo tė gjejn njė vendstrehim mė tė sigurt, por rrethimi i hekurt e ka bėrė tė pamundur njė gjė tė tillė.

Forcat policore serbe qė ishin futur pėrmes rrugės kryesore tė fshatit kishin arrestuar nė oborrin e shtėpisė (afėr xhamisė) Banush Azem Kamberin, ndėrsa familja e tij pak kohė mė herėt kishte braktisur shtėpinė. Forcat kriminale, Banushin pasi e maltretojnė fizikisht e ekzekutojnė me rafale automatiku nė oborrin e fqiut tė tij Rashit Rashiti. Kėta barbarė tė mesjetės, nuk e lėnė me kaq, pas ekzekutimit Banushit ia kėpusin edhe kokėn, e cila nuk ėshtė gjetur dot nė vendin e krimit. ( Shikoni kufomėn e Banushit pa kokė KETU ) Formacionet kriminale, nė tė cilat janė radhitur edhe serbėt lokalė, nė kėtė operacion shfarosės nuk lanė vend nė fshat pa kontrolluar, djegur e shkatėrruar.

Drama me e tmerrshme nė kėtė ditė, pėr banorėt e Reēakut u zhvillua nė shtėpinė e Sadik Osmanit. Qysh nė orėt e para tė mėngjesit ishin tubuar shumė familje nė podrumin e shtėpisė dhe nė ahurin e lopėve tė tij pėr t“u mbrojtur nga granatimet e artilerisė sė rėndė. Kriminelėt pasi kishin hetuar strehimin e banorėve tė fshatit nė kėtė shtėpi, fillimisht nga largėsia prej shtėpisė sė Ragip Jahir Bajramit dhe shitores sė Lutės (siē e quajn fshatarėt) gjuajnė me armė tė kalibreve tė ndryshme dhe nė kėtė moment vrasin plakun Nazmi Nuha dhe mė pastaj hidhen nė sulm, rrethojnė shtėpinė e Sadikut dhe futen nė oborr.

Dėshmitarėt okular: Ramė Nesret Shabani dhe Sadie Ramadani, nga kjo ditė tragjike rikujtojnė: “ Rreth orės 8:30, jemi tubuar nė bodrum tė shtėpisė sė Sadik Osmanit, pėr t“u mbrojtur nga granatimet. Aty kanė qenė rreth 30 gra me fėmijė, kurse prej meshkujve ishin Sadik Osmani, Ramė Nesret Shabani, Mufail Hajrizi, Burim Osmani dhe disa djemė tė rinj. Ndėrsa burrat tjerė, rreth 30 veta, kanė qenė tė vendosur nė ahurin e lopėve tė Sadik Osmanit. Fillimisht policia serbe i ka nxjerrė jashtė nga ahuri burrat dhe mandej ka ardhur njė polic i maskuar dhe ka hapur derėn e bodrumit, ka kėqyr brenda dhe ka dalė jashtė.

Ndėrkohė, ka ardhur komandanti i policisė sė Shtimjes dhe e ka pyetur policin e maskuar:

- “Ēka ka kėtu brenda?“.

- Polici i pėrgjigjet: “Gra dhe fėmijė“.

- Komandanti ia kthen: “Pse po gėnjen? Kėtu paska edhe burra“.

Na kanė nxjerrė nė oborr dhe na i kanė marrė letėrnjoftimet…, ndėrsa gratė dhe fėmijtė i kanė mbyllur me dry (ēelės) nė bodrum.


Ndėrkaq dėshmitari Bilall Sadri Avdiu, i cili ka qenė i strehuar nė ahurin e lopėve thotė:

- ” Dy tre policė e ēelėn derėn e ahurit…dhe thanė: ”Ima ovde mnogo irredentista, majko im jebem” (Kėtu ka shumė irrredentistė, he nėnėn ja u qivsha).

- Na urdhėruan tė dalim pėrjashtė me duart pėrpjet, dhe kur dolėm pėrjashtė ata kishin qenė shumė - 30 deri nė 40 policė tė renditur prej kodre, krejt tė armatosur deri nė dhėmbė e tė mėdhenj, disa me maska e disa pa to”. I kanė tubuar nė oborr dhe ia kanė marrė letėrnjoftimet e dokumentet tjera.

Nė oborrin e Sadikut nė kėtė moment kritik ishin kėta mashkuj: ”Hakip Imer Hakipi, Ahmet Izet Jakupi, Esheref Halim Jakupi, Lutfi Hasan Bilalli, Sadik Xhemė Osmani, Jashar Milaim Salihu, Njazi Sherif Zymberi, Shyqeri Ismajl Syla, Haqif Hysenaj nga fshati Petrovė, Muhamet Faik Syla, Fatmir Faik Ramadani, Murtez Ramiz Imeri, Mehmet Qerim Jakupi, Muhamet Hafiz Mustafa, Shukri Milaim Salihu, Sheremet Shyqeri Syla, Mufail Mehdi Hajrizi, Bujar Hanafi Hajrizi, Salih Faik Ramadani, Nexhat Faik Ramadani, Xheladin Ahmet Jakupi, Raif Milaim Salihu, Ragip Jahir Bajrami, Bajrush Nesret Shabani, Bilall Bilalli, Ramė Nesret Shabani, dhe Nesret Shabani.

Sipas dėshmitarėve qė kanė mbetur gjallė, kriminelėt serbė pasi i kanė legjitimuar burrat e zėnė, i kanė shtri pėr toke dhe kanė filluar t“i rrahin mizorisht duke pėrdorur kondakėt e armėve, shqelmat, dru, zinxhirė dhe gjėsende tjera tė forta. Gjatė rrahjeve nė oborrin e Sadikut, dėgjohej gjėma dhe britmat e burrave, ndėrsa nė bodrum qanin e lemeritnin gratė e fėmijtė e mbyllur nė ēelės.

Pas kėsaj drame tmerruese, kriminelėt sipas skenarit tė pėrgatitur mė herėt kalojnė nė fazėn e dytė tė veprimit. Dėshmitarėt gjatė rrahjeve brutale nė oborrin e shtėpisė sė Sadik Osmanit kanė dėgjuar njė komunikim me radiolidhje tė drejtuesve tė kėtij oprecioni. Pas njė orė e gjysmė rrahjesh pėr vdekje, dikur nė mesditė, kėta burra i marrin dhe nė rresht (kolon) pėr njė i nisin nė drejtim tė malit dhe te ”Gropa e Bebushit” ndalohen nga njėsitė tjera kriminale serbe, me tė cilėt pak kohė mė parė nga oborri i Sadikut ėshtė biseduar nė radiolidhje.

Pikėrisht nė rrugicėn e “Gropės sė Bebushit” ashtu siē kanė qenė duke ecur nė kolonė, njėsitė kriminale serbe me rafale automatiku nga afėr i ekzekutojnė pamėshirshėm 24 burra, ndėrsa me kėtė rast (meqė ishin tė fundit nė kolonė) arrijnė tė shpėtojnė: Ramė Shabani, Bilall Bilalli, Nesret Shabani, Ali Qazimi dhe Immer Imeri.

Kush u ekzekutua - masakrua mė 15 janar 1999 nė Reēak?

Mė 15 Janar 1999, nė kėtė ditė tė kobshme, nė Reēak u vranė e u masakruan barbarisht 45 shqiptarė tė paarmatosur, nė mesin e tė cilėve ishte edhe njė grua.

1. Lute ASLLANI
2. Banush AZEMI
3. Ragip BAJRAMI
4. Halim BEQIRI
5. Rizah BEQIRI
6. Zenel BEQIRI
7. Lutfi BILALLI
8. Ajet EMINI
9. Bujar HAJRIZI
10. Myfail HAJRIZI
11. Skėnder HALILI
12. Haqif HYSENAJ
13. Hajriz IBRAHIMI
14. Hakip IMERI
15. Murtez IMERI
16. Nazmi IMERI
17. Mehė ISMAJLI
18. Muhamet ISMAJI
19. Ahmet JAKUPI
20. Eshref JAKUPI
21. Hajriz JAKUPI
22. Mehmet JAKUPI
23. Xhelal JAKUPI
24. Jashar JASHARI
25. Raif JASHARI
26. Shukri JASHARI
27. Fatmir LIMANI
28. Nexhat LIMANI
29. Salif LIMANI
30. Bajram MEHMETI
31. Hanumshah MEHMETI
32.Arif METUSHI
33. Haki METUSHI
34. Ahmet MUSTAFA
35. Asllan MUSTAFA
36. Muhamet MUSTAFA
37. Sadik OSMANI
38. Jashar SALIHU
39. Shukri SALIHU
40. Bajrush SHABANI
41. Ahmet SMAJLAJ
42. Sheremet SYLA
43. Shyqėri SYLA
44. Bajram XHELADINI
45. Njazi ZYMERI

Woker: „Nga ajo qė pash nuk ngurroj tė pėrshkruaj ndodhinė
si masakėr dhe krim kundėr njerėzimit (!)“

Tė nesėrmen, mė 16 janar aty rreth orės 13:30 minuta nė Reēak do tė shkojė ish-shefi i misionit tė OSBE-sė z. William Woker, pėr tė parė nga afėr kėtė ngjarje tė tmerrshme kriminale. z.Woker pasi vizitojė fshatin u ngjitė lartė te Gropa e Bebushit dhe derisa po i afrohej luginės sė ngushtė u tmerruar kur i pa kufomat e tre mashkujve tė moshuar dhe nė kėto momente deklaroi: “Pėr nga pamja duket si ekzekutim. Duket se njerėzit pa kurrfarė vlere pėr jetėt e njerėzve kanė vrarė kėta njerėz, qė mua me duken si bujq, si punėtorė, si fshatarė, qė definitivisht nuk kanė merituar tė vdesin kėshtu..“

Mė pastaj z. Woker vazhdoi rrugėn drejt luginės sė vdekjes, ku po qėndronin tė shtrirė me duar tė shtangur e trupa tė sakatosura kufomat tjera tė civilėve tė ekezekutuar barbarisht. „T“i shohėsh kufomat kėshtu me fytyra tė shkatėrruara, qė si duket janė bėrė nga armėt qė janė mbajtur afėr kokave tė tyre, t“i shohėsh 15 nė njė gropė, dhe nė njė mėnyrė tė ekzekutuar, mendoj se mė nevojiten disa minuta para se tė pėrcaktohem se ēka dua tė them“, pohoi z.Woker. Dhe, menjėherė nė konferencėn me gazetarė pa ngurrim ai do tė deklarojė: “ Nga ajo qė pash nuk ngurroj tė pėrshkruaj ndodhinė si masakėr dhe krim kundėr njerėzimit (!) …kjo ėshtė ngjarja mė trishtuese nė jetėn time…“.

Betejat e pėrgjakshme tė UĒK-sė

Nga data 15 deri mė 19 janar 1999 nė Reēak dhe nė rrethinė ėshtė zhvilluar njė luftė e pėrgjakshme. Njėsitė e UĒK-sė gjatė kėtyre ditėve zhvilluan disa beteja tė pėrgjakshme me forcat kriminale serbe pėr ta mbrojtur popullatėn e gjithė rajonit nga operacionet shfarosėse .

Dhe nė kėtė luftė tė pabarabartė ranė dėshmorė kėta luftėtarė tė lirisė:

1. Ahmet Kaēiku ………..1964 – 1999

2. Ali Beqa ………………1973 – 1999

3. Ismail Luma ………….1975 – 1999

4. Mehmet Mustafa …….1938 – 1999

5. Sadik Mujota …………1939 – 1999

6. Shaqir Berisha ……….1969 – 1999

7. Kadri Syla …………….1967 – 1999

8. Nazim Kokollari …… 1974 – 1999

9. Vezir Jashari …………1975 – 1999

10. Skėnder Qarri ………1975 – 1999

11. Enver Rashiti …….….1974 – 1999

12. Lutfi Bilalli …………..1957 – 1999

13. Sadik Osmani ……....1957 – 1999

14. Nexhat Ramadani ….1978 – 1999

15. Ragip Bajrami ……... 1978 - 1999


Kush mori pjesė nė ekzekutimin - masakrimin
e burrave tė Reēakut?

Nė masakrėn e Reēakut morėn pjesė njėsitė speciale tė policisė dhe forca tė shumta paramilitare serbe, ku ishin tė pėrfshirė edhe serbėt lokalė, punėtorė tė Kuvendit Komunal tė Shtimjes, tė postės, tė pylltarisė etj.

Mė 10 qershor 2005 Lėvizja KAN tani „Vetėvendosje“, sė bashku me familjarėt e Reēakut kanė identifikuar shumė kriminelė serbė qė morėn pjesė nė masakrimin e burrave tė Reēakut dhe kėtė fakt e kanė bėrė publike pėrmes njė ēarēafi tė vendosur pėpara selisė sė UNMIK-ut, nė tė cilin ishin skalitur emrat e kriminelėve serbė.

Nė kėtė ēarēaf ishin shkruar emrat e kėtyre kriminelėve:

1. Bozhidar Marinkoviq
2. Ēedomoir Aksiq
3. Zhivorad Stojēetoviq
4. Bogdan Nojiq
5. Jovica Stojkoviq
6. Momir Ristiq
7. Zvonko Ristiq
8. Ljubomir Nojiq
9. Nenad Marinkoviq
10. Pavle Marinkoviq
11. Zoran Nedelkoviq
12. Sllavisha Marinkoviq
13. Vojisllav Janiēijeviq
14. Milivoje Ēanoviq
15. Jovica Jovanoviq
16. Stojan Aksiq
17. Milorad Kostiq
18. Dragisha Kostiq
19. Dragan Tasiq (…)

Ndonėse janė publikuar emrat e kėtyre kriminelėve, deri mė sot askush nga pėrgjegjėsit e sigurisė nė Kosovė, as policia e UNMIK-ut, KFOR-i, SHPK-ja…, as institucionet tjera ndėrkombėtare: UNMIK-u, BE … por, as edhe lidershipi politik e institucional i Kosovės, duket qartė se nuk kanė shprehur interesim, pėr mė tepėr janė treguar skajshmėrisht neglizhent dhe tė papėrgjegjshėm pėr kėtė ēėshtje.

Par, kėta kriminelė barbarė, nuk i ndjek, as UNMIK-u/EULEX’i, as KFOR-i, as Policia vendore, as ajo ndėrkombėtare, as gjykatat, as institucionet e Kosovės…, pra, ata si ndjek askush, askush i gjallė nė Kosovė !!!

Si pėrfundim

Njė gjė ėshtė e sigurt, bota e di se nė Reēak dhe gjithandej nėpėr Kosovė janė bėrė krime tė tmerrshme ndaj shqiptarėve, (shiko lokacionet e varrezave masive : Ketu) prandaj pa arrestimin e kriminelėve dhe vėnien e tyre pėrpara drejtėsisė, si dhe pa realizimin e aspiratės sonė historike kombėtare, s“ka dhe s“mund tė ketė paqe tė qėndrueshme nė Kosovė, as nė Ballkan…

%

Shiko kėtė materialė tė argumentuar nė videofilm:

MASAKRA E REĒAKUT- KRIM KUNDĖR NJERĖZIMIT

E marrme te siti www.pashtriku.org

zoguizi
15.01.2009, 16:02:23
15 janar 1999, Reēak – Kosovė, planeti: Tokė
15 Janar 2009

Bashkim Fazliu – Migjeni

6:50 – e gjithė komanda e ZON-ės zgjohet nga komanda e urdhėrit pėr tė dalė nė ushtrimet e zakonshme tė mėngjesit, ushtrime qė do tė ndėrpritshin menjėherė nga ushtari qė sjell lajmin alarmues: Shkijet sulmojnė Raēakun! Jepet alarm i gjithmbarshėm. Ne dinim qė forcar serbe kishin filluar ofanzivėn e pritur mė herėt, pasi vėzhgimet e pėrditshme nga terreni dhe pėrgjimet ipnin konkludime tė tilla.

Dhe ja, ndodhi, dhe atė nga andej kah i frikėsoheshim mė sė tepėrmi: kah Belinci! Gjithė dita kalon e pėrcjellur me zhurmėn e automatikėve dhe ndonjė prage. Gjithė ajo ditė e zezė e njė dimri tė acartė kalon me informata tė pakta nga terreni, se ne kishim njė apo dy tė vrarė. As qė mund ta imagjinonte dikush njė bilanc katastrofal, ēfarė do ta kuptonim mė mirė tek tė nesėrmen. Tė “portokalltit” (vėzhguesit e OSBE-sė) silleshin andej-kėndej, duke iu prirė nganjėherė forcave serbe. Ata vėzhgonin dhe rrezikonin jetėn e tyre, por ajo ēfarė ata shihnin ishte me e vlefshme, ku ata ishin dėshmitarė okularė. Ndėrsa nė anėn tjetėr, dirigjenti i tėrė kėsaj, “101”-shi (sto-jedan) me njė ton tė kulturuar dhe tė qetė nė dhėnien e urdhėrave, sikur duket ngre njė dolli nė njė aheng kur pasdite jep njė ton paksa mė bindės “Postupi po planu” (Vepro sipas planit) e pėrcjellur me “Pollako, pollako...” (Ngadalė, ngadalė – sikur orkestron kanibalėt e tij me mjetet llahtarėse), pastaj “Pusti kamion i zeleni paket” (lėshojeni kamionin dhe “pakon e gjelbėrt”) dhe finalen “Pokupi taj paket” (Mblidhe atė pako) pėr ta kuptuar mė vonė se pikėrisht Ai duhet tė thirret nė Tribunalin e Hagės, se kishte urdhėruar tė kryhet krimi mė i madh kundėr njerėzimit, nė kėto vitet e fundit. Ai kishte provuar edhe me 10 janar’99, duke i provokuar njėsitet tona tė UĒK-sė ka ana e djathtė – kah Dremjaku, duke bėrė njė intervenim policor nė Slivovė, me ē’rast e panė se u ndeshėn me njė pėrgatitje tė mirė. Por, dihej se ai do tė provonte ende...dhe provoi! Telefoni cingėrron pandėrprerė nga tė gjitha anėt. Ne kėrkojmė ndihmė nga Shatbi i Pėrgjithshėm i UĒK-sė, Shefit tė atėhershėm, kol. Bislim Zyrapit. Nė ndėrkohė vie Budakova, vie Guri. Luftimet s’ndalen. Rrethohet Ferri (Imri Ilazi) me njė njėsit dhe asgjė nuk dimė pėr fatin e tyre deri vonė. Rrezikohet Toni (Driton Islami), Sokoli (Naim Beka), komandanti (Shukri Buja) e tė tjerė. Bilanci ende s’dihet.



Nė mbrėmje, pasi fillojnė tė pushojnė armėt, sikur ke parandjenjėn se vend iu dha asaj mė tė keqes, si nėpėr betejat e pėrgjakshme tė historisė: tubimit tė kufomave! Me Ēerēizin (I.M.), me Erėn (E.R.) dhe Sokolin (N.B.), sillemi atė natė nė Reēakun e ri-djegur (pėr herė tė parė mė 23.08.1998). Abazi (N.M.) na njofton se ku ndodhen ushtarėt tanė dėshmorė dhe e ngushėllojmė njėri-tjetrin. Ngushėllohet vėllau me vėllanė, por disi si tė tretur nė natėn e acartė tė sė premtes, 15 janar 1999, sikur tė ishte i “13-ti, e premte”. Vėshtrojmė vendin dhe hamendemi se si ishte e mundur qė shkijet tė ishin futur aq lehtė nė Reēak, thuajse kishin informatė tė sigurtė se nga duhej tė hynin...Tre ditė mė parė, nga “rrėshqitja” e policit serb pėrmes radiolidhjes qė bėnte kontrollin rutinor nė rrugėt e Shtimes, duke kontaktuar me bazėn e tij, kuptojmė se ata kishin kapur dy fshatarė tė Belincit, tė cilėt thonin se i dijnė mirė pozicionet e UĒK-sė. Dhe, nė momentin kur ai do t’i tregonte emrat e tyre, baza i ndėrhyn ashpėr “Idiote, pazi shta govorish!”...



Vazhdojmė tė ngjitemi te popullata civile, ku ballafaqohemi me njė prezentim tė njė gjendjeje ēfarė askush deri atėherė nuk e dinte saktė, por prapė ishte e paktė nga ajo se ēfarė do tė kuptonim tek tė nesėrmen...”te shtėpia e vjetėr e Sadikut, ndodhet i vrarė Sadik Mujota me qikė...”, “Te t’Beqės...” me njė ton dėshpėrues, tė ultė, na shppjnė zemrėn e shpirtin ato lajme tė kobshme...”na kanė qitė nė[ rrugė dha kanė thanė ikni, pastaj kanė gjuajtė...e kanė rrokė gruan e...”, “Neve na kanė mbledhė dhe nuk dinin se ēka do t’bahet me ne. Na thanė ikni kėndej kah lumi, pastaj na kanė gjuajtė me gullinov dhe kallash...Tėrė kohėn kemi nejtė ashtu t’shtrimė mbi ujė, si me qenė tė vdekur...”, “Mbi 20 veta i kanė vrarė...”, “ėshtė i vramė...”, “Ma sė keqi e kanė disa tė tjerė qė i kanė arrestu. I kanė marrė rreth 23 a 28 dhe hiq s’dijmė ēka u ba me ta...”, “...janė kanė me maska dhe me tesha tė zeza...”, “Beqės ia kanė vra vllaznit’...”, dėshmonin fshatarėt, dėshmonin...Toni i qetė, i pazhurmshėm qė tė mos dėgjohej larg nė atė natė tė qetė e tė ftohtė, rrėfente dhe ndjenja e pėrgjegjėsisė, rrefente, rrėfente dhe ndjenja e pėrgjegjėsisė ngrinte shpirtin, vetėdijen, ngrinte arsyen..., por prapė jo aq kulminante sa do ta ngrinte e nesėrmja. Atė natė, gjashtė luftėtarė tė lirisė i vendosim nė xhaminė e Mollopolcit, ashtu tė shtangur si kishin mbetur, tė pėrgjakur e tė lloēitur.

Tmerrohej njeriu nga pamja makabre e luftėtarėve tanė tė rėnė nė pritėn mortale, revoltohej kur barte trupat e tyre tė pajetė. Por tmerri nė atė natė ishte gjėja mė e lehtė prej asaj se ēfarė do tė ēilte e nesėrmja.

Ditėn e shtunė, 16 janar ’99, dielli rrezon aq fort, duke e pastruar edhe qiellin, thuajse edhe vetė Zoti donte ta shaploste para botės atė qė krijesat e tij dijnė ta bėjnė nė mėnyrėn mė tė skajshme se shtaza: bishė e egėr me vetėdije! Dielli dhe qielli i pastėr, sikur donin ta ndriēonin edhe mė tepėr njė zymtėsirė tė thellė tė ndėrdijes kolektive tė tė qenurit apo jo NJERI; dielli dhe rrezet e tij sikur donin ta vulosnin njė gjė qė pėr ne shqiptarėt ishte kaherė e ditur se ēka janė nė gjendje tė bėjnė kanibalėt e “civilizuar” serbė, duke na zbuluar nė luginėn mortale 23 tė masakruar nė aso mėnyre, sa njeriu i shekullit 21, vėshtirė mund ta imagjinojė; se kapė as mendja mė e krisur. Dikush thuajse kishte bėrė njė koleksion sy tė nxjerru nga shqiptarėt e pafajshėm, dikush kokėn, dikush dhėmbėt, dikush mushkėrinjtė, dikush...kush janė ata?!

KUSH? VIKTIMAT KĖRKOJNĖ DREJTĖSI! ...Dhe pėr tė parėn herė prapa atyre deklaratave diplomatike tė tejkalimeve tė shkeljeve tė (mos)marrėveshjes pėr armėpushim ndėrmjet Hollbrukut dhe kriminelit nga Beogradi, Millosheviqi, nė tetor ’98, kryesuesi i misionit tė OSBE-sė nė Kosovė, Uilliam Voker, detyrohet nga pėrgjegjėsia njerėzore e historike, tė dėnojė njė akt tė tillė si krim kundėr njerėzimit (pėr tė cilėn shpallet persona non-grata nga krijesa e quajtur RFJ), gjė e cila do t’ia ndėrrojė kahjen zhvillimit tė mėtutjeshėm tė ngjarjeve rreth dhe pėr Kosovėn. Nuk ka njeri normal nė botė tė mos ketė qenė i goditur moralisht nga ajo pamje e luginės sė Uokerit. Tė paktėn nga ato pak pamje qė u trasmetuan nė mediat e mbarė botės. Kamera jonė inēizon ēdo detaj me njė vetpėrmbatje tė madhe. Mungojnė fjalėt. Ēdo gjė ishte pėr NO-COMMENT! Dita kaloi si nė agoni. Luftime nuk ka. Serbėt veq e kishin bėrė tė veten nė stilin e tyre. Reēaku bėhet edhe njė prej fakteve mbi pėrgjegjėsinė kolektive serbe.

Bilanci tragjik fillon tė marrė formėn e tij tė vrazhdė. Edhe numrat si numra janė tė tepėrt.

Doktori (Veziri) me Ruzhdiun (R.J.) dhe komandantin (Sh.B.), verifikojnė listat. Pėrfundimi: ...45 civilė, 8 ushtarė! 53?!!! Tė nesėrmen krimineli kthehet nė vendin e krimit. Luftimet rifillojnė. Zhvillohet beteja pėr kufomat, betejė qė sėrish humbet. Dhimbja e humbja shtohet, rėndohet. Kurse luftimet s’ndalen. Natėn pa ceremoni, djem tė ri tė fshatit i varrosin ushtarėt e vrarė mė parė, ngase nuk kishte kohė as mundėsi tė veprohej ndryshe.

Edhe acari thuajse ishte aleat i armikut. Duke e pritur atė nė vijėn pėr Jezerc, Dremjak dhe Mollopolc, nė mėngjesin e hershėm tė sė martės, 19 janar 1999 (ditė Bajrami) dėgjojmė rafale automatiku. Pas njė kohe kuptojmė se vritet Flamuri (Vezir Jashari), na njofton komandanti. Luftimet vazhdojnė.

Petrova e Reēaku mitralohen me pragė e granatohen nga Gėshtenjat e nga Ēesta e Reēakut. Pasdite na viziton komandanti i pėrlotur: “na e vranė Ahmetin!” Tė gjithė mbesim gojėhapur. “JO!...” Ishte rėndė. Na vritet komandanti i Brigadės 161, Ahmet Kaqiku. Edhe mė rėndė kur nuk e dinim se ku ishte kufoma e tij, nė duart e kujt. Numrit 45+8 i shtohet edhe 2-i. Kalasė sė Dėshmorėve tė Kombit, i shtohen edhe dy gurė pėr ta bėrė atė mė tė fortė, mė tė qėndrueshme.

Flamurin e varrosin nė Jezerc, ashtu shpejt, pa ceremoni. Tė nesėrmen, natėn kur kthehemi tė pushojmė pak, futemi nė odėn me qirinjė pėr ta pėrshėndetur bashkluftėtarin tonė tė vjetėr i cili kishte mbetur me buzėqeshje tė ngrirė dhe dukej se ishte i gjallė. Me njė Lavdi, e lėmė Ahmetin tė pushojė edhe atė natė nė odėn e luftėtarėve, pėr ta shtrirė tė nesėrmen mė 21.01.99 nė dheun prej nga lindi...Luftimet vazhdojnė... (shkruar mė 15.01.2000, pėrvjetorin e parė tė masakrės sė Reēakut)

E botume te kosovapressssi-

http://www.kosovapress.com/ks/index.php?cid=1,8,62222

Burri.
15.01.2009, 17:49:37
U qoftė i letė dheu i Kosovės dhe ngushllime pėr gjithė tė ranunit nė Reqak dhe Kosovė.Lavdi u qoftė,e turpi qoftė mbi kreminelėt qė smunden tė luftoni me UQK po me civilė tė pa armatosur ku skursyn fėmij, gra,pleq kėshtu veprojnė vetum ushtritė,rezhimet kriminale si qishte serrbo sllavija.Dhe nji herė lavdi pėr gjithė tė ranunit pėr Kosovėn.